- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-06
- Bylos Nr.
- e2-1770-666/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01311-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Atsakovas
- R. Č.
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 str. 4 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau - AB) „BnP Finance“ ieškinį atsakovui R. Č. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti jam iš atsakovo 700,00 Eur negrąžinto kredito, 138,55 Eur kredito mokesčio, 1785,04 Eur mokėjimo palūkanų, 75,47 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 130 str.)
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje pateikė prašymą, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas byloje priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 2 d.).
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad vartojimo kredito davėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finverta“ ir atsakovas – vartojimo kredito gavėjas – R. Č., 2015-05-20 sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria atsakovui buvo suteiktas 700,00 Eur vartojimo kreditas 60 dienų terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 138,55 Eur kredito mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. 2017-02-13 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 22¹ str. 1 d. bei nepažeidžiant kredito gavėjo teisių, Pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į Pradiniam kreditoriui skolingus asmenis. Ieškovė, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos CK 6.109 str. 1 d., kurioje numatyta, jog reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas arba gavo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą, 2017-02-14 elektroniniu paštu ir 2017-02-17 registruotu paštu išsiuntė Atsakovui pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010 m. balandžio 16 d. nutartyje yra pažymėjęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, bylos Nr. 3K-7-168/2010;). Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog Ieškovė tinkamai perėmė Pradinio kreditoriaus teisę reikalauti Atsakovo Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus kartu su aksesorinėmis teisėmis. Remiantis tuo, kas išdėstyta bei tuo, kad Atsakovas iki pat šios dienos neįvykdė Sutartyje numatytų įsipareigojimų, Ieškovė kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir prašo teismo priteisti iš Atsakovo susidariusią skolą, delspinigius bei bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaujantis vartojimo kredito sutarties bei Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatomis, sutartis turi būti vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Lietuvos Respublikos CK 6.256 str. 1 d. numatyta, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o Lietuvos Respublikos CK 6.873 str. 1 d. įtvirtinta, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku bei tvarka. Atsakovas, sudarydamas vartojimo kredito sutartį, remiantis Sutartyje numatyta sutarties sudarymo tvarka, atliko Sutarties ir Sistemos naudojimo taisyklių nurodytus veiksmus, kuriais patvirtino, jog jis susipažino ir sutinka su sutarties bendrosiomis bei specialiosiomis sąlygomis. Be to, Atsakovas, remiantis Sutartimi įsipareigojo Pradinio kreditoriaus suteiktą kreditą ir kredito mokestį gražinti Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Lietuvos Respublikos CK 6.4 str. numatyta, jog kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į Ieškovės siųstą pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę ir per pranešimuose nurodytą terminą susidariusio įsiskolinimo nepadengė. Pažymėtina tai, kad Atsakovas net nuo 2015-07-19 vengia įvykdyti savo iniciatyva prisiimtą prievolę. Atsižvelgiant į tai, Ieškovė mano, kad yra išnaudojusi visas galimybes išspręsti Atsakovo prievolės nevykdymo klausimą ikiteisminiu būdu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 1 d., 6.872 str.) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (Lietuvos Respublikos CK 6.210 str., 6.261 str.). Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2005.) Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (Lietuvos Respublikos CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Pradinio kreditoriaus ir Atsakovo sudaryta Sutartis numato, kad „<...> už faktiškai Kredito davėjo Kredito gavėjui išmokėtą ir negrąžintą Kredito sumą skaičiuojamos ir Kredito gavėjas privalo mokėti Kredito davėjui Sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas už naudojimąsi Kredito davėjo suteiktais pinigais. Kredito palūkanos skaičiuojamos nuo Kredito išmokėjimo Kredito gavėjui dienos (imtinai) iki realaus Kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti Kreditą įvykdymo“. Atkreiptinas dėmesys, kad Atsakovas Sutartimi įsipareigojo ne tik Ieškovei grąžinti suteiktą 700,00 Eur vartojimo kreditą, bet ir sumokėti 138,55 Eur kredito mokestį, kurio metinė palūkanų norma – 120,41 proc., per 60 dienų laikotarpį. Kadangi Atsakovas tinkamai ir laiku sutarties nevykdė, mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiavosi toliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (Lietuvos Respublikos CK 6.872 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga AC-37-1). Ieškovas pažymi, jog remdamasis Sutartimi bei suformuota teismų praktika, palūkanas paskaičiavo už 773 dienas ir priskaičiavo mokėti 1785,04 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Atsakovas turi pareigą sumokėti Ieškovei 700,00 Eur negrąžintos vartojimo kredito dalies, 138,55 Eur kredito mokesčio ir 1785,04 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų.
Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.256 str. 2 d., asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vadovaujantis vienu pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principu įtvirtintu Lietuvos Respublikos CK 6.251 str., prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą. Kreditorius, siekdamas apsaugoti teisėtus savo interesus prievolės neįvykdymo ar netinkamo jos vykdymo atveju, gali sudaryti prievolės įvykdymą užtikrinančius susitarimus bei turi galimybę naudotis dviem Lietuvos civilinėje teisėje įtvirtintais kreditoriaus interesų apsaugos būdais – netesybų ir (ar) palūkanų institutais, taikomais jo pasirinkimu. Sutartyje įtvirtinta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui gali būti taikomos 0,05 % todėl Ieškovė prašo iš Atsakovo priteisti 0,05 proc. dydžio netesybas už 180 dienų. Kadangi ieškovė yra juridinis asmuo, užsiimantis ūkine-komercine veikla, teikiantis finansines paslaugas ir siekiantis gauti pelno, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Pažymėtina, kad Atsakovas vengia įvykdyti prievolę Ieškovei bei naudojasi vartojimo kredito davėjo piniginėmis lėšomis. Remiantis tuo, kas išdėstyta bei Lietuvos Respublikos CK 6.251 str. 1 d., kuris įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą, Ieškovės prašymas priteisti iš Atsakovo 75,47 Eur delspinigių kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo, tenkintinas kaip pagrįstas.
Ieškovei iš atsakovo yra pagrindas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).
Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo nurodytos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 61,00 Eur dydžio žyminis mokestis ir 121,00 Eur už advokato teisines paslaugas, yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl yra priteistinos iš atsakovo (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 1, 2 d., 286 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 700,00 Eur negrąžinto kredito, 138,55 Eur kredito mokesčio, 1785,04 Eur mokėjimo palūkanų, 75,47 Eur delspinigių, t.y. viso 2699,06 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt devynių eurų ir 6 ct) nuostolių, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-09-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 182,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų (61,00 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur už procesinių dokumentų paruošimą) ieškovės AB „BnP Finance“, į.k. 302447985, naudai.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kretingos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.