Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-512-392/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-01-11
Bylos Nr.: 2A-512-392/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-49-3-01063-2014-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas: B. M.
Atsakovas: R. N.
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

30.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-512-392/2016Proceso Nr. 2-49-3-01063-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 30.5.; 30.12.; 33.; 114.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2016 m. sausio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo B. M. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-07-02 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-37-759/2015 pagal ieškovo B. M. ieškinį atsakovei R. N. dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir pažeistų teisių atstatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas B. M. pareikštu ieškiniu teismo prašė: 1) nustatyti ieškovui nuosavybės teise priklausančio 596 kv.m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribas, pažymėtas indeksais 1-6 – 20,05 m., 6-5 – 29,91 m., 5-4-3-2 – 19,81 m., 2-1 – 29,89 m., pagal UAB „AASE“ parengtą 2012-10-26 kadastrinių matavimų planą; 2) įpareigoti atsakovę R. N. perkelti tinklinę tvorą nuo ieškovui priklausančio nurodyto žemės sklypo; 3) įpareigoti atsakovę perkelti šuns voljerą nuo ieškovui priklausančio nurodyto žemės sklypo ribos 3 metrų atstumu; 4) priteisti iš atsakovės ieškovui 170 Lt (49,23 Eur) turtinę žalą už iškastas avietes ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 1993-06-23 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu jis įgijo 0,060 ha nurodytą žemės sklypą Sodininkų bendrijoje „Dukstynėlė“, sodo sklypo Nr. 72. Žemės sklypas privatizuotas parengus Sodininkų bendrijos „Dukstynėlė“ sodo sklypo Nr. 72 planą, pagal kurį ieškovo žemės sklypo ribų išmatavimai 20 m. ties (duomenys neskelbtini) g. x 30 m. ties sklypu Nr. 71 x 20 m. ties sklypu Nr. 67 x 30 m. ties sklypu Nr. 73. Ieškovo žemės sklypas Nr. 72 ribojasi su atsakovės žemės sklypu Nr. 73. Ieškovo žemės sklypo ribos niekada nebuvo keičiamos, tokiomis ribomis žemės sklypas nupirktas, įregistruotas viešajame registre ir faktiškai naudojamas. 2012-10-26 UAB „AASE“ atliko ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, pagal kuriuos nustatė tikslų žemės sklypo plotą 596 kv.m. ir žemės sklypo išmatavimai pakito taip: ties (duomenys neskelbtini) (1-6) ilgis yra 20,05 m. vietoje 20 m., ties atsakovės žemės sklypo riba (2-5) ilgis yra 29,91 m. vietoje 30 m., ties žemės sklypo riba (5-4-3-2) ilgis yra 19,81 m. vietoje 20 m. UAB „AASE“ kadastriniai matavimai buvo atlikti pagal Sodininkų bendrijos „Dukstynėlė“ sodo sklypo Nr. 72 planą. Kadangi atsakovė geranoriškai nepritarė UAB „AASE“ naujai nustatytoms ieškovo žemės sklypo riboms, ieškovas prašė šias ribas nustatyti teismo. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė 2013 m. prie pat ieškovo žemės sklypo ribos pastatė šuns voljerą, o 2013-10-01 užtvėrė tinklo tvorą per visą žemės sklypo ilgį, taip savavališkai užgrobdama 11 kv.m. ieškovo žemės sklypo dalies bei iškasdama jo pasodintas avietes, apie 34 vnt., kurių bendra vertė 170 Lt. Dėl to ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovę perkelti tinklo tvorą į savo žemės sklypą už ieškovo žemės sklypo ribų, o šuns voljerą perkelti 3 metrų atstumu nuo ieškovo žemės sklypo ribos. Ieškovas nurodė, kad kai atsakovė plauna šuns voljerą, dalis skysčio nuteka ant ieškovo žemės sklypo, dėl to nukenčia sklypo kokybė, toje vietoje ieškovas negali auginti daržovių, augalų, nuo šuns voljero sklinda nemalonus kvapas, šuo gąsdina ieškovo mažamečius anūkus, nuolat loja. Be to, ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės jam padarytą 170 Lt turtinę žalą už iškastas avietes (b.l. 2-4, 71-73).

Atsiliepimas

Atsakovė R. N. atsiliepimu su ieškovo B. M. ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas teismo keliu nustatyti jam priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „AASE“ 2012-10-26 parengtą kadastrinių matavimų planą, kai ieškovo žemės sklypo ribos taškas, plane pažymėtas indeksu 2, nustatomas atsakovei priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas. 2000 m. kovo mėn. buvo atlikti atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai, kuriuos atliko S. L. individuali įmonė. 2000-03-30 žemės sklypo ribų paženklinimo aktu buvo nustatytos atsakovės žemės sklypo ribos, su kuriomis ieškovas sutiko. S. L. individualios įmonės parengtas atsakovės žemės sklypo planas atitiko teisės aktų reikalavimus, žemės sklypo ribos buvo suformuotos kadastrinių (geodezinių) matavimų pagrindu, žemės sklypo planas buvo suderintas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje, taip pat Ukmergės rajono Vidiškių seniūnijoje, patvirtintas Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriuje ir įregistruotas VĮ „Registrų centras“. Tuo tarpu ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai, kuriais nustatytos kitokios ginčo taško 2 koordinatės, UAB „AASE“ buvo atlikti tik pagal ieškovo norus ir pageidavimus, dėl ko ieškovo žemės sklypas „užlipo“ ant atsakovės žemės sklypo. Atsakovė taip pat nurodė, kad jos žemės sklype pastatytas šuns voljeras yra 1,5 metro atstumu nuo ieškovo žemės sklypo ribos. Atsakovė nepažeidė teisės aktais nustatytos šuns voljero statymo tvarkos ir ieškovo teisių. 2013 m. spalio mėn. statant tvorą tarp ginčo šalių žemės sklypų pagal S. L. darytą geodezinių matavimų planą, atsakovė nukirpo kelis ieškovo aviečių daigus, nes jos trukdė tvoros statymo darbams. Nukirptas aviečių šakas atsakovė atidavė ieškovui, o aviečių šaknys liko žemėje. Ieškovo auginamos avietės jau keli metai plito į atsakovės žemės sklypą, nes ieškovas nesilaikė nustatytos augalų auginimo tvarkos ir taisyklių, pagal kurias privalėjo avietes auginti 1 metro atstumu nuo atsakovės žemės sklypo ribos (b.l. 46-49).

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė teismo ieškovo B. M. ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės kilus ginčui dėl besiribojančių žemės sklypų ribų, pagal ieškovo 2013-10-01 pareiškimą, siekiant išsiaiškinti esamą situaciją vietovėje, 2013-10-29 trečiojo asmens specialistai atliko žemės naudojimo kontrolę. Buvo tikrinama, ar ieškovo žemės sklypo riba su gretimo atsakovės žemės sklypo riba atitinka sodininkų bendrijos „Dukstynėlė“ generalinį planą, 2000 m. S. L. individualios įmonės parengtą žemės sklypo planą. Buvo nustatyta, kad riba, skirianti ieškovo ir atsakovės žemės sklypus, atitinka 2000 m. S. L. individualios įmonės parengtą žemės sklypo planą. Pagal vietovėje esančius natūralius situacijos elementus (elektros linijų stulpus, gretimų žemės sklypų naudojimą, gretimų žemės sklypų tvoras) nustatyta, kad atsakovei priklausanti tvora yra apie 0,5 m „pasislinkusi“ į ieškovo žemės sklypo pusę. Nepaisant to, nustatyta, kad atsakovė užtvėrusi tvorą teisingai, sulig jai kadastriniais matavimais nustatytomis žemės sklypo ribomis, išskyrus ties Sodininkų 5-ąja gatve. Atsakovė buvo įspėta, kad privalo laikytis žemės sklypo plane ir sodininkų bendrijos generaliniame plane nurodytų ribų ir iki 2014-03-01 atlaisvinti užimtą valstybinės žemės dalį, t. y. nusikelti esamą tvorą iki ribos, kuri nurodyta žemės sklypo plane. Atsakovė šį nurodymą įvykdė. 2014-07-09 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 47ŽN-(14.47.73.)-81 buvo nustatyta, kad natūroje esančios atsakovės žemės sklypo ribos tiksliai atitinka 2000 m. atliktų ir viešame registre įregistruotų žemės sklypo kadastrinių matavimų ribas. Tuo tarpu, ieškovo teigimu, ribos S. L. individualios įmonės parengtame plane nurodytos neteisingai, t. y. žemės sklypus skirianti kraštinė turi būti nustatyta vadovaujantis UAB „AASE“ parengtu žemės sklypo planu (b.l. 81-83).

Žemesnės instancijos teismas

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2015-07-02 sprendimu ieškovo B. M. ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo 347,54 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės R. N. naudai. Nustatė, kad ieškovas 1993-06-23 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 0,0600 ha žemės ūkio (sodų) sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Ieškovas prašo teismo nustatyti jo žemės sklypo ribas, pažymėtas indeksais 1-6 – 20,05 m., 6-5 – 29,91 m., 5-4-3-2 – 19,81 m., 2-1 – 29,89 m., pagal pateiktą kadastrų matavimų planą, parengtą 2012-10-26 UAB „AASE“. Atsakovė 1995-10-09 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 0,0600 ha žemės sklypą (gyvenamosios teritorijos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. 2000-03-30 buvo atliktas atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimas, surašytas aktas, parengtas žemės sklypo planas, kuris suderintas su Nacionaline žemės tarnyba, ir įregistruotos pažymėtos žemės sklypo ribos nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo plotas nurodytas 0,0600 ha. Taigi, tiek ieškovas, tiek atsakovė įsigijo 0,0600 ha žemės sklypus, tačiau realiai ieškovo naudojamo žemės sklypo plotas yra šiek tiek mažesnis, t. y. 0,0596 ha, ši paklaida yra leistinumo ribose pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. L. nurodė, jog atliko atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, ieškovas buvo atvykęs pasižiūrėti kur nustatytos žemės sklypo ribos, neprieštaravo nustatytiems riboženkliams. Teismas kritiškai vertino ieškovo teiginį, kad jis nesuprato jam pateikto pasirašyti atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimo akto, nes pats ieškovas teigė, kad jis yra statybininkas ir puikiai supranta visus statybos klausimus. Liudytojas R. T. patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovas buvo įkasęs šiferio lakštus į atsakovės žemės sklypą, tuo metu į liudytojo tėvui priklausantį žemės sklypą, kad buvo prašyta patraukti šiferio lakštus į savo sklypo pusę. Tas pačias aplinkybes patvirtinto ir liudytojas E. N., kuris nurodė, kad kai atsakovė nusipirko žemės sklypą iš T., ieškovo šiferio lakštai jau buvo įkasti, o kai pradėjo statytis tvorą, pats ieškovas sakė jiems statytis tvorą už šiferio lakštų į ieškovo pusę. Liudytojas P. U., kuris atliko ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, paaiškino, kad natūroje atvykus į vietą buvo matyti, jog trūksta žemės sklypo ploto, tačiau tas neatitikimas yra leistinumo ribose, kad sodų bendrijose esantys elektros stulpai dažniausiai būna naudojami kaip riboženkliai, tačiau ne visada. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas pasirašė 2000-03-30 atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimo akte ir su nustatytomis ribomis sutiko, atsakovės žemės sklypo planas buvo suderintas, patvirtintas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre, tie duomenys yra išviešinti, nėra nuginčyti, remdamasis CK 4.262 straipsniu, ieškovo reikalavimą nustatyti jo žemės sklypo ribas pagal 2012-10-26 UAB „AASE“ planą atmetė. Pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius, atlikęs patikrinimą, nustatė, jog atsakovė užsitvėrė savo žemės sklypą pagal 2000 m. žemės sklypo plane nurodytas koordinates, nepažeisdama teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Kadangi atsakovės tvora stovi jos žemės sklype, teismas ieškovo reikalavimą dėl tvoros perkėlimo atmetė. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės šuns voljeras pastatytas 2005 m., nesilaikant teisės aktų reikalavimų tokiems nesudėtingiems statiniams, nes šuns voljeras pastatytas arčiau 3 metrų atstumu nuo ieškovo žemės sklypo nesant jo sutikimo. Tačiau ieškovas tik 2013 m. kreipėsi su skundu dėl atsakovės šuns voljero, t. y. po voljero statybų pradžios praėjus 8 metams. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimą dėl šuns voljero perkėlimo, vadovaudamasis Statybos įstatymo 23 straipsniu, atmetė. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas, pasodindamas avietes, nesilaikė Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2008-07-31 sprendimo Nr. 7-138 „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių patvirtinimo“ VI skyriaus „Želdinių sodinimas“ 30.1. punkto, kuriame nurodyta, kad želdiniai nuo kaimyninių sklypų ribų turi būti sodinami ne mažesniu kaip 1 metro atstumu. Atsakovė buvo bausta pinigine bauda administracine tvarka pagal ATPK 188 straipsnį (Savavaldžiavimas) už tai, kad prieš iškirsdama ieškovo avietes tinkamai jo neinformavo. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes taip pat atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių padarytos žalos dydį dėl aviečių iškirtimo, ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo šioje dalyje atmetė (b.l. 133-140).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas B. M. teismo prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-07-02 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatliko ieškovo įrodymų vertinimo analizės, nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus. Teismas savo išvadas grindė prielaidomis, samprotavimais, nepagrįstais atsakovės paaiškinimais ir atsakovės pakviestų liudytojų parodymais, neobjektyviai pasisakė dėl ieškovo paaiškinimų, visiškai nevertino ieškovo pasikviestų liudytojų A. B., K. D., P. U., V. P. parodymų. Ieškovas taip pat nurodo, kad teismas nesivadovavo Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi ir Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsniu, pagal kuriuos formuojami ir pertvarkomi žemės sklypai sodo teritorijoje. Pagrindinis teritorijos planavimo dokumentas yra Sodininkų bendrijos „Dukstynėlė“ generalinis planas, pagal kurį ieškovui buvo suteiktas sodo sklypas bei kuriame buvo nustatytos visų sodininkų žemės sklypų ribos ir plotai. Ieškovas gavo 1984 m. naudotis žemės sklypą šalia V. T. žemės sklypo, iš kurio šį sklypą nusipirko atsakovė. 1984 m. ieškovas su V. T. suderino jų bendrą žemės sklypų ribą ir ieškovas įkasė šiferio lakštą, kuris žymėjo šią ribą. Taip savo žemės sklypu ieškovas naudojosi iki privatizavimo, kai 1993-06-23 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu privatizavo 0,060 ha dydžio žemės sklypą. Šios sutarties sudedamoji dalis buvo žemės sklypo planas, kuris parengtas pagal Sodininkų bendrijos „Dukstynėlė“ generalinį planą ir faktinį naudojimą. Visi sodininkų žemės sklypai buvo stačiakampiai, taisyklingos formos, išmatavimai 20-30-20-30, kaip pažymėta Sodininkų bendrijos „Dukstynėlė“ generaliniame plane. Tokios formos ir tokių išmatavimų žemės sklypą ieškovas ir privatizavo. Ieškovo žemės sklypas Nr. 72 ribojasi su atsakovės žemės sklypu Nr. 73, kurių bendra riba yra 30 m. ilgio. Ieškovo naudojamo iki privatizavimo ir po privatizavimo žemės sklypo ribos niekada nebuvo keičiamos. Tokiomis ribomis žemės sklypas įregistruotas viešajame registre. UAB „AASE“ 2012-10-26 atliko ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatytas tikslus žemės sklypo plotas 596 kv.m. Kadastriniai matavimai buvo atlikti pagal Sodininkų bendrijos „Dukstynėlė“ sodo sklypo Nr. 72 planą ir generalinį planą. Pagal UAB „AASE“ atliktus kadastrinius matavimus ieškovo sklypo išmatavimai nežymiai pakito taip: ties (duomenys neskelbtini) g. ilgis (1-6) yra 20,05 m. vietoje 20 m., ties atsakovės sklypo riba (2-5) ilgis yra 29,91 m. vietoje 30 m., sklypo ribos 5-4-3-2 ilgis yra 19,81 m. vietoje 20 m. Ieškovo žemės sklypo UAB „AASE“ parengtas kadastrinių matavimų planas atitinka Sodininkų bendrijos „Dukstynėlė“ generalinį planą, ieškovo ir atsakovės žemės sklypų planus, kurių pagrindu privatizuoti žemės sklypai. Ieškovo nuosavybės teisės pažeidžiamos iš esmės, nes pagal atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų planą yra keičiama ieškovo sklypo konfigūracija, išmatavimai ir ieškovas netenka 11 kv.m. žemės ploto. Žemės sklypų ribos turi būti atstatomos pagal Sodininkų bendrijos „Dukstynėlė“ generalinį planą, sodo sklypo planą (schemą). Ta pati nuostata įtvirtinta Žemės reformos įstatyme, LR Vyriausybės 1992-02-07 nutarime Nr. 89. Atsakovė, 2000 m. atlikusi kadastrinius matavimus, ieškovui nepateikė kadastrinių matavimų susipažinimui, neparodė sklypo ribų, kurios nebuvo paženklintos iš karto po jos sklypo kadastrinių matavimų. Atsakovė, įsigijusi antrą žemės sklypą, 2003 m. užsitvėrė tvora pagal faktinį naudojimą 12 arų, kuriais naudojosi iki 2013 m. rudens, taip pripažindama ieškovo sklypo ribas pagal pateikiamą UAB „AASE“ kadastrinių matavimų planą. Ieškovo teigimu, jis pasirašė 2000-03-30 atsakovės žemės sklypo ribos žemės sklypo paženklinimo akte jos prašymu vėliau po kadastrinių matavimų atlikimo. Kadastrinių matavimų plano atsakovė ieškovui nerodė, o jis pasirašė pagal faktiškai naudojamą žemės plotą, ką pripažino ir pati atsakovė, užsitverdama tokiomis ribomis vielinę tvorą. Tai, kad atsakovės žemės sklypo ribos kitokios, negu faktiškai ginčo šalys naudojosi, ieškovas sužinojo tik 2013 m. rudenį, kada atsakovė užtvėrė naują tvorą. Kai atsakovė 2000 m. atliko kadastrinius matavimus, ieškovas nedalyvavo, nes jam apie tai nebuvo pranešta, su atsakovės kadastrinių matavimų planu ieškovas nebuvo susipažinęs, pasirašė tik žemės sklypo ribų paženklinimo akte, tačiau tame akte atsakovės sklypo išmatavimų nebuvo. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas A. B., kuris yra gretimo žemės sklypo savininkas ir kuris tokiomis pat aplinkybėmis vėliau pasirašė atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimo akte. Ieškovas taip pat nurodo, kad 2013 m. atsakovė prie pat ieškovo žemės sklypo ribos pastatė šuns voljerą, 2013 m. rugsėjo 27-28 d.d. išvertė ieškovo riboženklius ir savo tvorą, iškasė ieškovo šiferį ir savavališkai perkėlė savo žemės sklypo riboženklį 0,71 m. atstumu į ieškovo žemės sklypą, taip pat įbetonavo metalinius strypus į ieškovo žemės sklypą ir užtvėrė naują tvorą. 2013-10-01 atsakovė užtvėrė tinklo tvorą per visą sklypo ilgį. Šiais veiksmais atsakovė savavališkai užgrobė 11 kv.m. ieškovo žemės sklypo dalies ir ieškovo pasodintas apie 34 avietes, kurių bendra vertė 49,23 Eur. Dėl to ieškovas kreipėsi į Ukmergės PK pareigūnus, kurie nagrinėjo medžiagą ir perdavė nagrinėti bylą ATPK tvarka Ukmergės savivaldybės administracijai. Šią medžiagą ieškovas pateikė teismui, tačiau teismas šių įrodymų nevertino. Teismas neįvertino liudytojų A. B., K. D. ir P. U. parodymų, duotų teismo posėdžio metu. Liudytojas A. B. parodė, kad ieškovo sklypo ribos buvo pažymėtos šiferio lapais, kuriuos išvertė atsakovė, kad avietės buvo ieškovo sklype, taip pat parodė, kokiomis ribomis ieškovas naudojosi nuo pat pradžių žemės sklypu. Jis patvirtino tą faktą, kad ieškovo sklypo išmatavimai 20 x 30 x 20 x 30 ir orientuodavosi sodininkai minimais byloje elektros stulpais, kaip natūraliais riboženkliais. Liudytojas P. U. patvirtino, kad atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant kadastrinių matavimų procedūrą, kad atsakovė valdydama du gretimus žemės sklypus vieną iš jų padidino 34 kv.m. plotu. Taip atsakovės vienas žemės sklypas, kuris su ieškovo sklypu nesiriboja, padidėjo nuo išmatavimų 20 x 30 x 20 x 30 iki išmatavimų 21,09 x 29,95 x 21,01 x 30,33. Šis liudytojas atliko atsakovės valdomų dviejų gretimų žemės sklypų analizę ir parodė, kad atsakovės sklypas, kuris ribojasi su ieškovo žemės sklypu, į ieškovo sklypą įeina 90 cm atstumu, nes kitas, antrasis žemės sklypas, kuris nupirktas atsakovės vėliau, yra padidintas 34 kv.m. Taip kraštinių atstumai perstumiami per du atsakovės žemės sklypus į ieškovo sklypo pusę ir atimamas iš ieškovo žemės sklypas per kraštinę 90 cm atstumu. Šis liudytojas net sutiko atlikti visų trijų sklypų matavimus, tikslu patikrinti atsakovės sklypų dydžius ir kurioje vietoje atsiranda vadinamas „persidengimas“, tačiau atsakovė nesutiko. Liudytojas K. D. parodė, kad ieškovo žemės sklypas buvo parduotas 20 x 30 x 20 x 30 išmatavimų ir visi sodininkai nustatydami savo sklypų ribas vadovaudavosi elektros stulpais. Taip sodininkams buvo suprantamiau nustatant savo sklypų ribas ir taip faktiškai naudojosi sklypais. Liudytojas V. P. parodė, kad atsakovės šuns voljeras privalo būti pastatytas pagal sodininkų bendrijos nuostatus, ne arčiau 3 metrų nuo ieškovo žemės sklypo ribos. Atsakovė, pažeisdama ieškovo teises, šuns voljerą pastatė prie pat ieškovo žemės sklypo ribos prieš pat ieškovo lauko virtuvę. Tokiu atveju, visi nešvarumai nuo šuns patenka į ieškovo žemės sklypą. Kai atsakovė plauna šuns voljerą, dalis skysčio nuteka ant ieškovo žemės sklypo. Ieškovo žemės sklypo kokybė nukenčia, toje vietoje jis negali auginti daržovių, augalų. Ypač nuo šuns voljero sklinda nemalonus kvapas. Pas ieškovą sode lankosi mažamečiai anūkai, kuriuos gąsdina atsakovės šuo. Kai vaikai ateina, šuo nuolat loja, kelia ieškovui ir jo šeimos nariams nepatogumus. Šuns voljeras pastatytas tokiu nedideliu atstumu pažeidžia ieškovo teises, todėl perkeltinas 3 metrų atstumu nuo ieškovo sklypo ribos. 2013-03-10, išnagrinėjus administracinę bylą Ukmergės rajono savivaldybės tarybos administracinėje komisijoje, buvo priimtas nutarimas, kuriuo atsakovė nubausta 100 Lt bauda už tai, kad 2013-10-01 – 2013-10-10 iškirto ieškovo avietes 34 vnt., iškasė šiferį ir užgrobė ieškovo žemę. Ieškovas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovas buvo atleistas 50 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl teismas neturėjo pagrindo priteisti iš jo tokias dideles bylinėjimosi išlaidas (b.l. 149-153).

Atsiliepimas

Atsakovė R. N. teismo prašo ieškovo B. M. apeliacinį skundą atmesti ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-07-02 sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad ieškovas 1993-06-23 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 0,0600 ha žemės ūkio (sodų) sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Atsakovė 1995-10-09 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 0,0600 ha žemės sklypą – gyvenamosios teritorijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. 2000 m. kovo mėn. buvo atlikti atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai, 2000-03-30 žemės sklypo ribų paženklinimo aktu buvo nustatytos atsakovės žemės sklypo ribos, su kuriomis sutiko ieškovas, pasirašydamas akte. Byloje apklaustas liudytojas R. T. patvirtino, kad ieškovas buvo įkasęs šiferio lakštus į atsakovės žemės sklypą, tuo metu į liudytojo tėvui priklausantį žemės sklypą, pažymėdamas savo žemės sklypo ribas ir taip įlindęs į kaimyninį žemės sklypą. Atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikęs matininkas S. L. teisme paliudijo, kad kadastriniai matavimai, žemės sklypo ribų paženklinimo aktas buvo atlikti ir surašyti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, kad ieškovui buvo žinomos nustatytos atsakovės žemės sklypo ribos, ieškovas matininkui sakęs, kad yra įlindęs į atsakovės žemės sklypą. Atsakovės žemės sklypo planas atitiko tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus, žemės sklypo ribos buvo suformuotos kadastrinių (geodezinių) matavimų pagrindu, laikantis žemės sklypų kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą ir kitus klausimus reglamentuojančių teisės aktų. Žemės sklypo planas 2000 m. kovo mėn. buvo suderintas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje, taip pat Ukmergės rajono Vidiškių seniūnijoje, patvirtintas Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriuje. 2011 m. geodezininkas J. Š. pakartotinai atlikto atsakovės žemės sklypo kampų nužymėjimo schemą, kurioje fiksuotos kampų koordinatės atitinka 2000 m. atliktus kadastrinius matavimus. Tas pačias aplinkybes patvirtina ir UAB „Avalda“ 2008 m. atlikta toponuotrauka. Atsakovei nusprendus tvorą pastatyti kaip ir priklauso pagal kadastrinius matavimus, ieškovas pradėjo reikšti nepasitenkinimą, tačiau dėl vieno taško, esančio gale žemės sklypo, prie kaimyno B. sklypo. Ieškovas teisme paaiškino, kad jam kadastrinių matavimų metu nustatytos žemės sklypo koordinatės nerūpi ir jis reikalavo, kad žemės sklypo ribos eitų pagal elektros stulpus. Tačiau liudytojai K. D., A. B. paaiškino, kad ir kiti kaimynai kilojo tvoros kampą tai į vieną, tai į kitą pusę ir visai ne pagal elektros stulpus. UAB „ASSE“ matininkas P. U. teisme parodė, kad į elektros stulpus ne visuomet galima atsižvelgti, kad ne visuomet natūrinės ribos atitinka žemės sklypo riboms. Ieškovui užkliuvo atsakovei priklausantis antras žemės sklypas, kuris, pasak ieškovo, yra padidintas, tačiau su nagrinėjama byla šis žemės sklypas nėra niekaip susijęs. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovas skirtingai aiškina kai kurias bylos aplinkybes. Ieškinyje jis teigė, kad šiferio lapus įkasė 2000 m., suderinęs sklypo ribas su atsakove, o apeliaciniame skunde nurodo, kad šiferio lakštą įkasė 1984 m. suderinęs su kaimynu V. T.. Ieškovas taip pat klaidina teismą, teigdamas, kad šuns voljerą prie jo sklypo ribos atsakovė pastatė 2013 m., nors voljeras buvo pastatytas 2005 m.. Tai tik įrodo, kad ieškovas, aiškindamas aplinkybes, nėra sąžininga proceso šalis. Atsakovė pažymi, kad jai priklausantis žemės sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, įrašai registre įrašyti nuo 2000-06-29. Tuo tarpu CK 4.262 straipsnyje nurodyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Tokia pati nuostata įtvirtina ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje. Atsakovės vertinimu, teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, liudytojų parodymus, pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo nustatyti jo žemės sklypo ribas pagal UAB „ASSE“ parengtą kadastrinių matavimų planą. Teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad tinklinė tvora stovi atsakovei priklausančiame žemės sklype. Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013-11-18 raštu buvo konstatuota, kad atsakovės tinklo tvora yra pastatyta jos žemės sklype, o ne ant ieškovo ir atsakovės žemės sklypų ribos. Atsakovė sutiko su teismo išvada, kad atsakovės šuns voljero statybos metu galiojęs Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“ numatė, jog šuns voljeras turi būti statomas ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo gretimo sklypo ribos. Tačiau atsakovės šuns voljeras 2005 m. buvo pastatytas mažesniu negu 3 metrų atstumu, nes tuo metu su ieškovu santykiai buvo geri ir jokių pretenzijų ieškovas nereiškė iki 2013 m. Šiuo atveju teismas teisingai taikė Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostatas, kad šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai neprivalomi, jeigu dėl ankščiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Be to, teisinis reglamentavimas dėl šuns voljerų statybos pasikeitė nuo 2010-10-01 ir šiuo metu nustatyta, kad minimalus atstumas nuo šuns voljero iki gretimo žemės sklypo ribos turi būti 1 metras. Mažesniu atstumu šuns voljeras galėjo būti statomas tik turint rašytinį gretimo žemės sklypo savininko (naudotojo) sutikimą. Atsakovės žemės sklype esantis šuns voljeras atitinka šiuo metu galiojančius statybos techninius reglamentus. 2015-04-13 vykusioje vietos apžiūroje užfiksuotas 1,29 cm atstumas tarp atsakovės šuns voljero ir ieškovo žemės sklypo. Atsakovė taip pat nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovės šuns voljeras netinkamai prižiūrimas, ieškovas niekada nereiškė pretenzijų dėl voljero priežiūros. 2015-04-13 vykusioje vietos apžiūroje dalyvavę proceso dalyviai įsitikino, kad voljeras yra prižiūrimas, įrengtas tinkamai, kad voljeras stovi priešais ieškovo kaupiamas atliekas, komposto krūvas, uždengtas šiferio lapais. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovo avietės buvo pasodintos nesilaikant Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2008-07-31 sprendimo Nr. 7-138 „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių patvirtinimo“ VI skyriaus „Želdinių sodinimas“ 30.1 punkto reikalavimų, kuriame nurodyta, kad pertvarkant želdinius nuo kaimyninių sklypų ribų krūmų ir gyvatvorių atstumai turi būti ne mažesni kaip 1 metras. Šias aplinkybes patvirtino 2014-03-25 komisija, sudaryta iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyresniojo specialisto A. P., sodų bendrijos „Dukstynėlė“ pirmininko V. P. ir Vidiškių seniūnijos seniūno V. Š.. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė įrodymų apie iškastas avietes, nepagrindė jam padarytos žalos dydžio. Ieškovas skunde nurodo, kad liudytojas K. D. patvirtino aviečių iškasimo faktą, tačiau šis liudytojas aiškino, jog aviečių daigai buvo nupjauti, kiek buvo krūmų negalėjo pasakyti, liudytoja B. M. nurodė, kad jie su ieškovu pasodino 5 daigus aviečių, nurodė, kad atsakovė jiems atnešė aviečių šakas, ne krūmus. Šie liudytojų parodymai tik patvirtina atsakovės aiškintas aplinkybes, o ne ieškovo reikalavimą atlyginti jam žalą. Atsakovė taip pat nurodo, kad teismas, atmesdamas ieškinį, pagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba 50 procentų jį atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 11 dalimi, į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas neįeina išlaidų, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimas (b.l. 160-165).

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismo prašo ieškovo B. M. apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo nurodo, kad 1993-06-23 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovas įsigijo 0,0600 ha ploto žemės ūkio (sodų) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tokio ploto žemės sklypas įregistruotas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte nustatyta, kad „žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto <...> ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede“. Kadangi pagal UAB „AASE“ parengtą žemės sklypo planą ieškovo žemės sklypo plotas yra 596 kv.m., o ginčytinas plotas – 11 kv.m., tai žemės sklypo plotas be ginčytino ploto būtų 585 kv.m., t. y. 15 kv.m. mažesnis nei įregistruotas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Vadinasi, žemės sklypo ploto paklaida, jeigu nebūtų patvirtintas UAB „AASE“ parengtas žemės sklypo planas, yra leistinumo ribose (maksimali leistina ploto paklaida 49 kv.m.). Byloje nustatyta, kad atliekant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2000-03-30 buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašė gretimų žemės sklypų savininkai, tame tarpe ir ieškovas. Ieškovas pastabų dėl atsakovės žemės sklypo ribų nepareiškė, todėl laikytina, kad su nustatytomis ribomis sutiko. 2013-10-29 trečiojo asmens specialistai tikrino, ar ieškovo žemės sklypo riba su gretimo atsakovės žemės sklypo riba atitinka sodininkų bendrijos „Dukstynėlė“ generalinį planą ir 2000 m. S. L. individualios įmonės parengtą žemės sklypo planą. Patikrinimo metu nustatyta, kad riba, skirianti šiuos žemės sklypus, atitinka 2000 m. S. L. individualios įmonės parengtą žemės sklypo planą. Pagal vietovėje esančius natūralius situacijos elementus (elektros linijų stulpus, gretimų žemės sklypų naudojimą, gretimų žemės sklypų tvoras) nustatyta, kad atsakovei priklausanti tvora yra apie 0,5 m „pasislinkusi“ į ieškovo sklypo pusę. Nepaisant to, nustatyta, kad atsakovė užtvėrusi tvorą teisingai, sulig jai kadastriniais matavimais nustatytomis žemės sklypo ribomis, išskyrus ribose ties Sodininkų 5-ąja gatve: ties tašku, žemės sklypo plane žymimo Nr. 1 – apie 0,48 m, ties tašku Nr. 4 – apie 0,7 m. Atsakovė buvo įspėta, kad privalo laikytis žemės sklypo plane ir sodininkų bendrijos generaliniame plane nurodytų ribų bei iki 2014-03-01 atlaisvinti užimtą valstybinės žemės dalį, t. y. nusikelti esamą tvorą iki ribos, kuri nurodyta žemės sklypo plane. Atsakovė šį nurodymą įvykdė. Po tvoros nukėlimo nuo gatvės pusės atsakovės žemės sklypo ribos tiksliai atitiko 2000 m. atliktų ir viešame registre įregistruotų žemės sklypo kadastrinių matavimų ribas. Tuo tarpu, ieškovo teigimu, atsakovės žemės sklypo ribos S. L. individualios įmonės parengtame plane nurodytos neteisingai, t. y. žemės sklypus skirianti kraštinė turi būti nustatyta vadovaujantis UAB „AASE“ parengtu žemės sklypo planu. Ieškovo teigimu, atsakovė, 2000 m. atlikusi kadastrinius matavimus, nepateikė kadastrinių matavimų susipažinimui, neparodė žemės sklypo ribų, be to, iki 2013 m. rudens buvo naudojamasi kita, negu kadastriniais matavimais nustatyta ieškovo ir atsakovės žemės sklypus skiriančia riba. Tačiau ieškovas kadastrinių matavimų atlikimo metu parengtų dokumentų ar procedūrų laikymosi, jų teisėtumo neginčijo, todėl teismas, priimdamas sprendimą, nepasisakė dėl kadastrinių matavimų metu atliktų procedūrų laikymosi (b.l. 170-172).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo B. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas B. M. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kuriuo, be kita ko, prašė teismo nustatyti jam nuosavybės teise priklausančio 596 kv.m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribas, pažymėtas indeksais 1-6 – 20,05 m., 6-5 – 29,91 m., 5-4-3-2 – 19,81 m., 2-1 – 29,89 m., pagal UAB „AASE“ parengtą 2012-10-26 žemės sklypo planą (b.l. 9-10, 25). 2012-10-26 matininko P. U. aiškinamajame rašte nurodyta, kad žemės sklypas suformuotas pagal pirminį žemės sklypo planą ir vietoje rastus riboženklius, taip pat nurodyta, kad gretimo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, atsakovė R. N., atsisakė pasirašyti ant ieškovo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto (b.l. 16, 19, 50).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nurodytą ieškovo reikalavimą atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovo žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus, tuo tarpu atsakovės gretimas žemės sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2000-03-30 S. L. individuali įmonė parengė atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, kurį pasirašė ieškovas, taip su juo sutikdamas, taip pat buvo parengtas žemės sklypo planas, kuris suderintas su Nacionaline žemės tarnyba, žemės sklypo ribos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo plotas nurodytas 0,0600 ha. Visi šie duomenys yra išviešinti ir nėra ieškovo nuginčyti, tuo tarpu UAB „AASE“ 2012-10-26 parengtas ieškovo žemės sklypo kadastrinių matavimų planas jiems prieštarauja (b.l. 50-52, 133-140).

Atsakovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad S. L. individualios įmonės atlikti atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai ir 2000-03-30 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, priešingai nei UAB „AASE“ 2012-10-26 parengtas ieškovo žemės sklypo planas ir atlikti kadastriniai matavimai, prieštarauja Sodininkų bendrijos „Dukstynėlė“ generaliniam žemės sklypų planui, ieškovo pirminei žemės sklypo schemai ir faktiniam ginčo šalių žemės sklypų naudojimui. Be to, ieškovas buvo suklaidintas tuo metu, kai pasirašė 2000-03-30 atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, nes manė, jog akte nurodytos šio žemės sklypo ribos atitinka faktines nusistovėjusias ginčo šalių žemės sklypų ribas (b.l. 28, 69, 149-153).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su nagrinėjamos bylos medžiaga, negali sutikti su aukščiau nurodytais ieškovo apeliacinio skundo teiginiais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra išaiškinęs, kad žemės sklypo ribų nustatymą reglamentuoja CK 4.45 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad žemės sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010). Taigi teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje taip pat yra nurodęs, kad teismai, nustatydami kaimyninių žemės sklypų ribas, nepažeisdami CPK 176–185 straipsniuose įtvirtintų įrodinėjimo ir įrodymo vertinimo taisyklių, turi tirti ir vertinti visus byloje surinktus įrodymus, tame tarpe, bet neapsiribojant tais, kurie patvirtina žemės sklypų faktinį naudojimą, žemės sklypų pirkimo-pardavimo dokumentuose nustatytus dydžius (plotus), preliminarius žemės sklypų matavimus ir žemės sklypų kadastrinius matavimus, jų atlikimo aplinkybes, liudytojų parodymus, ginčo šalių galimybes racionaliai naudotis žemės sklypais, taip pat kitas ginčo šalių nurodytas aplinkybes dėl žemės sklypus skiriančios ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015). Pagal CK 4.45 straipsnį žemės sklypų ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir kitus įrodymus.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 1993-06-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1345 pagrindu ieškovas įsigijo jau anksčiau jam skirtą naudoti 0,0600 ha valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus (b.l. 25, 30). Byloje nebuvo ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovas žemės sklypą įsigijo pagal Sodininkų bendrijos „Dukstynėlė“ 1979 m. gegužės mėn. parengtą generalinį žemės sklypų planą (b.l. 96) ir Sodininkų bendrijos „Dukstynėlė“ pirmininko 1992 m. patvirtintą nurodyto žemės sklypo Nr. 72 schemą (b.l. 28). Pagal šiuos dokumentus ieškovo žemės sklypo išmatavimai buvo tokie – 20 m. ties (duomenys neskelbtini) g., 30 m. ties žemės sklypu Nr. 71, 20 m. ties žemės sklypu Nr. 67, 30 m. ties žemės sklypu Nr. 73. Pagal UAB „AASE“ atliekant kadastrinius matavimus 2012-10-26 parengtą ieškovo žemės sklypo planą šio sklypo plotas nuo 0,0600 ha sumažėjo iki 0,0596 ha, o tikslūs žemės sklypo išmatavimai nustatyti tokie – ties (duomenys neskelbtini) g. (1-6) 20,05 m. vietoje 20 m., ties žemės sklypu Nr. 73 (2-5) 29,91 m. vietoje 30 m., ties žemės sklypu Nr. 67 (5-4-3-2) 19,81 m. vietoje 20 m., ties žemės sklypu Nr. 67 (5-4-3-2) 29,89 m. vietoje 30 m. (b.l. 9).

Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad 1995-10-09 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 10062-6 ir 2000-06-19 apskrities viršininko įsakymo Nr. 2092-81 pagrindu atsakovė įsigijo 0,0600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 50). Pagal Sodininkų bendrijos „Dukstynėlė“ 1979 m. gegužės mėn. parengtą generalinį žemės sklypų planą atsakovės žemės sklypo Nr. 73 ir jis, kaip minėta, yra gretimas ieškovo žemės sklypui Nr. 72. Atsakovės žemės sklypas suformuotas pagal 2000 m. kovo mėn. S. L. individualios įmonės atlikus kadastrinius matavimus, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 2000 m. kovo mėn. S. L. individualios įmonės parengtame atsakovės žemės sklypo plane nurodyti tokie šio žemės sklypo išmatavimai – ties (duomenys neskelbtini) g. (1-4) 20,00 m., ties žemės sklypu Nr. 74 29,95 m., ties žemės sklypu Nr. 66 (2-3) 20,00 m., ties žemės sklypu Nr. 72 (1-2) 30,00 m. (b.l. 52). 2000-03-30 S. L. individualios įmonės parengtas atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas buvo pasirašytas gretimų žemės sklypų savininkų, tame tarpe ir ieškovo (b.l. 51). Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovo ir atsakovės žemės sklypus skiriančios ribos, kuri UAB „AASE“ 2012-10-26 parengtame ieškovo žemės sklypo plane pažymėta koordinatėmis 1-2-3, ginčytinas plotas 11 kv.m. (b.l. 11). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas paaiškino, kad pagal UAB „AASE“ atliktus kadastrinius matavimus jo žemės sklypo riba turėtų būti ties koordinatėmis 1-3, dėl koordinatės 6 ieškovas pretenzijų neturi, tuo tarpu atsakovė teigė, kad pagal 2000 m. S. L. individualios įmonės atliktus kadastrinius matavimus atsakovo žemės sklypo riba turi būti ties koordinatėmis 1-2 (b. l. 9-12, 52, 98-99).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą nustatyti jo žemės sklypo ribas, turėjo pagrindą remtis Nekilnojamojo turto registre įregistruotais S. L. individualios įmonės atliktais atsakovės žemės sklypo kadastriniais matavimais, kadangi kiti byloje esantys įrodymai neleidžia daryti išvados, jog šie atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai yra klaidingi ar kad UAB „AASE“ parengti atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai yra tikslesni.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punktą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra išaiškinęs, kad gretimo žemės sklypo savininkas arba jo įgaliotas asmuo, pasirašydami žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir nepareikšdami pastabų, šiuo veiksmu sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Taip yra išreiškiamas sutikimas su tuo, kad akte nurodomas žemės sklypas paženklinamas teisingai ir yra nepažeidžiamos besiribojančio žemės sklypo savininko teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-622-421/2015).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovas pasirašė 2000-03-30 S. L. individualios įmonės parengtame atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, kaip ir kitas gretimo žemės sklypo savininkas, nepareikšdamas jokių pastabų dėl atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimo. Šis atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra galiojantis ir įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas, o kol tai nėra padaryta, tiek ginčo šalys, tiek ir teismas turi juo vadovautis. Kita vertus, byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie pagrįstai leistų teigti, jog 2000-03-30 S. L. individualios įmonės parengtas atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra neteisingas. Bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojai buvo apklausti ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikęs matininkas P. U. ir atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikęs matininkas S. L. (b.l. 98-99). Nei vienas iš šių liudytojų negalėjo tiksliai teismui paaiškinti, kokiais kriterijais jie rėmėsi atlikdami ginčo šalių žemės sklypų kadastrinius matavimus. Aplinkybė, kad ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai labiau atitinka Sodininkų bendrijos „Dukstynėlė“ generalinį žemės sklypų planą ir ieškovo pirminę žemės sklypo schemą, taip pat nėra pakankama sutikti su ieškovo prašomomis nustatyti žemės sklypo ribomis. Visuotinai žinoma, kad per ilgą laiką sodininkų bendrijose savininkams naudojant žemės sklypus faktinės žemės sklypų ribos kiek pasikeičia, ką patvirtino ir šioje byloje apklausti matininkai P. U. ir S. L., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus atstovė D. A. ir sodininkų bendrijos „Dukstynėlė“ pirmininkas V. P. (b. l. 98-99, 104-106). Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir atsakovė, taip pat apklausti liudytojai K. D., A. Č. B., R. T., kurie yra buvę ir esami gretimų žemės sklypų savininkai, bei sodininkų bendrijos „Dukstynėlė“ pirmininkas V. P. pateikė prieštaringus paaiškinimus, kokiais riboženkliais remiantis turėtų būti nustatoma ieškovo ir atsakovės žemės sklypų riba. Liudytojai minėjo skirtingus riboženklius (elektros stulpus, įkastus šiferio lakštus, tvoros pamatus ir kt.), tačiau pagal juos nustatyti sutampančios ginčo šalių žemės sklypų ribos nėra galimybės (b.l. 98-99, 104-106). Liudytojų B. Z. M. ir E. N. parodymai nevertintini, kadangi šie asmenys yra ginčo šalių sutuoktiniai, taigi suinteresuoti bylos baigtimi, kita vertus, jų parodymai taip pat yra prieštaringi. Ieškovo ir atsakovės paaiškinimai dėl faktinių žemės sklypų ribų, vėlgi, buvo prieštaringi. Kitų įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad UAB „AASE“ parengti ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai būtų teisingesni už Nekilnojamojo turto registre įregistruotus S. L. individualios įmonės atliktus atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus ir tuo pačiu pripažinti, kad pastarieji matavimai yra neteisingi, byloje nėra.

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atmesti ieškovo ieškinio reikalavimą nustatyti jo žemės sklypo ribas pagal UAB „AASE“ parengtą 2012-10-26 žemės sklypo planą, kadangi byloje nėra įrodymų, jog UAB „AASE“ atlikti ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai būtų teisingesni už Nekilnojamojo turto registre įregistruotus S. L. individualios įmonės atliktus atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus. Tuo tarpu CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas negalėjo tenkinti kito susijusio ieškovo ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę perkelti jai priklausančią tinklinę tvorą nuo ieškovo žemės sklypo dalies, dėl kurios šioje byloje kilo ginčas.

Ieškovas pareikštu ieškiniu pirmosios instancijos teismo taip pat prašė įpareigoti atsakovę perkelti šuns voljerą nuo ieškovo žemės sklypo ribos 3 metrų atstumu bei priteisti iš atsakovės ieškovui 170 Lt (49,23 Eur) turtinę žalą už iškastas avietes. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nurodytus ieškovo reikalavimus atmetė. Teismas, remdamasis teisiniu reglamentavimu dėl šunų voljerų statybos, konstatavo, kad nors atsakovė šuns voljerą pastatė nesilaikydama teisės aktais nustatyto atstumo nuo ieškovo žemės sklypo ribos, tačiau ieškovas daugiau nei vienerius metus nereiškė atsakovei dėl to jokių pretenzijų ir nebeteko teisės to daryti. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog patyrė žalą dėl galimai atsakovės iškastų jo aviečių krūmų, o atsakovė dėl to jau buvo nubausta pinigine bauda administracine tvarka, be to, ieškovas pats nesilaikė nustatytų aviečių sodinimo taisyklių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas, nesutikdamas su nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, savo apeliaciniame skunde nenurodo jokių nesutikimo motyvų ir tik atkartoja savo ieškinio turinį, kas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodytoje dalyje, laiko jį teisėtu ir pagrįstu bei pritaria teismo padarytoms išvadoms, todėl iš naujo jų nekartoja. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovui ar jo artimiesiems keltų grėsmę ar nepatogumus atsakovės šuns voljeras, tokias aplinkybes ieškovas grindė tik savo žodiniais paaiškinimais, kurie nepasitvirtino bylos nagrinėjimo metu. Tas pats pasakytina ir apie ieškovo teiginius dėl galimai atsakovės išrautų jo aviečių krūmų kiekio ir jų kainos. Šias aplinkybes ieškovas įrodinėjo tik savo ir liudytojų parodymais, kurie buvo prieštaringi. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinio reikalavimus įpareigoti atsakovę perkelti šuns voljerą nuo ieškovo žemės sklypo ribos 3 metrų atstumu bei priteisti iš atsakovės ieškovui 170 Lt (49,23 Eur) turtinę žalą už iškastas avietes.

Apibendrinus aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas tiek materialinės, tiek procesinės teisės normų taikymo aspektu, todėl paliekamas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą ji advokatei sumokėjo 140 Eur (b.l. 167). Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir protingo dydžio, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovo. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, nes jis buvo atleistas 50 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 11 dalį į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas neįeina išlaidų, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimas, taip pat skolininko patirtos vykdymo proceso išlaidos. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, turėjo teisę priteisti iš ieškovo atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-07-02 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 140,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Virginijus KairevičiusJelena ŠiškinaTatjana Žukauskienė