Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų, kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. ir nubaustas 20 (dvidešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta arešto bausmė subendrinta su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pridedant prie griežtesnės bausmės dalį švelnesnės ir nustatyta galutinė 9 (devynių) mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. M. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 28 d., apie 15val., prie tvenkinio, esančio Pandėlio mst., Rokiškio r., pagrobė M. P. iškritusį iš kišenės 200 Lt vertės mobilų telefoną „Sony Ericson“.

Apeliaciniu skundu D. M. prašo paskirtą bausmę sumažinti. Nurodo, kad padaryta nusikaltimas nesunkus, žalą nukentėjusiajam atlygino. Susigundė nusikalsti, nes sunkios jo gyvenimo sąlygos, yra jauno amžiaus, gyvena be tėvų.

Teismo posėdyje gynėjas ir prokuroras prašė skundą tenkinti.

Skundas tenkintinas.

Pirmos instancijos teismas nepagrįstai D. M. paskyrė arešto bausmę. D. M. baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas nepilnamečiu. Įstatymas įpareigoja teismą asmeniui, kuris padarė baudžiamąjį nusižengimą, neturėdamas aštuoniolikos metų, skirti ne bausmę, o auklėjamojo poveikio priemones, kurių sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos BK 82 straipsnio 1 dalyje. Taigi, D. M., įvertinus jo asmenybę charakterizuojančias bei kitas aplinkybes, skirtina auklėjamojo pobūdžio priemonė.

D. M. nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, ne kartą baustas administracine tvarka (b.l. 56), klasės auklėtojo charakterizuojamas patenkinamai. Tačiau kolegija atsižvelgia į tai, kad D. M. yra našlaitis, gyveno savarankiškai, globėjas paskirtas vėliau, po nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo metu mokosi ir dirba, byloje yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus paminėta, ir atsižvelgus į BK 80 straipsnyje numatytų nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, D. M. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – 12 (dvylikos) mėnesių trukmės elgesio apribojimas, įpareigojant dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse .

Nusikalstamą veiką D. M. padarė, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, tačiau auklėjamojo poveikio priemonės su bausmėmis nebendrinamos ir vykdomos atskirai. Todėl bausmių bendrinimas pagal nuosprendžių sutaptį iš nuosprendžio rezoliucinės dalies šalintinas.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistasis atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš D. M. pirktą vogtą telefoną R. M. pateikė policijos pareigūnams (b.l. 19), iš jų nukentėjusiojo įstatyminė atstovė V. P. atsiėmė telefoną pagal pakvitavimą (b.l. 24), todėl civilinio ieškinio nereiškė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d., 2 p., 328 str. 1, 2 p.,

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d. nuosprendį pakeisti.

Paskirti D. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. auklėjamojo poveikio priemonę – 12 (dvylikos) mėnesių trukmės elgesio apribojimą, įpareigojant dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Pašalinti iš nuosprendžio rezoliucinės dalies bausmių bendrinimą pagal nuosprendžių sutaptį.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.