Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. 2024 m. balandžio 5 d. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutarties (toliau – Skundžiama nutartis) administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo D. U. 2023 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. J. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį administracine nuobauda – 12 Eur bauda, pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį administracine nuobauda – 1550 Eur dydžio bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, R. J. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1550 Eur dydžio bauda. R. J. nubaustas už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 22 d. 18.44 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas „BMW Serie 5“ automobilį nesilaikė saugaus atstumo iš dešinės pusės, ko pasėkoje kliudė stovėjimo aikštelėje tvarkingai pastatytą „BMW“ automobilį ir jį apgadino bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

2. Skundžiama nutartimi atmestas R. J. skundas dėl Institucijos vyriausiojo tyrėjo D. U. 2023 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

3. Panevėžio apygardos teisme gautas R. J. 2024 m. balandžio 5 d. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma sumažinti jam paskirtą administracinę nuobaudą – baudą. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad R. J. galimai kliudė kitą automobilį, tačiau tyčia iš eismo įvykio vietos nepasišalino, tiesiog nepajuto. Jam paskirta administracinė nuobauda – bauda yra didelė, šiuo metu yra bedarbis, be to jam dar reikia apmokėti draudimo išlaidas – 790 Eur.

4. Atsiliepimu į R. J. apeliacinį skundą Institucijos skyriaus viršininkas A. G. su R. J. apeliaciniame skunde išdėstytu reikalavimu pakeisti Skundžiamą nutartį nesutinka. Institucijos atstovo atsiliepime nurodyta, kad Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta ištyrus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas išdėstė aiškius, pagrįstus bei teisingus motyvus, kuriais remdamasis, nusprendė, jog Institucijos 2023 m. gruodžio 29 d. nutarimu, kuriuo apeliantas buvo pripažintas padaręs ANK 417 straipsnio 7 dalies ir 426 straipsnio 2 dalies dispozicijose numatytus administracinius nusižengimus, skirta subendrinta administracinė nuobauda buvo tinkamai individualizuota. Atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo visuomenei laipsnį, anksčiau R. J. skirtas administracines nuobaudas, taip pat į tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, jog visą bylos tyrimo, nagrinėjimo procesą asmuo klaidino policijos pareigūnus, pirmosios instancijos teismą, nurodydamas, kad išvažiavo iš eismo įvykio vietos nesupratęs, jog padarė turtinę žalą kitam asmeniui, R. J. nebuvo nubaustas aiškiai per griežtai. Administracinės nuobaudos paskirtis būtų pasiekta palikus galioti Skundžiamą nutartį be pakeitimų.

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniu skundu prašoma sumažinti Institucijos vyriausiojo tyrėjo D. U. 2023 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. J. paskirtą subendrintą administracinę nuobaudą – 1550 Eur dydžio baudą. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad R. J. neigia jautęs, kaip savo vairuojamu automobiliu „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kitą stovintį automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl iš eismo įvykio vietos tyčia nepasišalino, o jam paskirta subendrinta administracinė nuobauda yra per griežta. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

7. Administracinio nusižengimo byloje yra neginčytinai nustatyta, kad būtent R. J., vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė aptariamą eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tai nėra ginčijama ir apeliaciniame skunde. Nepaisant to, R. J. nesutinka su administracinio nusižengimo byloje nustatyta aplinkybe, jog jis iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, t. y. žinodamas, jog sukėlė eismo įvykį. Iš Skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas R. J. nurodytą aplinkybę, jog jis nesuprato, kad sukėlė eismo įvykį (nejautė jo vairuojamo automobilio ir stovėjusio nukentėjusiosios G. G. automobilio susidūrimo), įvertino. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu buvo atliktos paties R. J., nukentėjusiosios G. G., liudytojo A. S., kuris tiesiogiai matė nagrinėjamą eismo įvykį, liudytojo D. G., kuris eismo įvykio metu važiavo kartu su R. J. automobilyje „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apklausos, buvo įvertinti administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys (tarnybiniai pranešimai, policijos pareigūnų vaizdo fiksavimo kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, fotonuotraukos ir kt.). Pirmosios instancijos teismas R. J. duotus parodymus, jog jis nejautė, kad savo vairuojamu automobiliu kliudė automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį kitą automobilį, atmetė kaip prieštaraujančius kitų bylos įrodymų visetui. Pirmosios instancijos teismas įvertino liudytojo A. S., kuris tiesiogiai matė nagrinėjamą įvykį duotus parodymus, jog įvykus eismo įvykiui iš R. J. vairuoto automobilio išlipo keleivis, kuris apžiūrėjo automobilį, numojo ranka ir atsisėdo atgal į automobilį, po ko automobilis iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šie liudytojo A. S. parodymai patvirtina R. J. pareikštame administraciniame kaltinime nurodytas aplinkybes, jog R. J. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad R. J. suprato įvykus eismo įvykiui, kadangi jis savo vairuojamą automobilį po eismo įvykio sustabdė, o iš automobilio išlipęs keleivis automobilį apžiūrėjo, yra pagrįstos administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, jog liudytojas A. S. nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, jog liudytojas A. S. aptariamą eismo įvykį pamatė atsitiktinai, nei R. J., nei nukentėjusiosios G. G. nepažinojo. Pastebėtina, jog liudytojas D. G., kuris eismo įvykio metu važiavo kartu su R. J., priešingai nei liudytojas A. S., pažįsta R. J.. Pastebėtina ir tai, kad liudytojas D. G. apklausos pirmosios instancijos teisme metu negalėjo nurodyti pagrįstos priežasties, kodėl R. J. vairuojamam automobiliui atsitrenkus į kitą stovintį automobilį, jis buvo išlipęs iš automobilio ir kodėl apžiūrėjęs automobilį numojo ranka. Be to, liudytojas D. G. neigė įvykus eismo įvykiui, kas prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, o taip pat ir paties R. J. duotiems parodymams, kad eismo įvykį galėjo sukelti jis (R. J.). Todėl pirmosios instancijos teismas liudytojo D. G. parodymus pagrįstai vertino kritiškai, kaip siekį padėti R. J. išvengti administracinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog liudytojas D. G. iš R. J. vairuoto automobilio buvo išlipęs įvertinti galimai padarytus automobilių apgadinimus po eismo įvykio. R. J. apeliacinio skundo argumentai, jog jis galėjo nepajusti, kad sukėlė eismo įvykį, atmetami, kadangi ne tik prieštarauja bylos kitiems objektyviems įrodymams, tačiau ir neatitinka jo paties veiksmų - sustabdė savo vairuojamą automobilį, bei liudytojo D. G. veiksmų po eismo įvykio. Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktų duomenų visumą ir pagrįstai vadovavosi viso administracinio nusižengimo bylos proceso metu duotais nuosekliais liudytojo A. S. ir nukentėjusiosios G. G. parodymais bei kitais byloje surinktais duomenimis, pagrindžiančiais R. J. kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo.

8. Apeliaciniu skundu R. J. taip pat nesutinka su jam paskirtos subendrintos administracinės nuobaudos – baudos dydžiu, nurodydamas, kad ji yra per griežta. Galimybė sušvelninti pažeidėjui paskirtą administracinę nuobaudą yra numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Sprendžiant klausimą dėl galimybės sušvelninti pažeidėjui paskirtą administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat vadovaujamasi teisingumo ir protingumo principais. Administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Viso administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu R. J. neigė aplinkybę, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės, svarbu įvertinti ir pažeidėjo praeityje padarytus administracinius nusižengimus. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktoje administracinio nusižengimo byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas apie R. J. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad R. J., prieš nagrinėjamų administracinių nusižengimų padarymą, 5 metų laikotarpyje buvo baustas administracine tvarka 7 kartus, o taip pat ir už Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymą. Pastebėtina ir tai, kad R. J. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 426 straipsnio 2 dalyje, yra vienas iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, o jo elgesys pasišalinus iš eismo įvykio vietos bei ankstesni baustumai administracine tvarka rodo jo atsainų požiūrį į visuomenėje nustatytų elgesio normų laikymąsi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad R. J. nurodytos aplinkybės, jog jis yra bedarbis, kuomet jis yra darbingo amžiaus asmuo ir gali susirasti darbą, nėra pagrindas sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą. Apeliaciniame skunde R. J. nenurodė aplinkybių, kurios nebuvo žinomos paskiriant jam administracines nuobaudas – baudas ir parenkant šių nuobaudų dydžius, ir kurios sudarytų pagrindą sušvelninti R. J. paskirtą administracinę nuobaudą. R. J. paskirta subendrinta administracinė nuobauda – bauda yra individualizuota tinkamai, o jos dydis parinktas ANK 417 straipsnio 7 dalies ir ANK 426 straipsnio 2 dalies, už kuriose numatytų administracinių nusižengimų padarymą jis buvo nubaustas, sankcijų ribose, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų. R. J. paskirta administracinė nuobauda yra adekvati jo padarytiems administraciniams nusižengimams, o jos švelninti nėra pagrindo. Todėl R. J. apeliaciniame skunde pateiktas prašymas sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą, atmestinas.

9. Vadovaujantis išdėstyu, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutartį nepakeistą ir R. J. 2024 m. balandžio 5 d. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.