- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- e2-430-1141/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02783-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Ieškovas
- K. B.
- Atsakovas
- A. B.
- Advokatai
- Deividas Gagys
- Kategorijos
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė K. B. (toliau – ir ieškovė) 2020 m. spalio 1 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) dėl atsakovo A. B. (A. B.) (toliau – ir atsakovas) kaltės nutraukti (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė taip pat prašė teismo nenustatyti termino susitaikyti.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nesirūpino šeimos neturtinėmis reikmėmis, šiurkščiai pažeidė sutuoktinių ryšių puoselėjimo pareigą. Atsakovas, pasak ieškovės, nesirūpino šeimos biudžetu ir gerove. Be to, pasak ieškovės, atsakovas, pradėjo naudoti jos atžvilgiu psichologinį smurtą, fizinę jėgą. Ieškovė nurodė, kad gyvena atskirai nuo sutuoktinio daugiau nei 3 metus. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovo veiksmai lėmė ieškovės baimę, nuolatinę emocinę įtampą, stresą, pažeminimą. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašė palikti jai pavardę (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad nepilnamečių vaikų neturi, taip pat neturi dalintino turto, kreditorių.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimu nutraukti santuoką dėl jo kaltės, tačiau nesutinka su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nes 2020 m. gruodžio pabaigoje jis padavė ieškovei 1 000 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl sutuoktinių taikymo
4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Pagal šio straipsnio 3 dalį, teismas taiko CK 3.54 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas priemones, išskyrus atvejus, kai jų taikymas gali pakenkti reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio arba sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesams. CK 3.54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą sutuoktiniams sutaikyti. Tokiu atveju santuokos nutraukimo byla sustabdoma.
5. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė teismo neskirti termino susitaikymui. Teismas, išklausęs šalių paaiškinimus teismo posėdyje, taip pat nenustatė, jog nagrinėjamu atveju santuokos nutraukimo byla turėtų būti stabdoma dėl nustatytino termino sutuoktiniams sutaikyti. Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu sutuoktiniai daugiau nei metus netvarko bendro ūkio ir negyvena sutuoktinio gyvenimo (CK 3.53 straipsnio 2 dalis). Ieškovė ir atsakovas posėdžio metu nurodė faktines aplinkybes, patvirtinančias šios prezumpcijos egzistavimą. Ieškovė ir atsakovas nenurodė ir byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad sutuoktiniai vėl pradės vesti bendrą ūkį ir gyventi santuokinį gyvenimą. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra faktiškai iširusi, teismas daro išvadą, kad bylos stabdymas gali pakenkti ieškovės, prašančios nutraukti tokią santuoką, interesams. Taigi, terminas sutuoktiniams sutaikyti teismo iniciatyva neskiriamas. Privalomoji mediacija byloje išnaudota.
Dėl santuokos nutraukimo
6. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
7. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pripažino šią ieškinio dalį, dėl ieškovės reikalavimo nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės teismas surašo sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalis).
8. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad gyvenant kartu su ieškove smurtavo prieš ieškovės sūnų, o nebegyvenant kartu ieškovę įžeidinėjo. Taigi, ieškovui iš esmės pažeidus savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to sutuoktinių bendram gyvenimui tapus negalimu, atsakovas pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo.
9. Atsižvelgdamas į aptartas teisines ir faktines aplinkybes, teismas nutraukia pareiškėjų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini).
Dėl santuokos nutraukimo pasekmių
10. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis).
11. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovas nepilnamečių vaikų neturi, taip pat neturi dalintino (santuokoje įgyto) nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Ieškovė išlaikymo reikalavimo nereiškia. Byloje nėra duomenų apie kokias nors ieškovės ir (ar) atsakovo prievoles kreditoriams.
12. Ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina pavardė – (duomenys neskelbtini), o atsakovui – (duomenys neskelbtini).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo
13. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas po jos kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo, davė jai 1 000 Eur grynais pinigais. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo reikalavimo ieškovė, kreipdamasi į teismą sumokėjo 98 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl atsakovas, patenkinęs šį ieškovės reikalavimą po ieškovės kreipimosi į teismą dienos, yra atsakingas už ieškovės bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistini 98 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259–260 straipsniais, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi ir 541 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Nutraukti ieškovės K. B. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. B. (A. B.) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarytą ir Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įregistruotą santuoką, pripažįstant, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas A. B.
Po santuokos nutraukimo A. B. palikti pavardę (duomenys neskelbtini), o K. B. palikti pavardę (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo A. B. ieškovei K. B. 98 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.