Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismo posėdyje išnagrinėjusi G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio Elnių g. 27-23, Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. 2016 m. lapkričio 14 d., apie 11.00 val., Ąžuolyno g. 5A, Vilniuje, vairuodamas automobilį TATA XENON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Toyota Previa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas G. K. parodė, kad 2016 m. lapkričio 14 d., apie 11 val., stovėjimo aikštelėje prie „Ąžuolyno klinikos“, statydamas automobilį kliudė stovėjusį automobilį Toyota. Buvo susinervinęs, skubėjo į susitikimą, todėl neišlipo, nesustojo ir, nepranešęs policijai, nuvažiavo. Kontaktas buvo jam važiuojant į priekį ir nepalikus tarpo iš dešinės, įbrėžtas ir įlenktas dešinės pusės galinis sparnas. Supranta, kad pažeidė KET reikalavimus ir gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitų byloje esančių įrodymų visuma: Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 8); R. B. rašytiniais paaiškinimais (b. l. 12-13); Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos specialistės tarnybiniu pranešimu (b. l. 19); Transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 20).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad G. K. kaltė, padarius pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., įrodyta visiškai. Be visiško administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys duomenys. Esant tokiems įrodymams, konstatuotina, kad G. K. 2016 m. lapkričio 14 d., apie 11,00 val., Ąžuolyno g. 5A, Vilniuje, vairuodamas automobilį TATA XENON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Toyota Previa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 ir 222 punktų taisykles, todėl tokie jo veiksmai kvalifikuojami pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. G. K. nurodytos aplinkybės, kad jis buvo dideliame šoke, skubėjo į susitikimą, nešalina asmens pareigos apie sukeltą eismo įvykį pranešti apgadintos transporto priemonės savininkui arba policijai, ir nepateisina padaryto administracinės teisės pažeidimo

G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad G. K. atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, skiriant administracinę nuobaudą – baudą, mažesnę nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda skirtina už šio pažeidimo padarymą, bei atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytam minimaliam terminui. Taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, teismas atsižvelgia į tai, kad G. K. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu buvo tik nežymiai apgadintos transporto priemonės, pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bendradarbiavo su policijos pareigūnais, teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę.

G. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirtina nuobauda, minėto įstatymo straipsnio sankcijos ribose.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30 str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 224, 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

G. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti nuobaudą – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų dydžio baudą.

G. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., skirti nuobaudą – 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinus, G. K. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 16063625129.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).