Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant Eglei Volungevičienei, dalyvaujant ieškovei N. P., jos atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, atsakovui A. P., jo atstovei advokatei Vidutei Tiškuvienei, institucijos atstovei Žanetai Abromaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo ir atsakovo A. P. priešieškinį ieškovei N. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija teikianti išvadą - Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus K. P. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiui vaikui po 1700,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant ieškovei tvarkyti lėšas uzufrukto teise, išlaikymo įsiskolinimą 6630,00 Lt, 25000,00 Lt neturtinę žalą, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, priteisti visas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas iš atsakovo, padalinti santuokoje bendrosios nuosavybės teise įgytą turtą: pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į 1/3 dalį santuokoje įgyto turto ir priteisti – 0,0906 ha dydžio žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini); 0,3700 ha dydžio žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini).; automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į 2/3 dalis santuokoje įgyto turto ir priteisti – 125000,00 Lt A. P. įmonės piniginių lėšų; priteisti iš atsakovo ieškovei 41200,00 Lt piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokinio turto dalį; 1,0600 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Šalių nepilnamečio sūnaus K. P. gyvenamoji vieta nustatytina su motina pagal jos gyvenamąją vietą, kadangi tai geriausiai atitinka vaiko interesus ir ginčo dėl to tarp šalių nėra (CK 3.174 str.). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir jį auklėti (CK 3.170 str.). Tėvų, negyvenančių kartu, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio, kuri turi būti netrukdomai įgyvendinama, o pats bendravimas turi būti nuolatinis ir pastovus (CK 3.170 str. 3 d.). Šalys neprašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos, todėl tokia tvarka nenustatytina, kadangi tai ribotų vaiko teisę bendrauti su tėvais. Pažymėtina, kad CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.).

Teismas nutraukdamas santuoką, turi išspręsti ir vaiko išlaikymo klausimą, nes šalys dėl to nesusitarė (CK 3.59 str., 3.194 str. 2 d.). Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką reglamentuoja CK 3.192 straipsnio nuostatos. Tėvas (motina), su kuriuo vaikas negyvena, privalo teikti jam išlaikymą (CK 3.192 str.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikui yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaiko atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečio vaiko išlaikymą reglamentuojančiose teisės normose – pagal CK 3.192 straipsnį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Tačiau, siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus.

Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį išleidžiama apie 2000,00 Lt, dėl to atsakovas turėtų vaiko išlaikymui skirti po 1500,00 Lt kas mėnesį. Atsakovas sutinka prie sūnaus išlaikymo prisidėti po 500,00 Lt per mėnesį, nes mano, kad ieškovės nurodyta vaiko poreikių suma yra nepagrįsta. Teismas nustatė, kad ieškovės nurodytos sūnaus išlaikymo išlaidos nėra pilnai pagrįstos objektyviais įrodymais (ieškovė pateikė tik tam tikras sūnaus išlaidas pagrindžiančius įrodymus), tačiau teismas, turėdamas pareigą įvertinti ir nustatyti šalių vaiko poreikius, atsižvelgdamas į byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visumą, vadovaudamasis vidiniu savo įsitikinimu, sprendžia, kad nepilnamečio K. P. poreikius atitiktų 1500,00 Lt suma (t. 3, b. l. 1-64). Teismas nesutinka, su atsakovo pozicija, kad abu tėvai lygiomis dalimis prisideda prie vaiko išlaikymo, nes atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, dėl ko atsakovas sąlyginai turi ir didesnę pareigą prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi du nekilnojamuosius daiktus (0,483 ha dydžio žemės sklypas ir pastatas-degalinė, esantys (duomenys neskelbtini)), automobilį VAZ2109, valst. NR. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 23-25, 35). Ieškovė jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, priklausančio jai asmeninės nuosavybės teise, neturi. Atsakovas taip pat yra personalinės įmonės savininkas, turintis licenciją verstis mažmenine prekyba nefasuotų variklių benzinu, dyzelinu (dyzeliniais degalais), suskystintomis dujomis, skirtomis autotransporto priemonės, biodyzelinu, išmonė šiuo metu yra veikianti (t. 1, 62-65). Pats atsakovas nurodė, kad jo mėnesinis atlyginimas yra 6000,00 Lt. Ieškovė yra kirpėja, dirbanti su verslo liudijimu, gauna minimalias pajamas, turi du nepilnamečius vaikus. Todėl šiuo metu atsakovo turtinė padėtis, lyginant su ieškovės yra žymiai geresnė, dėl ko jis turi galimybę prie nepilnamečio vaiko išlaikymo prisidėti didesne dalimi nei ieškovė.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tiek dėl šalių vaiko poreikių, tiek ir dėl šalių galimybės prisidėti prie vaiko išlaikymo, nei vienai iš šalių nepateikus pakankamai įrodymų savo aplinkybėms pagrįsti, vadovaujasi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.). Tačiau teismas taip pat negali neatkreipti dėmesio, kad vaiko išlaikymo našta negali būti perkelta vienam iš tėvų, kadangi už tai socialiai yra atsakingi abu nepilnamečio vaiko tėvai, kurie abu turi pareigą reikiamai pasirūpinti vaiku, įvertinti savo pasirengimą užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis ir, kad atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka abiem tėvams. Teismas pažymi, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Todėl atsakovui išaiškintina, kad šis teismo sprendimas neužkerta jam kelio, pasikeitus esamai situacijai, kreiptis į teismą dėl teismo nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.), tuo pačiu tokią teisę turi ir ieškovė, tuo atveju jeigu atsirastų pagrindai, numatyti CK 3.201 straipsnyje.

Atsižvelgiant į tai, ieškinio ir priešieškinio reikalavimas dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteisiant materialinį išlaikymą sūnui K. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1000,00 Lt, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant ieškovei uzufrukto teisę į šias lėšas.

CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už tris metus iki ieškinio padavimo teisme dienos. Teismas išlaikymą turi teisę priteisti nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Teisė reikalauti priteisti išlaikymą atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nepilnametis sūnus iš tėvo išlaikymo negavo, atsakovas įrodymų apie teiktą išlaikymą nepateikė, todėl laikytina, kad nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 27 d. susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė prašė priteisti 6630,00 Lt įsiskolinimą (1700,00 Lt x 3 mėn. – 5100,00 Lt, ir 1700,00 : 30 d. x 27 d. – 1530,00 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad sūnaus išlaikymui iš atsakovo priteistina po 1000,00 Lt kas mėnesį mokamos periodinės išmokomis, todėl iš atsakovo priteistinas 3900,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas.

Nutraukiant santuoką padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str., 382 str. 4 p.).

Iš šalių pateiktų dokumentų nustatyta, kad santuokoje jos įgijo 0,0906 ha dydžio žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovės ir atsakovo vardu, automobilį AUDI A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovės vardu, A. P. įmonę, 0,34 ha dydžio žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini)., ir automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotus A. P. įmonės vardu, pinigines lėšas, gautas iš A. P. įmonės (į. k. (duomenys neskelbtini)) pelno per 2010 metus (t. 1, 26-36, t. 2, b. l. 36-39).

Byloje nekilo ginčo dėl dalintino turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe, dėl nekilnojamojo turto vertės, dėl turto atidalijimo plano, dėl dalintino įmonės pelno dydžio.

Atsižvelgiant į ieškovės pasirinkimą ir atsakovo sutikimą, pagal pateiktą UAB „Pasoda“ 2011 m. paruoštą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą (t. 2, b. l. 20), nustatytina 0,0906 ha dydžio žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka:

žemės sklypo dalimi, plane pažymėta rausva spalva, raide „A“, 355 kv. m. ploto skirti naudotis ieškovei, o atsakovui - 355 kv. m. ploto sklypo dalimi (kartu su pavėsine), plane pažymėta melsva spalva, raide „B“; žemės sklypo dalimi, plane pažymėta gelsva spalva, raide „C“ – 196 kv. m. ploto palikti atsakovui ir ieškovei naudotis bendrai, įpareigojant netrukdyti vienas kitam, esant būtinumui, naudotis 1 m pločio žemės sklypo dalimi apie visą pastatą.

Pagal pateiktą UAB „Kaliforma“ 2011 m. paruoštą gyvenamojo namo padalijimo projektą nustatytina naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

ieškovei paskirti naudotis buto Nr. 1, 161,25 kv. m. ploto patalpas: namo pusrūsyje 81,64 kv. m ploto patalpas, padalijimo projekte pažymėta žalia spalva, indeksais 0.1, 0.2-1, 0.3, 0.4, 0.5, 0.6, 0.7, 0.8, 0.9, namo pirmojo aukšto patalpas 79,61 kv. m. ploto, padalijimo projekte pažymėta žalia spalva. indeksais 1.1, 1.2, 1.3, 1.4;

atsakovui paskirti naudotis buto Nr. 2, 157,32 kv. m. ploto patalpas: namo pusrūsyje 11,98 kv. m. ploto patalpą, padalijimo projekte pažymėtą mėlyna spalva, indeksu 0.2-2, namo pirmojo aukšto patalpą 37,20 kv. m. ploto (garažą), padalijimo projekte pažymėtą mėlyna spalva, indeksu G.1, namo antrojo aukšto patalpas 101,90 kv. m. ploto, padalijimo projekte pažymėtas mėlyna spalva, indeksais 2.5, 2.6, 2.7, 2.8, 2.9, 2.10, 2.11, 2.12, namo mansardoje 6,24 kv. m. ploto patalpą, padalijimo projekte pažymėtą mėlyna spalva, indeksu 3.13.

Atsakovas nurodo, kad jam tenkančioje namo dalyje reikės įrengti atskirą šildymo sistemą, atskirti elektros ir vandentiekio tiekimo sistemas, įrengti atskirą įėjimą ir šių darbų atlikimui reikalinga skirti apie 100000,00 Lt, todėl iš ieškovė turėtų būti priteista 50000,00 Lt kompensaciją jam (t. 2, b. l. 69-80). Ieškovei reiks padaryti lubų perdangą namo viduje esančios laiptinės iš pirmojo aukšto į antrąjį aukštą. Ieškovė nesutiko su kompensacijos priteisimu iš jos, nes pagerintas turtas liks atsakovui. Šis atsakovo reikalavimas tenkintinas iš dalies, kadangi įrengiant du atskirus butus neišvengiamai bus reikalinga skirti piniginių lėšų tam įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, kad tai bus vykdomi rekonstrukcijos darbai, o ne nauja statyba, kad atsakovo kaina nurodyta remiantis tik vieno paslaugos teikėjo pasiūlymu, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais šios išlaidos mažintinos iki 50000,00 Lt. Įrengiant du atskirus butus name bus pagerinamas bendras šeimos turtas, todėl tikslinga šias išlaidas padalinti abiems šalims ir priteisti iš ieškovės 25000,00 Lt kompensaciją atsakovui, visus darbus pavedant atlikti atsakovui.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl dalintinų transporto priemonių vertės. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės tarpusavio nuosavybės pabaigoje, laiko atžvilgiu gali būti siejama su nurodytomis aplinkybėmis, taip pat teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą, šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje R. Ž. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-222/2009; kt.).

Atsakovas prašė automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 40000,00 Lt vertės, priteisti ieškovei, o jam palikti 0,3700 ha dydžio žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), 30000,00 Lt vertės, įregistruotus A. P. įmonės vardu. Ieškovė prašo automobilį ir sodybą priteisti atsakovui, jai priteisiant kompensaciją. Kadangi ir automobilis ir sodyba registruoti įmonės vardu, atsakovas jais naudojas, todėl tikslinga šį turtą - automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 40000,00 Lt vertės, 0,3700 ha dydžio žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) 30000,00 Lt vertės, priteisti atsakovui. Ieškovei, už šioje dalyje atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį, priteisti piniginę kompensaciją 35000,00 Lt iš atsakovo.

Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis turtas. Teismų praktikoje pažymima, jog vienam iš sutuoktinių pareiškus, kad kitas sutuoktinis kaip dalytiną nurodė nesamą turtą, duomenis apie dalytiną turtą pateikęs asmuo turi įrodyti, kad toks turtas egzistuoja. Tačiau tais atvejais, kai sutuoktinis kartu su prašomo padalyti turto išvardijimu pateikia įrodymus, kad atitinkamas turtas buvo įsigytas ir kad šis turtas perleistas kitiems asmenims, sunaikintas ar pan., turi įrodyti tai teigiantis sutuoktinis. Iš teismui pateiktos Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad automobilis AUDI A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra parduotas 2011 m. rugsėjo 1 d., t. y. prieš pat paduodant ieškinį teismui (t. 3, b. l. 82). Vien ta aplinkybė, kad automobilis parduotas, nereiškia, jog automobilis neįtrauktinas į dalytino turto sumą, todėl teismas šį automobilį taip pat įtraukia į dalintino turto sąrašą. Atsakovas prašo priteisti jam piniginę kompensaciją už šį parduotą turtą. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad automobilio AUDI A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaina pardavimo dieną buvo 20000,00 Lt, todėl priteistina iš ieškovės atsakovui 10000,00 Lt piniginė kompensacija už šį parduotą automobilį. Abi šalys pateikdamos įrodymus apie automobilių vertę santuokos nutraukimo metu, vadovavosi tuo metu rinkoje galiojančiomis kainomis (t. 2, b. l. 21), todėl sprendžiant transporto priemonių padalijimo ir kompensavimo klausimą, teismas atsižvelgia į tuometinės rinkos kainas.

Iš ieškovei priteistinos 35000,00 Lt kompensacijos už atsakovui atitenkantį turtą išskaitytina 25000,00 Lt kompensacija atsakovui už rekonstrukcijos darbus ir 10000,00 Lt kompensacija už parduotą automobilį.

Byloje nekilo ginčo dėl piniginių lėšų, gautų iš A. P. įmonės pelno per 2010 metus dydžio – 149500,00 Lt ir jų padalijimo būdo, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 74750,00 Lt suma (t. 2, b. l. 36-37).

Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 30000,00 Lt kompensaciją piniginio 61000,00 Lt indėlio, kurį 2011 m. gegužės 2 d. ieškovė nuėmė iš savo sąskaitos. Tiek iš šalių paaiškinimų, tiek iš rašytinių bylos įrodymų nustatyta, kad šalys abi disponavo grynais įmonės pinigais, įnešdamos ir nuimdamos pinigus iš sąskaitų banke. Iš atsakovo sąskaitos istorijos išrašo (t. 3, b. l. 98) matyti, kad atsakovas nuėmė 50000,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nei viena neįrodė, kad pinigai buvo panaudoti tik vienos šalies interesams, tikėtina, kad šios lėšos buvo naudojamos įmonės veiklai, šeimos poreikių tenkinimui, todėl šioje dalyje atsakovo prašymas atmestinas.

Atsakovas prašė iš priteisiamų piniginių lėšų, gautų iš įmonės veiklos pelno, išskaičiuoti 10983,00 Lt piniginių lėšų, kurios išmokėtos ieškovei pagal teismo sprendimą, nes tai buvo darbo užmokestis už tą laikotarpį, kada šalys gyveno drauge. Teismas pažymi, kad šios ieškovei išmokėtos lėšos yra teismo priteistas neišmokėtas darbo užmokestis, kurį atsakovas, kaip įmonės vadovas, privalėjo mokėti kas mėnesį, todėl jos nėra įtrauktinos į dalintino turto balansą ir šioje dalyje atsakovo prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo buvo atleistas ieškovas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Sutinkamai su CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pritiesimo, iš atsakovo valstybei priteistinas 477,00 Lt žyminis mokestis (1000,00 Lt x 12 x 3%= 360,00 Lt + 3900,00 x 3%= 117,00 Lt) už išlaikymą. Kadangi ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies, todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nedalintinos, o iš ieškovės ir atsakovo valstybei priteistina po 49,00 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 5 p., 88 str. 1 d. 3 p. ir 6 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, 3.62 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką N. P. palikti santuokinę pavardę - P., A. P. palikti pavardę – P..

Nustatyti nepilnamečio K. P., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina N. P..

Priteisti iš atsakovo A. P. išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. P. mokamą periodinėmis išmokomis po 1000,00 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos - 2013 m. birželio 7 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais disponuos N. P..

Priteisti iš atsakovo A. P. 3900,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 27 d. ieškovei N. P..

Priteisti ieškovei N. P. ir atsakovui A. P. po ½ dalį 0,0906 ha dydžio žemės sklypo, unikalus numeris 4400-1020-4972, ir ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), paskiriant naudotis:

žemės sklypo dalimi, plane pažymėta rausva spalva, raide „A“, 355 kv. m. ploto, - ieškovei;

žemės sklypo dalimi (kartu su pavėsine), plane pažymėta melsva spalva, raide „B“, 355 kv. m. ploto, - atsakovui;

žemės sklypo dalimi, plane pažymėta gelsva spalva, raide „C“, 196 kv. m. ploto, - atsakovui ir ieškovei bendrai, įpareigojant netrukdyti vienas kitam, esant būtinumui, naudotis 1 m. pločio žemės sklypo dalimi apie visą pastatą;

buto Nr. 1, 161,25 kv. m. ploto patalpomis: namo pusrūsyje 81,64 kv. m. ploto patalpomis, padalijimo projekte pažymėtomis žalia spalva, indeksais 0.1, 0.2-1, 0.3, 0.4, 0.5, 0.6, 0.7, 0.8, 0.9, namo pirmajame aukšte 79,61 kv. m. ploto patalpomis, padalijimo projekte pažymėtomis žalia spalva. indeksais 1.1, 1.2, 1.3, 1.4; - ieškovei;

buto Nr. 2, 157,32 kv. m. ploto patalpomis: namo pusrūsyje 11,98 kv. m. ploto patalpa, padalijimo projekte pažymėta mėlyna spalva, indeksu 0.2-2, namo pirmajame aukšte 37,20 kv. m. ploto patalpa (garažas), padalijimo projekte pažymėtas mėlyna spalva, indeksu G.1, namo antrajame aukšte 101,90 kv. m. ploto patalpomis, padalijimo projekte pažymėtomis mėlyna spalva, indeksais 2.5, 2.6, 2.7, 2.8, 2.9, 2.10, 2.11, 2.12, namo mansardoje 6,24 kv. m. ploto patalpa, padalijimo projekte pažymėta mėlyna spalva, indeksu 3.13; - atsakovui.

Įpareigoti atsakovą A. P. įrengti atskirą įėjimą į butą Nr. 2, atskiras šildymo sistemas, atskirti elektros ir vandentiekio tiekimo sistemas, padaryti lubų perdangą namo viduje esančios laiptinės iš pirmojo aukšto į antrąjį aukštą pagal UAB „Kaliforma“ 2011 m. paruoštą gyvenamojo namo padalijimo projektą, savo lėšomis.

Priteisti ieškovei N. P. 74750,00 Lt A. P. įmonės (į. k. (duomenys neskelbtini)) pelno lėšų už 2010 m.

Priteisti atsakovui A. P. automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 0,3700 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1099-6079, ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4996-3007-6017,esančius (duomenys neskelbtini) ir 74750,00 Lt A. P. įmonės (į. k. (duomenys neskelbtini)) pelno lėšų už 2010 m.

Priteisti iš atsakovo A. P. ieškovei N. P. 35000,00 Lt kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį; priteisti iš ieškovės N. P. atsakovui A. P. 25000,00 Lt kompensaciją už rekonstrukcijos darbus ir 10000,00 Lt kompensaciją už parduotą automobilį; šias sumas užskaityti vieną kita ir galutinai kompensacijų nepriteisti.

Priteisti iš ieškovės N. P. valstybei 49,00 Lt išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą (įmokos kodas 5660)

Priteisti iš atsakovo A. P. valstybei 477,00 Lt žyminį mokestį ir 49,00 Lt išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą (įmokos kodas 5660).

Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos panaikinti 2011 m. spalio 4 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.