Panevėžio apygardos teismo nutartis

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė V. N. nedalyvaujant.

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, V. N. gynėjo advokato Vytauto Sketerio (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl V. N. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Skundžiama nutartimi buvo tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl V. N. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo.

6. Teismo posėdyje V. N. gynėjas ir suinteresuotas asmuo V. N. prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

7. Skundas atmetamas.

8. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2019-11-13 nutartimi pagrįstai V. N. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis - taikymą, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

9. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, ir 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

10. Asmens psichikos būklės vertinimas bei jos nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju svarbią reikšmę įgyja V. N. gydančių gydytojų išvados ir rekomendacijos. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad V. N. diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas.

11. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo V. N. pagrįstai rėmėsi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 3 d. medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad V. N. psichikos būsena gerėjanti, tačiau nėra pakankamai stabili; stebimuoju laikotarpiu ligonis skyriuje adaptavosi, jo elgesys formaliai teisingas – be konfliktų, agresijos, dienotvarkės pažeidimų, ligonio mąstymas konkretus, dėl to nepajėgus analizuoti, apibendrinti, suprasti perkeltinę prasmę; su kitais ligoniais sutaria, į personalą nesikreipia, skundų sveikata nepasako; nuotaika nebloga, ligonis siūloma veikla užsiima. Todėl Komisija rekomendavo tęsti V. N. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (b. l. 2-3). Šios ligoninės atstovė pirmosios instancijos teisme iš esmės sutiko su Komisijos išvada. Atstovė paaiškino, kad V. N. gauna vieną tabletę per dieną, kuri veikia jo elgesį. Elgesys skyriuje tvarkingas. Iš to seka, kad tiek Komisija, tiek ligoninės atstovė buvo vieningos nuomonės ir rekomendavo tęsti priverstinį V. N. gydymą stacionare. Apygardos teismui duomenys, paneigiantys ar sukeliantys abejonių dėl minimos Komisijos išvados bei ligoninės atstovės paaiškinimų pagrįstumo, nėra pateikti, todėl šiais bylos duomenimis nėra pagrindo netikėti.

12. Kaip jau minėta, Komisijos išvadoje konstatuota, kad V. N. psichinė būsena gerėjanti, tačiau labai svarbu įvertinti ir šios pagerėjusios sveikatos būklės stabilumą, nes tik tokiu atveju galima daryti kategorišką išvadą, jog tik stabiliai pagerėjusios psichikos būklės asmuo galės pats savarankiškai tęsti gydymą ambulatoriškai. Esant abejonėms dėl asmens pagerėjusiosios psichikos būklės stabilumo, jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė negali būti keičiama į švelnesnę, juolab į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Tokia yra teismų formuojama praktika analogiškose bylose. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas sutinka su apylinkės teismu, kad V. N. psichikos būklė dar nėra pakankamai stabili. Tai patvirtina prieš tai jau minėta Komisijos išvada bei ligoninės atstovės paaiškinimai apylinkės teismo posėdyje. Dar daugiau, negalima nepaisyti to, kad V. N. psichikos būklė gerėja tik per paskutiniuosius pusę metų bei vis dar jo mąstymas lėtas, neproduktyvus, ligonis negeba apibendrinti, numatyti pasekmes, rasti priežastis, laike orientuotas apytikriai, vietoje dezorientuotas, nekritiškas. Aptarti duomenys leidžia spręsti, kad nuo V. N. psichikos būklės pagerėjimo buvo praėjęs nedidelis laiko tarpas tam, kad būtų galima padaryti neabejotiną išvadą, jog pagerėjusi jo psichikos būklė yra stabili. Priešingai, jo psichikos būklė dar nėra pakankamai gera, todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog jo psichinė būklė šiuo metu nėra pakankama taikomą priverčiamąją medicinos priemonę naikinti ar keisti į švelnesnę. Vien tai, kad pats V. N. teigia jaučiantis gerai ir norintis grįžti namo, šios išvados nepaneigia.

13. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo ir išvadai, kad V. N. socialinis pavojingumas yra stipriai sumažėjęs ar netgi išvis išnykęs. Kaip minėta, Komisijos išvadoje nurodyta, kad V. N. mąstymas konkretus, dėl to nepajėgus analizuoti, apibendrinti, suprasti perkeltinę prasmę. Svarbu ir tai, kad V. N. yra nekritiškas. Visa tai neleidžia tvirtinti, kad V. N. nebėra pavojingas visuomenei. Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad nors V. N. psichikos būklė ir yra pagerėjusi, tačiau nėra pakankamai stabili, dėl ko jam nerekomenduojama dabartinėje stadijoje pakeisti priverčiamąją medicinos priemonę švelnesne. Apygardos teismas sprendžia, kad šiuo metu V. N. ambulatorinis stebėjimas kol kas nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslams pasiekti. Neįtikina ir apygardos teismo skundo teiginiai, kad V. N. motinos priežiūra užtikrins, jog jo gydymas švelnesnėmis sąlygomis bus efektyvus ir nekels pavojaus nei jam pačiam, nei aplinkiniams. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 21 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis V. N. nesilaikė, o kartu su juo gyvenantys artimieji, įskaitant ir motina, taip pat nesugebėjo to užtikrinti.

14. Apygardos teismas pažymi, kad priverčiamąja medicinos priemone užtikrinama pavojingą veiką padariusio asmens sveikatos apsaugos, gydymo bei kiti svarbūs interesai. Be to, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kad ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų.

15. Įvertinęs visus byloje esančius duomenis, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog nėra galimybės šiuo metu užtikrinti tinkamą V. N. elgesio kontrolę ir efektyvų ambulatorinį jo gydymą bei sutinka su apylinkės teismo išvada, jog jo stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis būtina tęsti. Apygardos teismas daro išvadą, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, teismo išvadų, su kuriomis sutinka apygardos teismas, skundo argumentai nepaneigia, todėl keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Pažymėtina, kad esant akivaizdžiam V. N. psichikos būklės pagerėjimui, Komisija spręs dėl jam reikalingo tolimesnio medicinos priemonių taikymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi

nutaria:

atmesti V. N. gynėjo advokato Vytauto Sketerio skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.