Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Palangos miesto 1-asis notaro biuras,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pateikė teismui ieškinį, juo prašė pripažinti negaliojančiu R. B. suklastotą pareiškimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Palangos miesto apylinkės teismas 2016-08-01 nutartimi ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. aiškiai suformuluoti teismui visus reikalavimus, įtraukti į bylą visus asmenis, kuriems byloje priimtas sprendimas turės įtakos jų teisėms ir pareigoms, nurodant jų procesines padėtis bei pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes.Ieškovas, taisydamas teismo nutartimi jam nustatytus trūkumus, 2016-08-08 pateikė teismui raštą, kartu pridėjo įrodymus apie primokėtą žyminį mokestį.Palangos miesto apylinkės teismas 2016-08-12 nutartimi laikė ieškovo ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas sprendė, kad ieškovas sumokėjo netinkamo dydžio žyminį mokestį, nekonkrečiai suformulavo reiškiamą reikalavimą bei aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas (ieškinio faktinis pagrindas). Teismas padarė išvadą, jog ieškinys neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismo 2016-08-01 nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai nepašalinti.Atskiruoju skundu ieškovas prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir išspęsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad ieškinio dalykas suformuluotas aiškiai ir konkrečiai – pripažinti negaliojančiu atsakovo 1995-12-19 parengtą suklastotą pareiškimą, kurio kopija pridėta prie ieškinio, o originalą prašomą išreikalauti iš jį turinčios įstaigos – NŽT prie ŽŪM Šilalės rajono skyriaus. Pažymi, kad pripažinus negaliojančiu minėtą pareiškimą, ieškovas įgys galimybę gauti didesnę paveldėtos miško žemės dalį. Mano, kad teismas skundžiama nutartimi pasisakė dėl ieškinio esmės, ko daryti ieškinio priėmimo stadijoje neturėjo teisės.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimą lemia paties asmens suvokimas, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos. Niekas negali kliudyti jam kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą yra subjektyvi procesinė Konstitucijos garantuota asmens teisė.Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu procesinio dokumento įforminimu. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas, kuriame aiškiai nurodytas reikalavimas kitai proceso šaliai, taip pat jį pagrindžiančios aplinkybės sudaro sąlygas efektyviai gintis nuo pareikšto reikalavimo, taip užtikrinant šalių procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis).Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Ieškinio pareiškimui, kaip specialiam procesiniam dokumentui, keliami tam tikri turinio ir formos reikalavimai, nustatyti CPK 111, 135 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinio pareiškimą paduodantis asmuo. Pagal CPK 135 straipsnio pirmosios dalies reikalavimus, kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti ieškinio sumą, jeigu ieškinys turi būti įkainotas, ieškinio dalyką (ieškovo suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą atsakovui), ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą atsakovui) bei įrodymus, kurie patvirtina ieškovo išdėstytas aplinkybes. Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (CPK 135 str. 2 d.). Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Tinkamos teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Nesant bent vieno iš šių dviejų elementų, nėra ieškinio. Būtent ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Pažymėtina, kad bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindą. Teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas.Ieškinys gali būti grąžintas ieškovui dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo tada, kai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas, ribos, dėl ko procesas teisme apskritai negali būti pradėtas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį, sumokėjo netinkamo dydžio žyminį mokestį, nekonkrečiai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, todėl sprendė, kad yra pagrindas laikyti ieškinį nepaduotu, kaip neištaisius teismo nustatytų trūkumų, ir jį (ieškinį) grąžinti ieškovui. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2016-08-01 nutartimi, kuria buvo nustatyti ieškinio trūkumai, neįpareigojo ieškovą sumokėti jokios trūkstamos žyminio mokesčio dalies, tokio ieškinio trūkumo minėta nutartimi teismas nenustatė. Pažymėtina, kad teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reiškia, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Kadangi, teismas minėto trūkumo pirmine (2016-08-01) nutartimi ieškovui nenustatė, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kaip neištaisytą, naują, anksčiau neįvardytą ieškinio trūkumą – netinkamo dydžio sumokėtą žyminį mokestį, kas, turint omenyje ir taip jau užsitęsusį ieškinio priėmimo procesą, nesąlygoja kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tarp ginčo šalių galimybės (CPK 2 straipsnis).Pasisakydamas dėl skundžiama nutartimi teismo padarytų išvadų apie netinkamą ieškinio dalyką ir pagrindą, apeliacinės instancijos teismas daro priešingą (minėto teismo padarytai) išvadą. Sutikdamas su apeliantu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio reikalavimas yra suformuluotas aiškiai – panaikinti atsakovo 1995-12-19 parengtą suklastotą pareiškimą. Apeliantas savo ieškinyje aiškiai nurodė, kad dėl minėto pareiškimo, jam buvo perduota valdyti nuosavybės teise netinkamo ploto miško žemės dalis. Taigi, ieškovo siekis – pripažinti negaliojančiu minėtą (anot ieškovo) atsakovo 1995-12-19 parengtą suklastotą pareiškimą ir tokiu būdu įgyti nuosavybės teisę į didesnę dalį miško žemės, esančios Kvėdarnos apylinkėje, Šilalės rajone. Pažymėtina, kad apeliantas, teikdamas ieškinį, pateikė, jo nuomone, ieškinio aplinkybes pagrindžiančius įrodymus bei nurodė, kad atitinkamų įrodymų originalai saugomi pas kitus asmenis, prašė juos iš minėtų asmenų išreikalauti. Be to, ieškovas įrodinėdamas aplinkybes apie suklastotą pareiškimą, prašė skirti atitinkamą ekspertizę tokioms aplinkybėms pagrįsti. Taigi, apeliantas, teikdamas ieškinį aiškiai suformulavo savo reikalavimą, jo pagrindą, ribas. Remiantis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nėra pagrindo teigti, kad dėl to procesas teisme apskritai negali būti pradėtas. Teismas turėtų iš naujo spręsti klausimą dėl pateikto jam ieškinio atitikimo bendriesiems ir specialiesiems procesinio dokumento formai ir turiniui nustatytiems reikalavimams.Visuma nustatytų ir įvertintų aplinkybių sudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė apelianto pateiktą teismui ieškinį nepaduotu, kaip neištaisius teismo nutartimi nustatytų trūkumų, nepagrįstai ieškinį grąžino ieškovui. Dėl to skundžiamos teismo nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta, ji naikintina, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir ieškovo A. B. ieškinio atsakovui R. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Palangos miesto 1-asis notaro biuras, priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.