- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-20
- Bylos Nr.
- e2-859-730/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00314-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kalibrus“
- Atsakovas
- Pagėgių savivaldybės administracijai
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kalibrus“ ieškinį atsakovei Pagėgių savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo. Ieškinio pagrindas:
1.1. Dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad atsakovė vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Pagėgių pramoninės zonos gatvių ir inžinerinių tinklų rangos darbai“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkime dalyvavo ir pasiūlymą pateikė ieškovė. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 26 d. raštu informavo ieškovę, kad jos pasiūlymas atmestas, kadangi atsakovė nepateikė privalomųjų finansinės atskaitomybės dokumentų Registrų centrui. Nurodo, kad atsakovei 2022 m. spalio 3 d. teikė pretenziją, tačiau atsakovė 2022 m. spalio 11 d. informavo, pretenzija buvo atmesta. Pažymi, kad ieškovės pasiūlymas atmestas Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto pagrindu, tai yra esant galimam ieškovės nesąžiningumui.
1.2. Dėl ieškovės sąžiningumo vertinimo nurodo, kad atsakovė apskritai neįvertino ieškovės sąžiningumo bei nepagrindė, jog yra pagrįstų abejonių ieškovės sąžiningumu, o formaliai, atsižvelgdama į tai, jog ieškovė nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, sprendė, jog ieškovė yra nesąžininga. Pažymi, jog atsakovė neįrodė ieškovės pasiūlymo atmetimo proporcingumo, todėl pažeidė VPĮ 46 straipsnio 8 dalį, be to, atsakovė jau buvo pripažinusi ieškovės kvalifikacija tinkama, nenustatė jokių pašalinimo pagrindų, neįvertino, jog ieškovė finansinės atskaitomybės dokumentus teikė nuo 2018 metų iki 2021 metų, o naujus finansinės atskaitomybės dokumentus pateikti pavėlavo. Mano, jog ieškovės pažeidimai yra mažareikšmiai, kuris jokios žalos vykdant pirkimą nesukels.
1.3. Dėl ieškovės reabilitacijos nurodo, kad VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta vadinamoji reabilitacijos doktrina, tai yra situacija, kai tiekėjui, padariusiam teisės pažeidimą, leidžiama dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kai šis įgyvendina tam tikras padėties atkūrimo priemones. Teigia, kad atsakovė atmesdama ieškovė siūlymą į ieškovę dėl trūkumų nesikreipė, tačiau ieškovė pavėlavusi pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus ėmėsi veiksmų, tai yra informavo buhalterę, apskaitą tvarkantį asmenį, siekiant užkirsti kelią ateityje dėl panašių situacijų pasikartojimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį. Juo prašo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
2.1. Dėl ieškovės sąžiningumo vertinimo nurodo, kad pagal teisinį reguliavimą perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros jei turi įrodymų, kad tiekėjas padarė profesinį pažeidimą (nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų) ir tai perkančiajai organizacijai kelia abejonių tiekėjo sąžiningumu. Šiuo atveju vykdant pirkimo procedūras ir procedūros metu ieškovę nustačius kaip potencialią laimėtoją paaiškėjo, kad ieškovė nepateikė valstybės įmonei Registrų centras finansinės atskaitomybės dokumentų, nors pati ieškovė teikdama pasiūlymą šios aplinkybės nenurodė. Teigia, kad dėl šių aplinkybių kilo abejonė ieškovės sąžiningumu, kas atsižvelgiant į VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto a papunktį, į tai, kad ieškovė nesilaikė teisės aktų reikalavimų, sudaro pagrindą atmesti tiekėjo siūlymą.
2.2. Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo proporcingumo nurodo, kad priešingai nei teigia ieškovė sprendimas yra proporcingas pasekmėms. Teigia, kad šiuo atveju esant įstatyme numatytai formaliai sudėčiai, faktinėms aplinkybėms, tai yra, kad ieškovė neteisė finansinės atskaitomybės dokumentų, ieškovė pagrįstai buvo pašalinta iš pirkimo procedūrų. Pažymi, kad atsakovė neprivalėjo reikalauti ieškovės įrodymų, kurie įrodytų, jog ieškovė pašalino priežastis, lėmusias pašalinimą iš pirkimo procedūrų. Teigia, kad ta aplinkybė, jog ieškovė anksčiau teikė finansinės atskaitomybės dokumentų nepanaikina fakto, kad šiame pirkime ieškovė atitiko pašalinimo pagrindą dėl to, kad iki 2022 m. gegužės 1 d. nebuvo pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021 m. valstybės įmonei Registrų centras. Teigia, kad vertindama VPĮ įstatymo nuostatas priėmė pagrįsta ir proporcingą sprendimą.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašo ieškovės ieškinį tenkinti. Pagrindiniai dubliko argumentai:
3.1. Dėl ieškovės reabilitacijos nurodo, kad atsakovė atmetė ieškovės pasiūlymą formaliais motyvais, į ieškovę dėl trūkumų šalinimo nesikreipė, tuo pažeisdama VPĮ 45 straipsnio 3 dalį. Teigia, kad pagal viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą net tais atvejais, kai formaliai tiekėjas neatitinka VPĮ 46 straipsnio 4 dalies reikalavimų, tiekėjas negali būti pašalintas iš viešojo pirkimo, jeigu tiekėjas pateikia įrodymus dėl savo „apsivalymo“ (reabilitacijos), tačiau šiuo atveju atsakovės veiksmais ieškovės teisės buvo apribotos. Pažymi, jog ieškovė trūkumus pašalino, ėmėsi veiksmų, skirtų užkirsti kelią ateityje dėl panašių situacijų pasikartojimo, o šiuo atveju dalyvaudama pirkime visus dokumentus užpildė teisingai. Nurodo, kad atsakovė atsiliepime nenurodė jokių motyvų dėl to, jog ieškovė yra pašalinusi trūkumus, dėl ko jos pasiūlymas buvo atmestas.
3.2. Dėl ieškovės sąžiningumo vertinimo nurodo, kad atsakovė neįrodė ieškovės nesąžiningumo, kas būtina remiantis VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto pagrindu. Teigia, jog vien ta aplinkybė jog ieškovė pildydama dokumentus nenurodė, kad pašalinimo pagrindų neatitinka nereiškia jos nesąžiningumo. Teigia, kad atsakovė pateiktą ieškovės siūlymą atmetė formaliai, visiškai nevertino ieškovės sąžiningumo, neįrodė pagrįstų abejonių ieškovės sąžiningumu, todėl ieškovės sprendimas dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo laikytinas nepagrįstu ir turėtų būti panaikintas. Pažymi, kad ta aplinkybė jog ieškovė laiku nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų savaime nepagrindžia ieškovės nesąžiningumo, todėl atsakovės sprendimas dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.
3.3. Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo proporcingumo nurodo, kad atsakovė šiuo atveju visiškai netaikė proporcingumo principo ir nepagrindė, kad tiekėjo pasiūlymo atmetimas yra proporcingas tiekėjo veiksmų atžvilgiu. Tokiu būdu Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 46 straipsnio 8 dalį. Teigia, kad atsakovė jau buvo pripažinusi ieškovės kvalifikaciją, be to, pašalindama ieškovę iš viešojo pirkimo neatsižvelgė į ankstesnį ieškovės elgesį, tai yra jog ieškovė laiku teikdavo finansinės atskaitomybės dokumentus. Nurodo, kad šiuo atveju pažeidimas – finansinių atskaitomybės dokumentų nepateikimas buvo vienkartinis pažeidimas. Pažymi, jog ieškovė finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė 2022 m. rugsėjo 15 d., o atsakovė sprendimą priėmė vėliau, tai yra 2022 m. rugsėjo 26 d., todėl ieškovė jau faktiškai buvo ištaisiusi trūkumus.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė tripliką. Juo prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai tripliko argumentai:
4.1. Dėl ieškovės reabilitacijos nurodo, kad ieškovė su pretenzija pateikė dokumentus dėl reabilitacijos, tai yra pateikė dokumentus, kurie jos vertinimu, turėjo įrodyti, kad nors ieškovė atitiko VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodytą pašalinimo pagrindą, tačiau ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai. Teigia, kad ieškovė tokius dokumentus teikė tik su pretenzija, todėl nepagrįsta ir neracionalu būtų skundžiamą sprendimą pripažinti neteisėtu vien dėl to, kad tarp šalių susirašinėjimo nėra atskiro atsakovės prašymo ieškovei pateikti reabilituojančius dokumentus ir pagrindimą, nes faktiškai tokie dokumentai pirkime yra gauti ir buvo vertinti.
4.2. Dėl ieškovės sąžiningumo vertinimo nurodo, kad atsakovė pirkimui teikiamuose dokumentuose nurodė neteisingą (melagingą) informaciją, kad ji neatitinka VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkte nustatyto pašalinimo pagrindo, nors tuo metu kai pildė dokumentus ji šį pašalinimo pagrindą atitiko. Atlikus faktinį duomenų patikrinimą buvo nustatyta, kad pasiūlymo pateikimo metu ieškovė pašalinimo pagrindą atitiko, o vertinant reabilituojantį dokumentaciją tik patvirtinta nuomonė, kad pasiūlymo pateikimo metu ieškovė atitiko pašalinimo pagrindą. Nurodo, kad šios aplinkybės pagrindžia, jog atsakovė vertino visus pateiktus dokumentus priimdama sprendimą ir jo priėmimo metu ieškovė atitiko pašalinimo pagrindus, numatytus VPĮ. Teigia, kad ieškovė pirkimo metu nebuvo pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, tai reiškia, kad ieškovė pažeidė audito teisės aktus, o pasiūlymo teikimo metu šie pažeidimai nebuvo pašalinti.
4.3. Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo atsakovė nurodo, kad ieškovė, kaip reikalaujama kasacinio teismo praktikoje, turi įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimą, o ne remtis pažeidimo prielaida ir padariniais. Mano, kad atsakovė, kaip perkančioji organizacija, tinkamai įvertino tiekėjų pasiūlymus, nepažeidė viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnyje, 45 straipsnio nuostatų. Ieškovė įrodymų, paneigiančių atsakovės priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nepateikė, o remiasi prielaidomis dėl galimų pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
5. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių iš esmės ginčo tarp šalių nėra. Atsakovė paskelbė supaprastintą atvirą konkursą įsigyti „Pagėgių pramoninės zonos gatvių ir inžinerinių tinklų rangos darbus“, pirkimo numeris Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pirkimas).
6. Pirkime dalyvavo ir pasiūlymą Pirkime pateikė ieškovė. 2022 m. rugsėjo 26 d. atsakovė informavo ieškovę, kad jos pasiūlymas atmestas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punktu, kadangi ieškovė nepateikė privalomų finansinės atskaitomybės dokumentų Registrų centrui, ir pirkimas užbaigiamas neatrinkus nei vieno laimėtojo ir bus skelbiamas naujas Pirkimas.
7. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu atmesti jos pasiūlymą, 2022 m. spalio 3 d. pateikė pretenziją.
8. Atsakovė 2022 m. spalio 11 d. informavo ieškovę, kad ieškovės pretenzija yra atmesta.
Dėl civilinės bylos nutraukimo.
9. Kaip nustatyta, atsakovė 2022 m. spalio 11 d. informavo ieškovę, kad ieškovės pretenzija yra atmesta ir Pirkimas užbaigtas neatrinkus nei vieno laimėtojo ir bus skelbiamas naujas Pirkimas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, jog ginčo pirkimas pasibaigė perkančiajai organizacijai atmetus visus pasiūlymus, įprastai negalėtų būti pakankama priežastis pripažinti, kad ieškovės teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį išnyko; pirkimo procedūrų pabaiga galėtų būti pripažinta kaip pagrindas konstatuoti tiekėjo teisinio suinteresuotumo pabaigą tik tuo atveju, kai būtų visiškai aišku, kad naujas analogiškas pirkimas nebus skelbiamas. Tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju. Pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-378/2018, 35 punktas). Taigi, nors Pirkimo procedūros pasibaigė perkančiajam subjektui atmetus dalyvių pasiūlymus, bylos nagrinėjimo objektas ir ginčo nagrinėjimo teisinė prasmė nėra išnykusi, todėl nėra pagrindo spręsti dėl civilinės bylos nutraukimo (CPK 5, 293 straipsniai).
Dėl ginčo esmės.
10. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovė pagrįstai ieškovę pašalino iš ginčo Pirkimo, vadovaudamasi VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punktu, atmesdama ieškovės pasiūlymą. Ieškovė įrodinėjo, jog atsakovė priėmė sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, nepagrįsdama ieškovės nesąžiningumo, pritaikydama neproporcingą sankciją už ieškovės padarytą pažeidimą, tai yra, atmesti ieškovės pasiūlymą, neįvertinant ar ieškovė kaip tiekėjas gali būti laikomas „apsivalęs“ VPĮ 46 straipsnio 10 dalies prasme.
11. VPĮ 17 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Iš VPĮ 3 straipsnio formuluotės matyti, kad VPĮ principų laikymosi garantas ir jų galimo pažeidimo subjektas – perkančioji organizacija, o ne tiekėjas.
12. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad VPĮ perkančiajai organizacijai suteikiamos teisės viešojo pirkimo procese privalo būti naudojamos taip, kad tai nelemtų neribotos jos diskrecijos, perkančiosios organizacijos sprendimai pagal VPĮ nuostatas ar pirkimų taisykles turi būti motyvuoti bei objektyviai pagrįsti, priimami sprendimai bet kokiu atveju negali pažeisti viešųjų pirkimų principų, nukrypti nuo viešųjų pirkimų tikslo. Tai – pamatinės viešųjų pirkimo teisinio reguliavimo nuostatos.
13. Tam, kad tiekėjas turėtų galimybę patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį dėl pirkimo objekto, jis turi atitikti pirkimo dokumentuose išdėstytus kvalifikacinius reikalavimus ir neturi būti jo pašalinimo iš konkurso pagrindų (VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, 46, 47 ir 49 straipsniai).
14. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 2 dalis nustato, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.
15. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytu terminu nepateikė Juridinių asmenų registrui savo finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021 metus, kad ieškovė 2021 metų finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė Juridinių asmenų registrui 2022 m. rugsėjo 15 d., tai yra, jau pateikusi pasiūlymą Pirkime.
16. Pirkimo sąlygų 3.6. punkte, nustatyta, kad Perkančioji organizacija tiekėją pašalina iš pirkimo procedūros bet kuriame pirkimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš pirkimo procedūrą ar jos metu jis atitinka bent vieną iš pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjo pašalinimo pagrindų, išskyrus VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje nustatytus atvejus (tačiau atsižvelgiant į VPĮ 46 straipsnio 11 ir 12 dalių nuostatas).
17. Vadovaujantis VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punktu, perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jei perkančioji organizacija bet kokiomis tinkamomis priemonėmis gali įrodyti, kad tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu, kai jis: a) yra padaręs finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai.
18. Pirkimo sąlygų 3.10. (1 lentelė) 9 punkte nustatytas tapatus tiekėjo pašalinimo pagrindas, numatytas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkte.
19. VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Perkančioji organizacija, priimdama sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros VPĮ 46 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytais pašalinimo pagrindais, atsižvelgia į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui, VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto c papunkčio atveju – ar taikant šį tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą nebūtų reikšmingai apribota konkurencija. Priimant sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 ir 6 punktuose nurodytais pašalinimo pagrindais, gali būti atsižvelgiama į pagal VPĮ 52 ir 91 straipsnius skelbiamą informaciją.
20. Pirkimo sąlygų 3.7. punkte numatytos tapačios nuostatos, kaip ir VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje.
21. Teismas sutinka, su atsakove, kad nustatytas faktas, jog tiekėjas iki nustatyto termino nėra pateikęs aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų kai tai privaloma pagal teisės aktus, yra pakankamas pagrindas perkančiajai organizacijai spręsti, ar dėl tokio tiekėjo pažeidimo ji abejoja šio tiekėjo sąžiningumu, bei atitinkamai ji turi teisę priimti sprendimą jį pašalinti iš pirkimo procedūros (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
22. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, kuris numatytas ir atsakovės Pirkimo sąlygose, (16-19 punktas), darytina, išvada, kad tiekėjo pasiūlymas turėtų būtų atmetamas tada, jei būtų nustatyta, kad jis atitinka minėtą pašalinimo pagrindą, vertinant tiekėjo sąžiningumą ir padarytas pažeidimas yra proporcingas griežčiausiai viešųjų pirkimų procese taikomai sankcijai – tiekėjo pašalinimui iš viešojo pirkimo, atmetant tiekėjo pasiūlymą, o ne tada, jei tiekėjas iki numatyto termino nėra pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentų.
23. Teismo vertinimu, tokio negatyvaus pobūdžio neleidimo dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose pagrindas turėtų būti pagrįstas objektyviai konstatuotinais faktais ar atitinkamam tiekėjui būdingu elgesiu, galinčiu kelti abejonių dėl tiekėjo profesinio sąžiningumo.
Žemesnės instancijos teismas
24. Įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, tai dokumentai nusakantys įmonės, organizacijos finansinę būklę ir veiklą, jų pateikimo tikslas Juridinių asmenų registrui – atskleisti įmonių finansinę veiklą ir būklę, kad visi ūkinėje komercinėje veikloje dalyvaujantys subjektai turėtų galimybę priimti sprendimus dėl dalyvavimo su šiomis įmonėmis tam tikroje veikloje, įvertinę įmonės finansinę būklę ir veiklą.
25. Teismo vertinimu, pagrįstos Perkančiosios organizacijos abejonės profesiniu tiekėjo sąžiningumu, jam nepateikus finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, galėtų būti siejamos su faktu, jog tiekėjas finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimu Juridinių asmenų registrui siekia nuslėpti tam tikras aplinkybes, kurios ribotų įmonės kaip tiekėjo galimybes dalyvauti viešajame pirkime.
26. Atsakovė, grįsdama abejones ieškovės sąžiningumu, jai nepateikus savo finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui įstatyme nustatytu terminu, 2022 m. spalio 10 d. pranešime dėl ieškovės pretenzijos atmetimo nurodė, kad ieškovė savo EBVPD nurodė melagingą informaciją, jog nėra padariusi rimtų profesinių pažeidimų, numatytų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkte, 46 straipsnio 6 d. 3 punkte (EBVPD 3 dalies C11). Šią aplinkybę dėl atsakovės abejonių ieškovės sąžiningumu, atsakovė nurodė ir savo atsiliepime (5.6., 5.7. punktai).
27. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovė nepateikdama savo finansinės atsakomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, siekė nuslėpti tam tikras aplinkybes, kurios paaiškėjo iš šių nepateiktų Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų ir ribotų ieškovės kaip tiekėjo galimybes dalyvauti viešajame pirkime, pateikė neteisingus duomenis apie savo finansinę veiklą ieškovei. Kaip nurodė ieškovė, kad finansinės atskaitomybės dokumentai už 2021 metus Juridinių asmenų registrų centrui įstatyme nustatytu laiku nebuvo pateikti dėl žmogiškosios klaidos, tai yra, dėl to, kad ieškovės buhalterė laiku nepateikė minėtų dokumentų, nes šiuo laikotarpiu keitėsi ieškovės buhalterės, ieškovė pateikė šią aplinkybę pagrindžiančius įrodymus (ieškinio Priedas Nr. 10.3.).
28. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių (26-27 punktai) visuma sudaro pagrindą daryti labiau tikėtiną išvadą, nei priešingai, jog atsakovė neįrodė, kad ji turėjo pagrindą dėl ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimo Juridinių asmenų registrui įstatymu nustatytu terminu objektyviai abejoti ieškovės profesiniu sąžiningumu dėl jos galimybės dalyvauti Pirkime, nei priešingai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
29. Kaip nurodyta, VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Perkančioji organizacija, priimdama sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros VPĮ 46 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytais pašalinimo pagrindais, atsižvelgia į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui.
30. Atsakovė savo 2022 m. spalio 10 d. pranešime dėl ieškovės pretenzijos atmetimo nenurodė, kodėl vertinant ieškovės kaip tiekėjo patikimumą, ieškovės pašalinimas iš pirkimo procedūros yra proporcingas ieškovės elgesiui – nesavalaikiam finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021 metus pateikimui Juridinių asmenų registrui. Atsakovė procesiniuose dokumentuose (atsiliepime) pasisakant dėl proporcingumo vertinimo nurodė, kad VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto a papunktyje nustatytam pašalinimo pagrindui taikyti užtenka formaliosios sudėties, tai yra, nustatyti, kad iki įstatymuose nurodyto termino tiekėjas nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centras. VPĮ nenumato išimčių netaikyti šio pašalinimo pagrindo sukeliamų neigiamų pasekmių tiekėjui, jei yra nustatoma, kad šį pašalinimo pagrindą tiekėjas atitiko.
31. Teismas nesutinka su atsakovės vertinimu, jog šiuo atveju ieškovei taikyta griežčiausia viešųjų pirkimų procese esanti poveikio priemonė – ieškovės pašalinimas iš Pirkimo tokioje stadijoje, kai ieškovė jau buvo pripažinta laimėtoja, buvo proporcinga priemonė ieškovės padarytam pažeidimui (nesavalaikis finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021 metus pateikimas Juridinių asmenų registrui), vertinant ieškovės kaip tiekėjos patikimumą, kaip tai numatyta VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje.
32. Teismų praktikoje, atskleidžiant proporcingumo principo turinį, pažymėta, jog šio principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasirenkamų priemonių derinimas – šių priemonių adekvatumo tikslams vertinimas. Paprastai proporcingumo principas kaip kriterijus vertinti priemonių atitiktį siekiamiems tikslams taikomas, kai vieni subjektai turi teisę kitiems subjektams nustatyti tam tikras pareigas, suvaržymus, įpareigojimus ar net draudimus. (VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ REGLAMENTAVIMO IR TEISMŲ PRAKTIKOS APŽVALGA, AC-38-1).
33. Kadangi, atsižvelgiant į proporcingumo principo turinį, svarbus yra taikomų priemonių adekvatumo tikslams vertinimas, teismo vertinimu, atsakovės priimtas sprendimas – pašalinti ieškovę iš Pirkimo, atmetant jos pasiūlymą, turėjo įtakoti atsakovės galimybę pasiekti atsakovės tikslus ginčijamame Pirkime.
34. Kaip nurodyta viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
35. Atsakovė nenurodė ir neįrodinėjo, jog ieškovės kaip tiekėjos padarytas pažeidimas - nesavalaikis finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021 metus pateikimas Juridinių asmenų registrui, paneigė ieškovės kaip tiekėjos patikimumą atsakovei kaip perkančiajam organizacijai pasiekti Pirkimo tikslo - sudaryti sutartį dėl „Pagėgių pramoninės zonos gatvių ir inžinerinių tinklų rangos darbų“ įsigijimo, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
36. Teisės doktrinoje pažymima, kad iš viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo neišplaukia tikslas nurodytais pašalinimo pagrindais bausti tiekėjų už padarytus teisės pažeidimus. <...> nustatyti apribojimai nėra baudžiamojo poveikio, tai nėra baudinės priemonės, todėl turi būti leidžiama pasitaisyti (B., Ž. ir kt. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaras. (duomenys neskelbtini)).
37. Teismo vertinimu, formalus nukrypimas nuo VPĮ nustatytos konkrečios procedūros, kuris niekaip neįtakojo ieškovės kaip tiekėjos patikimumo, atsakovei kaip perkančiajai organizacijai įgyvendinant jos tikslą - sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, negalėjo būti proporcingu pagrindu ieškovei taikyti griežčiausią viešųjų pirkimų procese esančią poveikio priemonę – ieškovės pašalinimą iš Pirkimo tokioje stadijoje, atmetant jos pasiūlymą, kai ieškovė jau buvo pripažinta laimėtoja. Todėl teismas pripažįsta, kad šiuo atveju atsakovė netinkamai taikė VPĮ 46 straipsnio 8 dalies nuostatas.
Dėl VPĮ 46 straipsnio 10 dalies nuostatų taikymo.
38. VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų pagal šio straipsnio 1, 4 ir 6 dalis, perkančioji organizacija jo nepašalina iš pirkimo procedūros, kai yra abi šios sąlygos kartu: 1) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją apie tai, kad ėmėsi šių priemonių: a) savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl šio straipsnio 1, 4 ar 6 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos arba pažeidimo, jeigu taikytina; b) bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, jeigu taikytina; c) ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai; 2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas, siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos tiekėjo informacijos gavimo. Ši teisės norma įtvirtina teisės doktrinoje vadinama „apsivalymo procedūra“.
39. Pirkimo sąlygų 3.13.1. ir 3.13.2. punktuose yra numatytos tapačios nuostatos dėl VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje numatytų įrodymų pateikimo, sąlygų ir sprendimų priėmimo.
40. VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jei kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba aiškinami vadovaujantis šio įstatymo 55 straipsnio 9 dalimi.
41. Sistemiškai aiškinant esamą teisinį reglamentavimą (38-40 punktai), teismo vertinimu, yra, pagrindas išvadai padaryti, jog atsakovė, vykdydama šias VPĮ ir Pirkimo sąlygų nuostatas, turėjo pareigą kreiptis į ieškovę dėl informacijos patikslinimo dėl atsakovės nustatyto pašalinimo pagrindo, kad ieškovė pagrįstų savo patikimumą pagal VPĮ 46 straipsnio 10 dalį, ir priimti bei pateikti ieškovei motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo ieškovės informacijos gavimo, ar ieškovės priemonės, kurių ieškovė ėmėsi, siekiant įrodyti savo patikimumą yra įrodytos.
42. Teismas konstatuoja, jog byloje nėra šias aplinkybes (41 punktas) pagrindžiančių įrodymų, tai yra, jog atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl nurodomos informacijos patikslinimo ir svarstė ieškovės pateiktų dokumentų, kuriais ji grindė, kad atliko ‚apsivalymo“ procedūrą tinkamumą bei ieškovės teisę dalyvauti tolimesnėse pirkimo procedūrose. Teismas nesutinka su atsakovės triplike (7 dalis) nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovės 2022 m. spalio 10 d. atsakymo į pretenziją turinys įrodo, jog atsakovė vertino su ieškovės pretenzija pateiktus „apsivalymo“ dokumentus ir jų pagrįstumą, nes atsakovės triplike nurodyta atsakymo į pretenziją turinio interpretacija šių aplinkybių neįrodo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), atsakyme nėra jokios informacijos, apie ieškovės pateiktus dokumentus, kuriais ji grindžia, kad atliko „apsivalymo“ procedūrą ir motyvų dėl ieškovės kaip tiekėjos patikimumo, įvertinus šiuos dokumentus. Tai, teismo vertinimu sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad atsakovė pašalino ieškovę iš Pirkimo, nesilaikydama VPĮ ir pačios ieškovės Pirkimo sąlygose patvirtintos pašalinimo iš Pirkimo tvarkos, numatytos VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje.
43. Kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje v. d. H. v. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje J. v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl bylos procesinės baigties.
44. Teismo vertinimu, dėl nustatytų atsakovės padarytų viešojo pirkimų procedūros pažeidimų, yra pagrindas ieškovės ieškinį patenkinti panaikinti atsakovės 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo.
45. Kaip nustatyta, atsakovė 2022 m. rugsėjo 26 d. informavo ieškovę, kad ieškovės pretenzija yra atmesta ir pirkimas užbaigiamas neatrinkus nei vieno laimėtojo ir bus skelbiamas naujas Pirkimas. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog atsakovė, atmetusi ieškovės pasiūlymą, vadovaudamasi VPĮ 29 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu Pirkimo procedūras užbaigė.
46. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad viešųjų pirkimų bylos įstatymu priskirtos nedispozityviųjų bylų kategorijai, tai reiškia, jog jose teismas negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, o yra įpareigotas ir įgalintas gindamas viešąjį interesą veikti aktyviai: savo iniciatyva rinkti įrodymus, atsižvelgdamas ne tik į ieškinio pagrindą sudarančias, bet ir bylos nagrinėjimo metu (teismo posėdyje) paaiškėjusias aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti alternatyvius asmens teisių gynimo būdus (CPK 4238 straipsnis). Teismo diskrecija viešojo intereso gynimo bylose reiškia ne tik teisę aktyviai veikti, tačiau ir atitinkamą pareigą šią teisę įgyvendinti, kai to reikia teisingam bylos išnagrinėjimui. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo išplaukia, kad vien aplinkybė, jog šalis neįgyvendino savo procesinės teisės ar netinkamai ją įgyvendino, nagrinėjamu atveju – nesirėmė argumentais dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo ikiteisminėje stadijoje, savaime nėra pakankama spręsti dėl teismo sprendimo, kuriame dėl šių reikalavimų nepasisakyta, teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018, 51 punktas)
47. Šioje byloje susiklostė tokia situacija, kad ieškovė prašydama panaikinti atsakovės 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo, neprašo panaikinti atsakovės sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras, atmetus ieškovės pasiūlymą. Esant formuojamai teismų praktikai, teismas sprendžia, kad panaikinus atsakovės 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo, yra pagrindas panaikinti ir atsakovės sprendimą užbaigti Pirkimo „Pagėgių pramoninės zonos gatvių ir inžinerinių tinklų rangos darbai“, pirkimo Nr. 619883 procedūras.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, ekspertizės išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai). CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
49. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vertinant patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais.
50. Byloje šalys patyrė šias išlaidas: ieškovė patyrė 1052 EUR žyminio mokesčio už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėjimo išlaidų (Nr. CBP-314), 4537,50 EUR advokato pagalbos išlaidų (Nr. DOK-16776). Iš viso – 5589,50 EUR. Atsakovė patyrė 7368,06 EUR advokato pagalbos išlaidų (Nr. DOK-16229, Nr. DOK-16326)
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
51. CPK 150 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio Kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, patenkinus ieškovės ieškinį, 2022 m. spalio 20 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Panaikinti atsakovės Pagėgių savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimą dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kalibrus“ pasiūlymo atmetimo ir sprendimą užbaigti Pirkimo „Pagėgių pramoninės zonos gatvių ir inžinerinių tinklų rangos darbai“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) procedūras.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kalibrus“ 5589,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Pagėgių savivaldybės administracijos.
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.