- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-28
- Bylos Nr.
- e2S-1644-560/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00765-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- K. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. A. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – Valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po 2001 m. gruodžio 8 d. mirusio senelio S. L. mirties priimti ir atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po 2004 m. spalio 15 d. mirusios prosenelės S. L. mirties priimti.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti: nurodyti pareiškime ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjos reikalavimus, yra pareiškėjos pareiga (CPK 447 straipsnio 3 punktas, 135 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja, teikdama pareiškimą teismui, nepateikė duomenų iš Testamentų registro apie tai, ar po pareiškėjos senelio S. L. mirties ir pareiškėjos prosenelės S. L. mirties palikimas yra priimtas, ar yra pradėta paveldėjimo byla; duomenų iš Lietuvos notarų rūmų apie anksčiau nurodytas aplinkybes (jeigu palikimas yra priimtas ir yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, pareiškėja turėtų kreiptis ne pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, o ieškiniu, prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti bei ginčydama išduotą paveldėjimo teisės liudijimą); duomenų iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro apie S. L. paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą ir jos šeimos sudėtį jos mirties dienai; pateikė V. L. gimimo liudijimo kopiją nevalstybine kalba (CPK 113 straipsnio 3 dalis), todėl turi būti pateiktas įstatymo nustatyta tvarka atliktas ir patvirtintas šio dokumento vertimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi pareiškėjos K. A. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai.
4. Teismas nurodė, kad pareiškėja, šalindama trūkumus patikslino suinteresuotus asmenis, palikdama suinteresuotu asmeniu tik Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, bei pateikė duomenis iš Testamentų registro apie tai, ar po pareiškėjos senelio S. L. mirties ir pareiškėjos prosenelės S. L. mirties palikimas yra priimtas, ar yra pradėta paveldėjimo byla. Taip pat pareiškėja pateikė duomenis iš VĮ Registrų centro apie S. L. vardu registruotus du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), bei duomenis apie tai, kad S. L. vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos. Tačiau pareiškėja nepašalino nutarties „b“ ir „c“ punktuose nurodytų pareiškimo trūkumų. Be to, patikslintame pareiškime pareiškėja nurodė, kad gavo atsakymą iš Trakų rajono Lentvario miesto notarų biuro, jog paveldėjimo byla po S. L. mirties nebuvo pradėta, bei pareiškimo prieduose nurodė, kad prideda Lentvario miesto notarų biuro atsakymo nuorašą, tačiau toks atsakymas nėra pridėtas, bet yra pridėtas Šalčininkų rajono antro notaro biuro notarės atsakymas apie tai, kad po S. L. mirties Šalčininkų rajono pirmame ir antrame notaro biuruose paveldėjimo byla užvesta nebuvo, nors pareiškimo prieduose šis atsakymas nėra nurodytas. Pareiškėja taip pat pateikė prašymą dėl informacijos pateikimo Lietuvos notarų rūmams, bet atsakymo į šį prašymą nepateikė.
5. Pagal VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenis, mirusiosios S. L. paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), minėta teritorija paveldėjimo klausimais priklauso Šalčininkų rajono 2-am notaro biurui. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad S. L. vardu registruoti du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), bei duomenis apie tai, kad S. L. vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos, sprendė, kad pareiškėja su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo turėtų kreiptis į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėja K. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartį ir pareiškimą priimti.
7. Nurodo, kad teismas, nustatydamas trūkumus nurodė pateikti visą eilę dokumentų, o jų nepateikimą ar negalėjimą pateikti vertino kaip trūkumą, užkertantį galimybę paduoti pareiškimą. Teismas visiškai nepagrįstai spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą nurodė papildomai pateikti įrodymus, kurie netrukdė priimti pareiškimą, o klausimas dėl jų pateikimo galėjo būti išspręstas eigoje. Teismas prašė pateikti duomenis apie palikėjų deklaruotas gyvenamąsias vietas, tačiau tokios būtinybės nebuvo, nes duomenys apie paskutinę S. L. gyvenamąją vietą jau buvo pateikti teismui kartu su pirminiu pranešimu. Kadangi į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukiami paveldėtojai, o ne visi giminaičiai, todėl pareiškėja tikėjosi, jog gavusi atsakymus iš notarų, būtų patikslinusi pareiškimą. Priešingai, nei nurodė teismas, pareiškėja neprivalo ginčyti paveldėjimo teisės liudijimo, jei dar yra turto, dėl kurio nėra notaro išduoto paveldėjimo teisės liudijimo. Vertimas nebuvo pateiktas, nes blankas buvo lietuviškas, t. y. dokumento rekvizitai buvo surašyti ir lietuvių kalba, kita vertus šis trūkumas galėjo būti ištaisytas ir vėliau. Notarų rūmų ir Trakų rajono Lentvario miesto notarų biuras atsakymų iki šiol nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
9. Pareiškėja į bylą pateikė naujus įrodymus – Gimimo liudijimo vertimo nuorašą, VĮ Registrų centro pažymų iš Gyventojų registro nuorašus, Notarų rūmų atsakymo nuorašą, Lentvario miesto notarės atsakymo nuorašą ir prašo šiuos įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog šiuos naujai į bylą teikiamus įrodymus pirmosios instancijos teismas būtų atsisakęs priimti, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl šiuos naujai pateiktus rašytinius įrodymus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Šiuo atveju pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas pareiškėjos pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.
11. Įstatyme įtvirtintos imperatyvios kreipimosi į teismą tvarkos nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus teismui neatsisakant iš karto priimti su trūkumais pateikto dokumento, tačiau besikreipiančiam asmeniui neištaisius nurodytų procesinio dokumento trūkumų ir nepasinaudojus jam suteikta galimybe, įstatymo keliamų reikalavimų neatitinkantis dokumentas negali būti priimtas teisme. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai).
12. Šiuo atveju apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog dokumentų pateikimo klausimas galėjo būti išspręstas bylos nagrinėjimo eigoje. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, jog pareiškėja iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas pareiškėjai nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, tačiau šios bylos, iškeltos pagal atskirąjį skundą, objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pareiškėjos pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, todėl teismas nevertina atskirojo skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo nustatytų pareiškimo trūkumų teisėtumu ir pagrįstumu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja jai Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų neginčijo, šios teismo nutarties neskundė, todėl laikytina, kad teismo įpareigojimai privalėjo būti pašalinti nurodytu terminu. Pareiškėja, šalindama teismo nustatytus pareiškimo trūkumus į bylą nepateikė duomenų iš Lietuvos notarų rūmų apie palikimo priėmimą ir duomenų iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro apie S. L. paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą ir jos šeimos sudėtį jos mirties dienai. Apeliantė atskirajame skunde neneigia aplinkybių, jog šalindama pareiškimo trūkumus šių dokumentų į bylą nepateikė. Nenustačius, kad pareiškėja per teismo nustatytą terminą būtų pašalinusi nutartyje nurodytus trūkumus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai nutarė pareiškėjos pareiškimą laikyti nepaduotu.
13. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjos K. A. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.