- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- 1-3200-311/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26211-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- R. G., G. V.
- Advokatai
- Rimantas Bučma
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, našlys, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 straipsnio 5 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. 2019-06-22 apie 15.37 (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį "Mercedes Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo . (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį ėjusią pėsčiąją O. R. S , ją parbloškė ir sužalojo. O. R. S. po eismo įvykio pristatyta į LSMUL Kauno klinikas, 2019-06-23 09.00 val. jai konstatuota mirtis, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.
Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jo sesuo, kuria 92 metai, gyvena . (duomenys neskelbtini) 2019-06-22 sesuo paprašė sutaisyti jai vandens maišytuvą. Kadangi jo sūnaus draugas dirba santechniku, o sūnus ir tas draugas važiuoti negalėjo, tai A. S. pasisiūlė pats važiuoti. Sutarė su sūnumi V.ir jo draugu K., kad nuvažiuos pas seserį. Važiavo iš . (duomenys neskelbtini) nupirko visas reikiamas medžiagas ir nuvažiavo pas seserį. Automobiliiu „Mercedes Benz“, kuris priklauso jam., nuvažiavo pas seserį, pabuvo pas ją. Sūnus su draugu sutvarkė jai vonios santechniką ir apie 15 val. išvažiavo iš K. gatvės namo, į . (duomenys neskelbtini). Eismo sąlygos buvo geros, nelijo, neslidu, švietė saulė. Važiavo . (duomenys neskelbtini), kai išvažiavo iš . (duomenys neskelbtini) pr. žiedo, troleibusas važiavo pirmoje eismo juostoje, o jis antroje, pravažiavo pro troleibusą, ir rikiavosi į pirmąją eismo juostą, pažiūrėjo į kelią, matė pėsčiųjų perėją , matė medžių šešėlius, tačiau pėsčiosios nematė, pažiūrėjo į dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, važiavo apie 40 km/h greičiu, persirikiavo, kai staiga sūnus suriko "Stok", A. S. nesuprato, kas įvyko, tačiau tą pačią sekundę aptemo priekinis stiklas ir staiga smūgis. Suprato, kad kliudė žmogų. Iš karto sustojo, sūnus su draugu iššoko iš automobilio, jis išlipo šoke, jam pasakė, kad įjungtų avarinį, A. S. įjungė ir nuskubėjo prie moteriškės. Sūnus iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Prie jos buvo sūnus su draugu ir praeiviai, ji dejavo, kad "skauda, skauda", kažkas paklausė koks vardas, kiekatsimena ji atsakė, kad R. Niekas nekėlė ir nejudino moteriškės, ji gulėjo ant šaligatvio. Labai greitai atvažiavo greitoji pagalba, nunešė neštuvais moterį į greitosios pagalbos automobilį ir suteikė pirmąją pagalbą. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie nubraižė eismo įvykio vietą, viską išmatavo. Dėl eismo įvykio labai gailisi, išgyvena ir pergyvena.
Kadangi kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, 291 straipsniu.
Nukentėjusioji G. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-06-21 bendravo su savo mama R. O. S., ji pasakė, kad 2019-06-22 dienos rytą su traukiniu važiuos į . (duomenys neskelbtini) pas brolį, ir tiksliai nežinojo, ar grįš tą pačią dieną ar kitą. Žinodama, kad ji yra išvykusi, 2019-06-22 jai neskambino, ir apie eismo įvykį nieko nežinojo. 2019-06-23 apie 10 val. paskambino policijos pareigūnas ir paklausė, ar ji pažįsta R. O. S., ir kad ji "partrenkta" prie ". (duomenys neskelbtini) " baseino pėsčiųjų perėjos, ir ji yra Kauno klinikų reanimacijoje, padiktavo telefono numerį, kuriuo galėjo susisiekti su Kauno klinikomis. Iš Kauno klinikų sužinojo, kad mama mirė. Apie eismo įvykio aplinkybes nieko tiksliai nežino, žino, kad mama ėjo per pėsčiųjų perėją nuo " (duomenys neskelbtini) " link namų, esančių . (duomenys neskelbtini). Su mama buvo labai artimos, nuolat bendravo. Patyrė didelę moralinę ir turtinę žalą. Yra informuota dėl civilinio ieškinio pateikimo (b. l. 66-67).
Nukentėjusioji R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su mama bendravo 2019-06-18, ji sveikata nesiskundė, buvo energinga ir sveika. 2019-06-23 paskambino sesers G. dukra ir pasakė, kad mama pėsčiųjų perėjoje partrenkta, padiktavo telefono numerį, kuriuo pasiskambinti į Kauno klinikas, reanimacijos skyrių. Kadangi buvo šokas, davė vyrui, kad paskambintų, jis sužinojo, kad mamai 2019-06-23 dienos rytą konstatuota mirtis. Pasakė, kad pristatyta į Kauno klinikų reanimaciją iš vakaro ir ryte mirė nuo vidinių kraujavimų. Su mama buvo labai artimos, nuolat bendravo. Patyrė didelę moralinę ir turtinę žalą. Yra informuota dėl civilinio ieškinio pateikimo (b. l. 62).
Liudytojas K. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-06-22 apie 15 val. 40 min. važiavo . (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz automobiliu. Važiavo su draugu V. ir jo tėvu A. iš A. sesers, pas kurią namuose tvarkė santechniką. Automobilį vairavo A., keleivio vietoje sėdėjo V., jis sėdėjo gale už vairuotojo pusės. Kiek atsimena, važiavo pirma eismo juosta. Kelio danga buvo sausa, nelijo, buvo saulėta. A. važiavo tvarkingai, neskubėdamas. Važiuojant netoli "(duomenys neskelbtini) " baseino, išgirdo kaip V. suriko "Stabdyk" ir tuo K. P. pamatė šešėlį, tą pačią sekundę buvo smūgis, sutrupėjo priekinis automobilio stiklas. Suprato, kad A.partrenkė žmogų. Sustojus iškart išlipo ir nubėgo prie nukentėjusios moters, ji gulėjo ant šaligatvio, dejavo, kad visą skauda. V. iš karto paskambino 112 ir pranešė apie įvykį, kalbino moterį, medikai telefonu diktavo ką daryti, ją kalbino. Kai medikai atvažiavo, ji buvo sąmoninga, pasakė savo vardą, pavardę, greitosios pagalbos darbuotojai ją kalbino ir ji atsakė visus jų pateiktus klausimus. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie viską išmatavo ir užfiksavo eismo įvykį. A. buvo šoke ir nepaaiškino, kaip jis nepastebėjo pėsčiosios, kiek žino, kad buvo medžių šešėlis ir jis visiškai nepastebėjo pėsčiosios (b. l. 57-58).
Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-06-22 dienos rytą jo tėvui A. S. paskambino jo sesuo ir pasisakė, kad pas ją laša vonioje. A. S. pasakė jam, kad reikia važiuoti sesei patvarkyti vonią. V. S. pasakė, kad šiandien nevažiuos, nes gėręs alaus ir ketino būti namuose. Tėvukas pasakė, kad jis nuveš, kad paimtų draugą K. ir kartu jai patvarkytų vonią. Važiavo automobiliu Mercedes Benz, automobilis priklauso tėvui, jis su juo važinėja, tačiau jau keli metai vis žadėdavo nebevairuoti. Tačiau kai visą gyvenimą dirbęs vairuotoju, savo jėgomis pasitikėdavo ir vairuodavo. Paėmė K., kuris gyvena keli kilometrai nuo jų, . (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo pas tėvo seserį, kuri gyvena prie PC "H. M.", gatvės pavadinimo nežino, buvusi (duomenys neskelbtini) gatvė. Sutvarkė vonią ir apie 15 val. važiavo namo. K. sėdėjo automobilio gale, V. S. - keleivio vietoje, tėvas vairavo. Kalbėjo su K., tai vis atsisukdavo į galą, važiuojant . (duomenys neskelbtini), kalbėjo su K. ir atsisukęs pėsčiųjų perėjoje ties ". (duomenys neskelbtini) " baseinu pamatė moterį, kuri ėjo nuo ". (duomenys neskelbtini) " baseino pusės link parko, pirmoje eismo juostoje, buvo beveik perėjusi perėją. Staigiai sušuko "stok", kadangi matė, kad tėvukas visiškai nestabdo savo automobilio, ir puolė ieškoti ir griebti rankinį stabdį, tačiau "Mercedes Benz" automobilyje jo nėra, jis įjungiamas su koja. Tėvukas važiuodamas pirma eismo juosta nematė pėsčiosios ir ją partrenkė. Sustabdė automobilį už pėsčiųjų perėjos, greitai iššoko su K. iš automobilio ir skambinamas 112 nubėgo prie moteriškės, ji šaukė, kad "labai skauda", paklausė "kur skauda," ji atsakė, kad visur skauda. Po kelių minučių atvyko greitoji pagalba, su neštuvais nunešė į greitosios pagalbos automobilį , klausė jos vardo ir pavardės. Ji atsakė, jie užsirašė ir išskubėjo. Tėvas stovėjo prie medžio ir iš šoko visas drebėjo. Kur vežė nukentėjusiąją, jis nežino, paklausė medikų, ar nereikia palydėti, atsakė, kad "ne ne nereikia", jie visi vyko į Kelių policiją. Atvažiavę parašė paaiškinimus, klausė, kur nuvežė moterį ir kokia jos būklė, tačiau policininkai informacijos neteikė. Policijos pareigūnai tėvukui pasakė, kad pasiskambintų antradienį, kadangi pirmadienis ne darbo diena (b. l. 54, 55).
Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-06-22 dirbo greitosios pagalbos automobiliu Nr. 1514 brigada. Apie 15.35 val. iš dispečerio gavo pranešimą, kad Kovo 11-osios gatvėje, prie ". (duomenys neskelbtini) " baseino įvyko eismo įvykis, yra sužalotas žmogus. Nuvyko maždaug po 2 min. ir pamatė moterį, kuri gulėjo ant žalios vejos, ant šaligatvio. Ji buvo sąmoninga, aimanavo. Moteris sakė, kad ji ėjo per pėsčiųjų perėją, klausė, kur jos vežimėlis, kurį turėjo su produktais. A. R. pasakė,- "Ponia, nusiraminkit, pirmiausia mes jums suteiksime pirmąją pagalbą ir tuomet viską išspręsim. "Kadangi buvo daugybiniai lūžiai, viską imobilizavo. Moteris atsakė į visus jai pateiktus klausimus, pasakė savo vardą, pavardę, gimimo metus, gyvenamosios vietos adresą. Ji buvo pilnai sąmoninga, sakė, kad skauda visą kūną. Moterį nunešė į greitosios pagalbos automobilį, kuriame teikė pagalbą ir atliko pirminę pacientės apžiūrą. Pirminės apžiūros metu nustatė daugybinius lūžius, rankų, kojų, galvos traumas. Vežant greitosios pagalbos automobiliu į Kauno klinikas, nukentėjusią moterį kalbino, ji kalbėjo, jis ją ramino. Vienas iš klausimų pildant kortelę - kam galima teikti informaciją apie jos ligos būklę, jos paklausus, ji sakė, kad praneš pati. Visą kelią iki Kauno klinikų ji buvo sąmoninga, skundėsi skausmu. Moteriškę nuvežė į Kauno klinikas ir perdavė skubiosios pagalbos traumų komandai, kuri buvo aktyvuota. Eismo įvykio metu visiškai nesigilino į eismo įvykio aplinkybes, suteikė nukentėjusiam žmogui pagalbą (b. l. 51-52).
Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-06-22 apie 15.35 val. . (duomenys neskelbtini) perėjos, netoli ". (duomenys neskelbtini) " baseino, ant suoliuko kalno apačioje. Laukė draugės, kuri turėjo ateiti iš "(duomenys neskelbtini)" parduotuvės. Pamatė perėja einančią moteriškę, tačiau tiksliai iš kurios pusės ji ėjo, pasakyti negali, išgirdo stiprų smūgį, ir pakėlęs akis pamatė, kad automobilis partrenkė moterį, kuri nukrito už 5-8 m ant šaligatvio. Kai atėjo į eismo įvykio vietą, buvo daugiau žmonių, kurie jau buvo iškvietę medikus. Niekas nejudino ir nekėlė moteriškės, labai greitai atvyko medikai. Moteris buvo su sąmone, tačiau jis negirdėjo, kad ji kažką kalbėtų. Kas vairavo transporto priemonę, jis nematė, eismo įvykio vietoje su niekuo nekalbėjo (b.l . 49).
Liudytojas D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė , kad 2019-06-22 apie 15.37 val. tarnybos metu iaus moteris, sąmoninga. Atvykome per 3-4 minutes į įvykio vietą, jau medikai suteikinėjo ant šaligatvio gulinčiai pėsčiajai pirmąją pagalbą, už pėsčiųjų perėjos stovėjo "Mersedes Benz" automobilis sidabrinis spalvos. Paklausus kas vairavo "Mersedes' automobilį, vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus pateikė A. S. gimęs . (duomenys neskelbtini) m., ir paaiškino, kad važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, pirma eismo juosta. Pėsčiosios pėsčiųjų perėjoje nematė, kadangi buvo nuo lapų krentantis šešėlis. Įvykio aplinkybių daugiau paaiškinti negalėjo, tik teigė visiškai jos nematęs ir nestabdęs prieš pėsčiųjų perėją. Įvykio vietoje ieškojome liudytojų, klausėme žmonių kas matė įvykį, tačiau neatsirado nei vieno žmogaus kuris būtų matęs įvykį. Prie mūsų buvo priėjęs vyriškis kuris teigė matęs įvykį, tačiau iš papasakojo tik po įvykio matytas aplinkybes. Mes jį paminėjome tarnybiniame pranešime. Kartu su A. S. važiavo sūnus , kuris paaiškino, kad nespėjo tėvo perspėti, kad stabdytų automobilį, nes pėsčioji jau buvo visai šalia. Gale sėdėjęs K. P. įvykio aplinkybių nematė. Medikai skubiai išvežė nukentėjusiąją į Kauno klinikas, greitosios medicinos darbuotojas mums pasakė nukentėjusiosios vardą ir pavardę, mes apsaugojome įvykio vietą ir laukėme Kelių policijos specialisto (b. l. 46, 47).
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2019-06-22 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 d. (b.l. 1)
Iš Kelių eismo įvykio apžiūros protokolo, plano matyti užfiksuotas 2019-06-22 Kaune, Kovo 11-osios g. 22 tilto įvykęs eismo įvykis (b. l. 7-17).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M 530/2019(02) matyti, kad R. O. S. mirė 2019-06-23 9.00 val., jos mirties priežastis - politrauma, pasireiškusi daugybiniais skeleto kaulų lūžiais, plaučių sumušimu, daugybinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais kūne, kas komplikavosi trauminiu šoku. Kūne konstatuoti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, būdingi sužalojimams, padaromiems pėsčiąjį partrenkus judančiu automobiliu, pirminį smūgį sudavus į dešinės pusės blauzdą ir šlaunį. R.s O. S. patirti sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą dėl abiejų žastikaulių, dešinio šlaunikaulio bei dubens kaulų lūžių, suardžiusių dubens žiedo vientisumą, bei sužalojimų visumos sukelto trauminio šoko. R. O. S. mirtis tiesiogiai susijusi su patirta trauma (b.l. 39-44).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo
Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.
Šiame įstatyme numatytą nusikaltimą apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Taigi, šio straipsnio sudėtis yra materiali. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-38/2008). Toks priežastinio ryšio sampratos traktavimas atspindi vieną iš priežastinio ryšio teorijų – adekvataus priežastingumo teoriją. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokia teorija teismas vadovaujasi, jis turi įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje numatytus padarinius, priežastis. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės, t.y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. S. veiksmai, padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyti, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra. A. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nes jis vairuodamas transporto priemonę-automobilį t.y. padidinto pavojaus šaltinį, pažeidė kelių eismo taisykles, o būtent: 2019-06-22 apie 15.37 važiuodamas nuo . (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį ėjusią pėsčiąją O. R. S., ją parbloškė ir sužalojo, dėl ko nukentėjusioji po eismo įvykio buvo pristatyta į LSMUL Kauno klinikas, kur 2019-06-23 09.00 val. jai konstatuota mirtis.
Kad važiuojant automobiliu pravažiavo pro troleibusą ir rikiuojantis į pirmąją eismo juostą, pažiūrėjo į kelią, matė pėsčiųjų perėją, matė medžių šešėlius, tačiau pėsčiosios nematė, pripažino ir pats A. S.. Tik kai sūnus sutiko „stok“, po to aptemo priekinis stiklas ir staiga pajuto smūgį, suprato, kad kažką partrenkė.
Kad R. O. S. mirties priežastis - politrauma, pasireiškusi daugybiniais skeleto kaulų lūžiais, plaučių sumušimu, daugybinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais kūne, kas komplikavosi trauminiu šoku, šie patirti sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą dėl abiejų žastikaulių, dešinio šlaunikaulio bei dubens kaulų lūžių, suardžiusių dubens žiedo vientisumą, bei sužalojimų visumos sukelto trauminio šoko ir R. O. S. mirtis tiesiogiai susijusi su patirta trauma, patvirtino ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada.
Kaltinamasis A. S. yra kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis kaltu visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl bausmės skyrimo
Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis - terminuotas laisvės atėmimas iki 8 metų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis A. S. nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tai yra neatsargios kaltės rūšis - nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų baigtą nusikaltimą, anksčiau neteistas (b.l. 71), administracine tvarka nebaustas (b.l. 70), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesilankė, nesigydė ir neužregistruotas (b.l. 68, 69), taip pat įvertintina ir kaltinamojo šeiminė-turtinė padėtis-yra našlys, pensininkas, jo asmenybė, moralinės-dorovinės nuostatos.
Visuma aplinkybių, apibūdinančių A. S. padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, rodo, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią apluinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.
Taigi ši nuostata suteikia teismui galimybę, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir individualizavus kaltininkui skirtiną bausmę, dar kartą įvertinti reikšmingas aplinkybes bei nustačius BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atitinkama nusikalstama veika – tai neatsargus nusikaltimas, taip pat duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį kaip iš esmės teigiamai charakterizuojamą asmenybę, jo parodymus teisiamojo posėdžio metu, iš kurių teismui nekyla abejonių, jog jis skaudžiai išgyvena dėl savo veiksmais sukeltų pasekmių ir nuoširdžiai gailisi dėl to, be kita ko, aplinkybę, kad jis neteistas, sprendžia, kad šiuo atveju yra galimybė taikant BK 75 straipsnio nuostatas atidėti A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atidedant bausmės vykdymą, kaltinamajam skirtina BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta pareiga.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnio 3 dalis numato, kad kartu su bausme gali būti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
Šiuo nuosprendžiu konstatuota nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis teise vairuoti transporto priemones. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių ir yra uždraudimas naudotis specialia teise, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų.
Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas atitinkamą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles. Nagrinėjamu atveju nors padarytas neatsargus nusikaltimas, nėra konstatuoti sąmoningi kaltinamojo veiksmai, nulėmę eismo įvykio kilimą (pvz., greičio viršijimas, vairavimas neblaiviam ar pan.), vis dėlto šiuo atveju būtina akcentuoti ir tai, kad buvo partrenkta per pėsčiųjų perėją ėjusi O.R. S., t. y. nors A. S., vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį-automobilį, turėjo būti itin atidus, t.y. artėdamas prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, turėjo sulėtinti važiavimo greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad ja einančius žmones, vis dėlto jo neatsargumas lėmė skaudžius ir neatitaisomus padarinius.
Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra sudėtinė baudžiamosios atsakomybės individualizavimo dalis, taigi sprendžiant šį klausimą, būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes – tiek visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kilusius padarinius, kaltės laipsnį, tiek ir kaltininko asmenybę. Be to, baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimas neatsiejamas ir nuo siekio užtikrinti teisingumo principą – kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikos ar nepagarbos įstatymui, paskirta bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė turi užtikrinti ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją, kaip valstybės reakciją į atitinkamą nusikalstamą veiką. Taigi šiuo atveju nepaisant to, kad kaltinamasis A. S. iš esmės teigiamai charakterizuojamas, vis dėlto įvertinus konkrečios nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą nustatant dvejiems metams.
Nei ikiteismimnio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu A. S. kardomoji priemonė nebuvo parinkta.
Civilinio ieškinio byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.
Paskirtąją bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę-uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (apskundus nuosprendį, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).