Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-21398-877/2017 pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, dėl pažeistų teisių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. F. 2017 m. liepos 13 d. ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo priteisti jai 200 000,00 Eur kompensaciją dėl jos suvaržytų teisių. Ieškinyje nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja suvaržė jos teises, nurodydama, kad ieškovė piktnaudžiauja jai suteiktomis subjektinėmis teisėmis, todėl tokiam asmeniui yra netikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir atsisakė ieškovės V. F. ieškinį priimti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 24 d. nutartimi ieškovės V. F. ieškinį atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad ieškovė reiškia ieškinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kurios buveinė yra Vilniaus mieste, todėl ieškinys turėtų būti teikiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas nustatė, kad su tapačiu ieškiniu ieškovė jau yra kreipusis į Mažeikių rajono apylinkės teismą, kuris išaiškino, kad toks ieškinys gali būti reiškiamas ir pagal ieškovės gyvenamąją vietą, t. y. Kauno apylinkės teismui.Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tuo tarpu gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ne ieškovei, o viešame registre duomenų, apie nuomos ar panaudos sutartis sudarytas su ieškove dėl šio turto, nėra. Teismas pažymėjo, kad teismui pateiktame ieškinyje ieškovė savo gyvenamosios vietos nenurodė, kartu su ieškiniu nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ji faktiškai gyvena Kauno apylinkės teismo veiklos teritorijoje, todėl sprendė, kad ieškinys nėra teismingas šiam teismui, o teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu V. F. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, jog ji Vilniuje negyvena, o tik deklaruoja gyvenamą vietą, Kaune gyveno ir turi namą pastatytą iš jos lėšų, kurį per Kauno apylinkės teismą ir teisėjus iš jos pagrobė G. B.. Atsiliepimų į atskirąjį skundą neteikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 200 000,00 Eur kompensaciją dėl jos suvaržytų teisių. Atsakovės ieškinys yra grindžiamas neteisėtais Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos, atsisakiusios priimti jos ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-25031-728/2016, veiksmais.Skundžiama nutartimi Kauno apylinkės teismas atsisakė ieškinį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, t. y. kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, argumentuodamas tuo, jog ieškovės deklaruojama gyvenamoji vieta yra Vilniuje, o įrodymų, pagrindžiančių, jog ji faktiškai gyvena Kauno apylinkės teismo veiklos teritorijoje, teismo vertinimu, nepateikta, ieškinyje faktinė gyvenamoji vieta taip pat nenurodyta. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi ji negyvena Vilniuje, ten yra tik deklaravusi savo gyvenamąją vietą, tuo tarpu ji visada faktiškai gyveno Kaune ir turi čia namą, kurį iš jos pagrobė G. B.. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, realizuojama tam tikra tvarka, kurią numato CPK ir kiti įstatymai, bei juose numatyti priskirtinumo ir teismingumo institutai, reglamentuojantys jurisdikcinę teismų kompetenciją. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso kodekso normos nustato, kad tuo atveju, kai byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas bylos teismingumą konkrečiam teismui nustato spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą (CPK 137 straipsnis), atsižvelgdamas į ginčo sumą, ginčo pobūdį ir ginčo šalis. Nustačius, kad bylą turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas, turi būti tikrinama, kuris pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti bylą pagal konkretų ieškinį.CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Pagal bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis). Ieškovė nei pareikštame ieškinyje, nei atskirajame skunde nėra nurodžiusi savo gyvenamosios vietos, taip pat nėra pateikusi jokių įrodymų, kurie, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, leistų daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovės faktiškai gyvenamoji vieta yra Kauno apylinkės teismo veiklos teritorijoje (CK 2.16 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, suteikiančia teismui teisę naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, savo iniciatyva nustatė ieškovės gyvenamąją vietą. Pagal Gyventojų registro duomenis ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Be to, CPK 30 straipsnyje išvardintas baigtinis sąrašas sąlygų, kurias nustačius, be bendrų teritorinio teismingumo nuostatų taikymo, galimas alternatyvus teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą. Alternatyvų teritorinį teismingumą ieškovo pasirinkimu reglamentuojančios nuostatos numato galimybę ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, ir pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 7 dalis). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės.Nagrinėjamu atveju, iš pateikto ieškinio turinio matyti, kad žala grindžiama neteisėtais teisėjo veiksmais, ieškovės vertinimu, nepagrįstai teismui atsisakius priimti jos ieškinį. Taigi, pareikštu ieškiniu yra prašoma priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 200 000,00 Eur kompensaciją dėl jos suvaržytų teisių. Bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (CK 6.272 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.2 p.)., kurios buveinės adresas yra Gedimino pr. 30, Vilnius. Kadangi tinkama atsakove byloje laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tai ieškinys gali būti pateiktas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis) arba pagal ieškovės gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 7 dalis). Šios nutarties 16 ir 19 punktuose nustatytos aplinkybės lėmė, jog byla nėra teisminga Kauno apylinkės teismui, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti pagrįstai, nepažeisdamas tiek bendrųjų, tiek alternatyvių bylos teritorinį teismingumą reglamentuojančių procesinės teisės normų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys taip pat patvirtina, jog ieškovė sistemingai skundžia įvairių institucijų pareigūnų, darbuotojų veiksmus, ne vieną kartą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai savo nutartyse įvairiais aspektais buvo išsamiai išaiškinę ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, taip pat civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką, todėl tiek bylų teismingumo taisyklės, tiek ieškinio turiniui keliami reikalavimai ieškovei yra žinomi, tačiau sąmoningai nėra paisomi. Ieškovei taip pat išaiškintina, jog pareiga nurodyti gyvenamąją vietą, tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tenka ieškovei, todėl, rengiant ieškinį, ji galėtų pasirūpinti advokato (advokato padėjėjo) pagalba ar kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Pažymėtina, kad tik tinkamai pareikštas ieškinys leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, o jeigu iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.