- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-12
- Bylos Nr.
- I-1540-331/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02720-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- UAB „EURO IT“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant atsakovo atstovui Tomui Karosui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „EURO IT“ skundą (paskirtas bankroto administratorius UAB „Genora“) atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja „Euro IT“ skunde (b. 1. 1-8) ir patikslintame skunde (b. 1. 43-51) prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Komisija) 2011-11-11 sprendimo Nr. S-251(7-209/2011) dalį dėl 73 940 Lt PVM sumos, 18 485 Lt PVM delspinigių ir 7 394 Lt PVM baudos, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) 2011-08-10 sprendimo dalį dėl 73 940 Lt PVM sumos, 18 485 Lt PVM delspinigių, 7 394 Lt PVM baudos ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) 2011-05-18 sprendimo dalį dėl 73 940 Lt PVM sumos, 18 485 Lt PVM delspinigių ir 7 394 Lt PVM baudos.
Patikslintame skunde paaiškino, kad Inspekcijos I patikrinimų skyrius atliko UAB „Euro IT“ pridėtinės vertės mokesčio patikrinimą. Komisija padarė išvadą, kad pareiškėja kartu su susijusiais asmenimis UAB „Palilionija“ ir UAB „PL kompiuteriai“ dalyvavo sandoriuose, kurių tikslas, piktnaudžiaujant mokesčių įstatymais, įgyti mokestinį pranašumą, nes pareiškėjos sandoriai (nekilnojamojo turto lizingo būdu įsigijimas ir jo perdavimas pagal nuomos sutartį naudoti susijusiam asmeniui UAB „PL kompiuteriai“ neimant nuomos mokesčio), yra nepateisinami ekonomine logika ir yra didžiausio pelno siekimas mažiausiomis sąnaudomis. Nesutinka, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai ir neįgijo teisės į 46 462 Lt PVM atskaitą. Pagal finansinio lizingo sutartį Nr. K2009-080050 ir pagal 2009-08-31 sąskaitą faktūrą PD Nr. 09173307 iš AB „SEB lizingas“ pareiškėja įsigijo 107,85 kv. m bendro ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), už 217 512 Lt. Įsigytas turtas buvo įtrauktas į ilgalaikio turto apskaitos kortelę Nr. 1. Pareiškėja minėto turto pirkimo PVM sumą (34 487,39 Lt) įtraukė į buhalterinę apskaitą, sąskaitą 2431 ir deklaravo 2009 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaracijoje. Automobilis „Mitsubishi Pajero“ 3,2 DI-D AT buvo užpajamuotas buhalterinėje sąskaitoje 1220 (transporto priemonių įsigijimo savikaina) ir įtrauktas į ilgalaikio turto apskaitos kortelę Nr. 2. Pagal finansinio lizingo sutartį įsigytas automobilis priskiriamas specialiosios paskirties transporto priemonėms, todėl PVM įstatymo 62 str. 2 d. 3 p. nurodyti apribojimai dėl atskaitomo pirkimo PVM netaikomi. Patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir automobilį „Mitsubishi Pajero“ 3,2 DI-D AT išperkamosios nuomos būdu iš AB „SEB lizingas“ buvo įgijusi UAB „Palilionija“. Sandoriai, sudaryti tarp pareiškėjos ir AB „SEB lizingas“, kuris išskirtą PVM sumą įtraukė į PVM atskaitą ir PVM sąskaitose faktūrose išskirtą pardavimo PVM yra į apskaitą įtraukęs bei prievolę įvykdęs tinkamai. Mokestinė prievolė buvo pažeista sandoriuose, kuriuose pareiškėja nedalyvavo, t. y. lizingo sandoriuose tarp AB „SEB lizingas“ ir UAB „Palilionija“. Pareiškėjos veikimas neturėjo įtakos UAB „Palilionija“ mokestinei prievolei atsirasti, o mokestinė prievolė nebūtų kilusi tuo atveju, jeigu AB „SEB lizingas“ nebūtų nutraukęs lizingo sutarčių. Šiuo atveju neįrodyta, kad UAB „Palilionija" ir AB „SEB lizingas“ piktnaudžiavo / sukčiavo ir pareiškėja apie tai žinojo ir / ar galėjo žinoti. Tiesioginis pareiškėjos kontrahentas buvo AB „SEB lizingas“. Ūkinė operacija tarp šių ūkio subjektų buvo reali, nes AB „SEB lizingas“ pagal pareiškėjai išrašytas PVM sąskaitas faktūras pardavimo PVM sumokėjo, o pareiškėja iš AB „SEB lizingas“ įgytą automobilį ir patalpas naudojo PVM apmokestinamojoje veikloje. Todėl pareiškėjos teisė į PVM atskaitą įtraukti AB „SEB lizingas“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose išskirtą 46 462 Lt PVM sumą yra neginčijama, o pareiškėjos sąžiningumo / nesąžiningumo klausimas, vertinant jos veiksmus, atliekant šią ūkinę operaciją, iš viso negali būti keliamas ir nagrinėjamas. Mokesčių administratorius apsiribojo konstatavimu, kad pareiškėja yra nesąžininga ir, įsigydama ilgalaikį turtą iš bendrovės AB „SEB lizingas“, žinojo, kad UAB „Palilionija“ sandorių grandinėje nesumokėjo pardavimo PVM, o tai paneigia pareiškėjos teisę už įsigytą turtą sumokėtą PVM traukti į PVM atskaitą. Tačiau, kaip konkrečiai pasireiškė pareiškėjos piktnaudžiavimas PVM srityje, t. y. ar pareiškėja nagrinėjamais sandoriais (UAB „Palilionija“-AB „SEB lizingas-pareiškėja) įgijo mokestinį pranašumą ir kad nurodytų sandorių pagrindinis tikslas buvo mokestinio pranašumo įgijimas, Kauno AVMI neįrodė. Nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja ginčo sandoriais piktnaudžiavo PVM srityje, nes tiek sandoris UAB „Palilionija“ su AB „SEB lizingas“, tiek sandoris AB „SEB lizingas“ su pareiškėja buvo realūs. Iš mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų nėra pagrindo teigti, kad vienintelis pareiškėjos ilgalaikio turto įsigijimo tikslas buvo mokestinės naudos siekimas (mokesčių administratorius neįrodė, kad pareiškėja iš lizingo bendrovės įsigijusi automobilį ir patalpas, kuriais anksčiau naudojosi susijęs asmuo, pagal PVM įstatymo 58 str. šių patalpų ir automobilio nenaudojo (neketino naudoti) savo apmokestinamojoje veikloje), taip pat nesurinkta duomenų, kad pareiškėja įsteigta neteisėtais tikslais ar turėjo ketinimų sukčiauti ir nemokėti į biudžetą PVM, o UAB „Palilionija“ buvo tyčia privesta prie bankroto. Be to, Komisija savo poziciją dėl teisės atskaityti remonto darbų, kaip neįvykusių ūkinių operacijų, pirkimo PVM grindžia tuo, kad pareiškėja 2008-10-06 su UAB „Vikrė" pasirašė sutartį dėl remonto darbų atlikimo patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), kurioje numatyta darbus pradėti 2008-10-06 ir baigti 2009-03-01. Už remonto darbus UAB „Vikrė" išrašė 2 PVM sąskaitas faktūras, prie kurių pridėtuose atliktų darbų aktuose darbai nekonkretizuoti, tik įvardyti kaip remonto darbai. Mokestinio tyrimo metu mokesčių administratorius netinkamai ištyrė šalių pateiktus paaiškinimus, kuriuose net ir patalpų savininko atstovė pripažino, kad patalpų remonto darbai buvo atlikti, tik negalėjo konkretizuoti jų masto. Įstatymai nesuteikia teisės mokesčių administratoriui kištis į privačius sandorio šalių santykius ir neigti jų sudarytus sandorius remiantis pagrindais, nesusijusiais su mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių nevykdymu ar netinkamu vykdymu. Todėl netinkamai surašytas atliktų darbų aktas nesuteikia teisės mokesčių administratoriui neigti sandorių egzistavimą, kurių buvimą patvirtina pateikti paaiškinimai. Pareiškėja negalėjo žinoti, kaip UAB „Vikrė“ vykdo jai priskirtas mokestines prievoles, nes nė vienas juridinis asmuo nėra suinteresuotas atskleisti tiek savo tiekėjų, tiek ir kitų savo veiklos aspektų.
Pareiškėjos bankroto administratoriaus UAB „Genora“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 186-188, 192, 194, 196), todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.)
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime į patikslintą skundą (b. 1. 75-80) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja tarpusavyje yra susijusi su UAB „Palilionija“ ir su UAB „PL kompiuteriai“. UAB „Palilionija“ vienintelis akcininkas ir šios bendrovės direktorius S. B. nuo 2008-07-08 iki 2008-12-30 buvo vienintelis pareiškėjos akcininkas, o nuo 2008-07-08 iki 2009-01-07 ir vadovas, vėliau su sutuoktine A. B. visas akcijas pardavė A. B. broliui D. P.. Pareiškėjos direktorius J. G. nuo 2008-03-19 iki 2008-07-08 dirbo UAB „Palilionija“. Pareiškėjos iš AB „SEB lizingas“ įsigytomis patalpomis, adresu: (duomenys neskelbtini), nemokėdama nuomos ir komunalinių mokesčių, naudojasi UAB „PL kompiuteriai", kurią įsteigė buvusio pareiškėjos akcininko S. B. sesuo A. B., ir vykdo analogišką kaip ir UAB „Palilionija“ veiklą. UAB „PL Kompiuteriai" vadovu nuo 2009-04-24 dirba buvusio pareiškėjos akcininko S. B. brolis A. B., vyr. finansininkė (buhalterė) - J. Č., t. y. buvusi UAB „Palilionija" vyr. buhalterė. S. B. UAB „PL Kompiuteriai“ dirba nuo 2009-08-27. Pareiškėjos vienintelis akcininkas D. P. ir UAB „Palilionija“ vienintelis akcininkas ir vadovas S. B. yra susiję giminystės ryšiais. Pablogėjus UAB „Palilionija“ finansinei būklei, 2009-05-18 buvo įsteigta UAB „PL Kompiuteriai", kurios steigėja yra S. B. sesuo A. B.. Interneto tinklalapyje (tiek UAB „PL kompiuteriai", tiek parduotuvės, tiek UAB „Palilionija“) nurodytas adresas - (duomenys neskelbtini). UAB „PL kompiuteriai“ vadovu nuo 2009-04-24 dirba S. B. brolis A. B., todėl pareiškėja, UAB „Palilionija“ ir UAB „PL Kompiuteriai“ pagal PVM įstatymo 2 str. 31 d. yra susiję asmenys. Pagal iš AB „SEB lizingas" gautą informaciją 2006-03-14 finansinio lizingo sutartimi Nr. K2006-020079 patalpas ((duomenys neskelbtini)) ir 2008-08-28 finansinio lizingo sutartimi Nr. K2008-080028-01 automobilį „Mitsubishi Pajero“ 3,2 DI-D AT išperkamosios nuomos būdu iš AB „SEB lizingas" buvo įsigijusi UAB „Palilionija“. 2009-08-20 susitarimais finansinio lizingo sutartys su UAB „Palilionija“ buvo nutrauktos. 2009-08-20 pasirašyti turto priėmimo-perdavimo aktai dėl prekybos patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Mitsubishi Pajero“ 3,2 DI-D AT perdavimo AB „SEB lizingas". UAB „Palilionija“ mokesčių mokėtojų registre įregistruota 2003-01-20 adresu: (duomenys neskelbtini). Pablogėjus UAB „Palilionija“ finansinei būklei, 2009-05-18 buvo įsteigta UAB „PL kompiuteriai". Kauno apygardos teismas 2009-10-09 UAB „Palilionija“ iškėlė bankroto bylą ir 2010-08-31 bendrovei paskelbtas likvidavimas. Likvidavimo paskelbimo dieną UAB „Palilionija“ liko nesumokėjusi į valstybės biudžetą 174 402 Lt PVM, 21 775 Lt PVM delspinigių, 2 428 Lt GPM nuo gyventojų su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų ir 191 Lt GPM delspinigių. Iš UAB „PL kompiuteriai" patikrinimo metu pateiktos negyvenamųjų patalpų nuomos 2009-08-24 sutarties Nr. 20090824 nustatyta, kad UAB „PL kompiuteriai" už patalpų nuomą moka pareiškėjai po 6 Lt be PVM už 1 kv. m per mėnesį, tačiau nenustatyta, kad pareiškėja būtų išrašiusi bendrovei „PL Kompiuteriai" PVM sąskaitą faktūrą nuomos mokesčiui už praėjusius metus. Taigi patikrinimo metu nenustatyta, kad pareiškėja būtų gavusi anksčiau nurodytoje nuomos sutartyje numatytą nuomos mokestį ir už jį būtų deklaravusi ir sumokėjusi pardavimo PVM. Kadangi visų įmonių (UAB „Palilionija“, pareiškėjos ir UAB PL Kompiuteriai“) akcininkai ir atsakingi asmenys tarpusavyje yra susiję, vadinasi, žinojo apie įmonių veiklą ir kad įformintų sandorių tikslas buvo nesąžiningas ekonominės naudos siekimas. Įrodymai leidžia konstatuoti pareiškėjos nesąžiningumą, nes pareiškėja ir UAB „Palilionija“ buvo valdomos tarpusavyje susijusių asmenų, būtent pareiškėja iškart perėmė UAB „Palilionija“ valdytą turtą (įsigytą lizingo būdu), kurio nenaudojama savo tiesioginėje veikloje perleido naudoti UAB „PL kompiuteriai“, kuri buvo įkurta siekiant išvengti UAB „Palilionija“ mokestinių prievolių vykdymo, perkeliant veiklą ir turtą į minėtą įmonę. Taip pat patikrinimo metu nepripažinta pareiškėjos teisė į 27 478 Lt PVM atskaitą, nes UAB „Vikrė“ vardu įformintose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos remonto darbų ūkinės operacijos neįvyko, kadangi UAB „Vikrė“ vardu išrašyti remonto darbų įforminimo dokumentai neįrodo paslaugų suteikimo fakto ir jų realumo. Pareiškėja 2008-10-06 su UAB „Vikrė“ pasirašė sutartį dėl remontų darbų atlikimo. Prie sutarties pridėta 169 445 Lt lokalinė sąmata, tačiau jos grafose „darbas“ „medžiagos“ ir „mechanizmai“ nėra jokio įrašo apie darbo apmokėjimą, sunaudotų medžiagų kiekį ir jų kainą, remontui naudotus mechanizmus ir jų sąnaudas. Atliktų darbų aktai, kuriuose atlikti darbai nekonkretizuoti, įvardyti bendrai - remonto darbai. Nebuvo nustatytas medžiagų panaudojimas pagal minėtoje sąmatoje nurodytus darbus, nenurodyta, kad buvo įforminti kokie nors medžiagų nurašymo aktai, ar buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys techninių priemonių panaudojimą sąmatoje nurodytiems darbams atlikti. Nepateiktas ir statybos darbų žurnalas, kuriame būtų fiksuoti sąmatoje nurodyti darbai, ir kad būtų pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, patvirtinantys UAB „Vikrė“ dalyvavimą atliekant sąmatoje nurodytus darbus. Pareiškėjos lėšų sumokėjimas UAB „Vikrė“ pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras nepatvirtina fakto, jog ūkinės operacijos realiai vyko ir buvo atsiskaityta būtent už PVM sąskaitose nurodytas prekes / suteiktas paslaugas. Kadangi faktiškai ūkinės operacijos, nurodytos apskaitos dokumentuose, neįvyko, pareiškėjos sąžiningumo klausimas nenagrinėtinas.
Atsakovo atstovas Tomas Karosas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 190), todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.)
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-03-26 sprendimu (b. l. 98-106) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėjai apeliaciniu skundu (b. l. 111-119) apskundus šį teismo sprendimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-11-28 nutartimi (b. l. 158-165) pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir perdavė pareiškėjos skundą nagrinėti iš naujo. Teismas konstatavo: "Pirmosios instancijos teismas taip pat pilnutinai, visapusiškai ir objektyviai neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių dėl pareiškėjo teisės į PVM atskaitą už UAB „Vikrė“ atliktus remonto darbus. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, ar remonto darbai, nurodyti UAB „Vikrė“ išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose visai nebuvo atlikti, ar šie darbai (ar dalis) darbų buvo atlikta, tačiau juos atliko ne tas ūkio subjektas, kuris nurodytas PVM sąskaitose-faktūrose".
Žemesnės instancijos teismas
Šioje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos teisės į PVM atskaitą už iš AB „SEB lizingas“ pagal finansinio lizingo sutartį įsigytą ilgalaikį turtą (lengvąjį automobilį ir nekilnojamąjį turtą) bei į UAB „Vikrė“ įsigytus nekilnojamojo turto remonto darbus.
Taigi teismui svarbu nustatyti, ar mokesčių administratorius pagrįstai bendrovei priskaičiavo mokėtiną PVM (46 462 Lt PVM už 2 pažeidimą ir 27 478 Lt PVM už 3 pažeidimą), ar ginčo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Dėl sandorių su UAB „Palilionija“
Nurodytu automobiliu ir patalpomis nuo 2006-05-28 iki 2009-08-20 naudojosi UAB „Palilionija“ pagal sudarytas finansinio lizingo sutartis su AB „SEB lizingas“. 2009-08-31 dvišaliais susitarimais (UAB „Palilionija“ - AB „SEB lizingas“) lizingo sutartys dėl šio turto įsigijimo buvo nutrauktos (MGK byla, b. l. 106-109). AB „SEB lizingas“ 2009-08-31 UAB „Palilionija“ išrašė kreditines PVM sąskaitas faktūras už 274 677,93 Lt (200058,58 Lt + 74619,35 Lt), tame sk. PVM - 41 900 Lt (MGK byla, b. l. 110-111).
Pareiškėja, 2009-08-21 sudariusi lizingo sutartis dėl minėtų patalpų ir automobilio, pagal AB „SEB lizingas“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2009 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaracijoje atskaitė turto pirkimo 46 462 Lt PVM.
Mokestinio patikrinimo pradžiai, t. y. 2009-07-02 pareiškėja turėjo 47 200 Lt PVM nepriemoką, o deklaravus 46 462 Lt pirkimo PVM (pagal finansinio lizingo sutartis už 2009 m. rugpjūčio mėnesį), PVM nepriemokos neliko.
2009-05-18 įsteigta UAB „PL kompiuteriai“. Šią bendrovę įsteigė UAB „Palilionija“ vienintelio akcininko S. B. sesuo A. B..
Žemesnės instancijos teismas
2009-10-09 Kauno apygardos teisme UAB „Palilionija“ iškelta bankroto byla. 2010-08-31 bendrovei paskelbtas likvidavimas. Likvidavimo paskelbimo dienai UAB „Palilionija“ liko nesumokėjusi į valstybės biudžetą 174 402,24 Lt PVM, 21 775,83 Lt PVM delspinigių, 2 428,49 Lt GPM ir 191,74 Lt GPM delspinigių, iš viso – 198,798,30 Lt (MGK byla, b. l. 70).
Šios bylos kontekste yra svarbi operatyvaus patikrinimo metu nustatyta faktinė aplinkybė, jog pareiškėja sudarė negyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su UAB „PL kompiuteriai“ už 6 Lt/kv. m. mokestį per mėnesį (783 Lt su PVM/mėn.) (MGK byla, b. l. 236-237). Šią aplinkybę skunde pripažįsta ir pareiškėja. Komunalinius mokesčius už šias patalpas sumokėjo pareiškėja (MGK byla, b. l. 70).
Administracinių teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas yra konstatuota, kad „Visų pirma, <...> jog tam, kad apmokestinamajam asmeniui būtų pripažinta teisė į PVM atskaitą ir nustatyta tokios teisės apimtis, iš principo yra būtinas tiesioginio ir betarpiško ryšio egzistavimas tarp konkretaus pirkimo sandorio ir vieno arba kelių konkrečių pardavimo sandorių, suteikiančių teisę į atskaitą. <...> tam, kad pagrindžiant teisę į PVM atskaitą bendrosios išlaidos galėtų būti kvalifikuotos kaip turinčios tiesioginį ir betarpišką ryšį su vykdoma ekonomine veikla, šios išlaidos, be kita ko, turi būti įprastos ir iš esmės reikalingos tokiai veiklai vykdyti. <...>
Žemesnės instancijos teismas
Kita vertus, teisė į atskaitą taip pat suteikiama mokesčių mokėtojui, net jei nėra tiesioginio ir betarpiško ryšio tarp konkretaus pirkimo sandorio ir vieno ar kelių konkrečių pardavimo sandorių, suteikiančių teisę į atskaitą, jei ginčijamos išlaidos už paslaugas sudaro dalį jo bendrųjų išlaidų ir yra sudedamoji jo tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų kainos dalis<...>Todėl konkrečiu atveju gali reikėti nustatyti<...>ar ginčijamos išlaidos yra bendrosios išlaidos, turinčios tiesioginį ir betarpišką ryšį su visa mokesčių mokėtojo veikla<...>Pareiga nustatyti tiesioginį ir betarpišką ryšį konkrečioje byloje, įvertinus visas susijusias aplinkybes, tenka nacionaliniams teismams“ <...> (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai bylose Nr. A556 – 963/2009; Nr. A-438-830/2010).
Pareiškėjos pagrindinė veikla yra kompiuterių konsultacinė veikla, duomenų, kad vykdo nuomos paslaugų teikimo veiklą nenustatyta. PVM sąskaitų faktūrų už negyvenamųjų patalpų nuomą nuomininkui neišrašė. Bylos įrodymai nepatvirtina, jų teismui nepateikė ir pareiškėja, kad šiuo atveju egzistuoja tiesioginis ryšys tarp pareiškėjos patirtų išlaidų, įsigyjant ginčo patalpas ir šių patalpų tolesnio naudojimo, vykdant PVM apmokestinamą veiklą, t. y. šios patalpos nebuvo naudojamos PVM apmokestinamai veiklai. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja šiomis patalpomis faktiškai nesinaudojo, joje nemokėdama nuomos mokesčio ir mokesčių už komunalines paslaugas vykdė susijęs asmuo UAB „PL kompiuteriai“, kas nėra paaiškinama verslo logika. Nustatytas aplinkybes vertinant sutinkamai su minėtomis PVM įstatymo normomis, nustačius, jog gyvenamosios patalpos nebuvo naudojamos PVM apmokestinamai veiklai, mokesčio mokėtojas neturi teisės pretenduoti į PVM atskaitą pagal AB „SEB lizingas“ 2009-08-31 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už įsigytas negyvenamąsias patalpas. Taigi ginčijamuose aktuose mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija padarė teisingas išvadas dėl pareiškėjos nesinaudojimo šiomis patalpomis PVM apmokestinamai veiklai vykdyti.
Tuo pačiu aspektu analizuojant ginčo situaciją dėl įsigyto specialios paskirties automobilio Mitsubishi Pajero už 75 525 Lt, pasakytina, kad bylos medžiagoje nėra įrodymų, jog pareiškėja juo nesinaudojo PVM apmokestinamai veiklai vykdyti. Remiantis bendrovės „Euro IT“ direktoriaus J. G. paaiškinimais, minėtu automobiliu naudojasi bendrovės darbuotojai, juo pirkėjams išvežiojamos pirktos prekės (MGK byla, b. l. 70).
Vis dėlto vertinant šį ginčo sandorį svarbu įvertinti pareiškėjos elgesį sąžiningumo kontekste. Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad jeigu mokesčių mokėtojas nežino apie kitų mokesčių mokėtojų vykdomą PVM sukčiavimą, tai jam negali atsirasti neigiamos pasekmės (Optigen Ltd, Fulcrum Elektronics Ltd ir Bond House Systems Ltdsujungtos bylos Nr. C-354/03, C-355/03, C-484/03, 52-54 p.). Mokesčių mokėtojui, kuris nežino, kad dalyvauja mokesčių sukčiavime, ir kuris elgdamasis rūpestingai negali to žinoti, negali būti ribojama teisė į atskaitą tik todėl, kad paaiškėjo tiekėjas nesąžiningas (Axel Kittel ir Recolta Recycling sujungtose bylose Nr. C-439/04 ir C-440/04).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija formuoja analogišką praktiką konstatuodama, kad nacionalinės institucijos ir teismai turi teisę apmokestinamajam asmeniui atsisakyti suteikti teisę į atskaitą, jei atsižvelgus į objektyvias aplinkybes, įrodoma, kad apmokestinamasis asmuo (pirkėjas) žinojo arba turėjo žinoti, jog įsigydamas prekes jis dalyvauja sandoryje, susijusiame su tiekėjo ar kito ūkio subjekto, dalyvaujančio šių tiekimų ar paslaugų grandinės pirkimo ar pardavimo sandoryje, atliktu sukčiavimu PVM srityje, net jeigu nagrinėjamas sandoris atitinka objektyvius kriterijus, kuriais grindžiamos apmokestinamojo asmens, veikiančio kaip tokio, atliekamo prekių tiekimo ir ekonominės veiklos sąvokos ( LVAT administracinėse bylose Nr. A602-705/2013, Nr. A556-421/2013).
Sutiktina su pareiškėjos skunde nurodomu argumentu, jog sandoriai tarp UAB „Palilionija“ ir AB „SEB lizingas“ bei sandoriai tarp AB „SEB lizingas“ ir pareiškėjos buvo realūs. Vis dėlto, byloje neginčijamai nustatytos aplinkybės, jog pablogėjus UAB „Palilionija“ finansinei padėčiai buvo įsteigta UAB „PL kompiuteriai“, kurią įsteigė UAB „Palilionija“ vienintelio akcininko S. B. sesuo A. B.; UAB „Palilionija“ darbuotojai buvo įdarbinti UAB „PL kompiuteriai“; prieš bankroto iškėlimą UAB „Palilionija“ nutraukė lizingo sutartis dėl nekilnojamojo turto (2009-08-20); kitą dieną po šių sutarčių nutraukimo (2009-08-21) lizingo sutartys dėl šio turto buvo sudarytos tarp pareiškėjos ir AB „SEB lizingas“; pareiškėja pagal AB „SEB lizingas“ išrašytas sąskaitas-faktūras 2009 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaracijoje atskaitė šio turto pirkimo PVM (46 462 Lt); UAB „Palilionija“ po lizingo sutarties su AB „SEB lizingas“ nutraukimo nesumažino PVM atskaitos ir nepadidino mokėtino į biudžetą 41 900 Lt PVM suma (PVMĮ 67 str.) pagal AB „SEB lizingas“ išrašytas kreditines sąskaitas-faktūras (-41 900 Lt).
Pareiškėja iki nekilnojamojo turto įsigijimo turėjo 47 200 Lt PVM nepriemoką, o deklaravus pirkimo PVM už nekilnojamo turto įsigijimą ši nepriemoka faktiškai išnyko. Glaudūs pareiškėjos ryšiai su UAB „Palilionija“, UAB „PL kompiuteriai“, tarp susijusių asmenų, neabejotinai leido žinoti apie UAB „Palilionija“ sunkią finansinę padėtį ir jos negalėjimą sumokėti 41 900 Lt PVM į biudžetą ar atitinkama suma sumažinti PVM atskaitos, kuo remiantis, darytina išvada, jog pareiškėja žinojo apie UAB „Palilionija“ bankroto bylos iškėlimo neišvengiamumą. Atitinkamai ši aplinkybė, atsižvelgiant į prieš tai išdėstytas, leidžia daryti išvadą, kad sudarydamas sandorius su AB „SEB lizingas“ pareiškėja žinojo, jog UAB „Palilionija“ iki bankroto bylos iškėlimo nevykdys iš sandorio nutraukimo kylančių mokestinių prievolių. Vienos dienos laiko tarpas tarp UAB „Palilionija“ ir AB „SEB lizingas“ lizingo sutarčių nutraukimo ir AB „SEB „Lizingas“ bei pareiškėjos lizingo sutarčių sudarymas anksčiau valdyto UAB „Palilionija“ nekilnojamojo turto rodo bendrovės „Palilionija“ siekį nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą ir pareiškėjos nesąžiningumą dalyvaujant šiame veiksme. Vadinasi pareiškėja, įsigydama minėtą turtą, žinojo (arba turėjo žinoti), kad tokiu būdu elgėsi nesąžiningai bei tapo PVM UAB „Palilionija“ bendrininke, siekiant išvengti mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą.
Šios įvardytos ir kitos administracinėje byloje fiksuotos teisinę reikšmę turinčios aplinkybės suponuoja išvadą, kad tokiais veiksmais pareiškėja įgijo mokestinį pranašumą, nes žinodama, kad UAB „Palilionija“ iš valstybės yra susigrąžinusi ginčo automobilio, o taip pat ir nekilnojamojo turto pirkimo PVM, bei nesumokėjusi 41 900 Lt pagal AB „SEB lizingas“ išrašytas kreditines sąskaitas-faktūras, perėmė susijusio asmens anksčiau valdytą nekilnojamąjį turtą ir iš valstybės susigrąžino jau vieną kartą susigrąžintą PVM už tą patį turtą, teismo vertinimu, laikytina sukčiavimu PVM minėtos Teisingumo Teismo praktikos prasme. Tai iš esmės nesuderinama su Lietuvos ir Europos Sąjungos teise, todėl pareiškėjos teisė į PVM atskaitą už automobilį gali būti paneigta.
Šių išvadų neteisingumo nepagrindžia ir pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, kad lizingo sutarčių nesudarymas tarp pareiškėjos ir AB „SEB lizingas“ nepakeistų UAB „Palilionija“ mokestinės prievolės ir jos vykdymo rezultato, nes šiuo konkrečiu atveju sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos teisės į PVM atskaitą, įrodinėjant būtent jos nesąžiningumą įsigyjant nekilnojamąjį turtą, anksčiau valdytą susijusio asmens UAB „Palilionija“.
Dėl teisės į PVM atskaitą už remonto darbus
Kaip minėta, ginčijamais aktais paneigta ir pareiškėjos teisė į 27 478 Lt PVM atskaitą, konstatuojant, kad UAB „Vikrė“ 2009-01-15 ir 2009-02-02 išrašytos PVM sąskaitos faktūros neturi juridinės galios, t.y. nustačius, kad ūkinės operacijos tarp pareiškėjos ir UAB „Vikrė“ realiai neįvyko. Šiuo atveju teismas turi išsiaiškinti šiai bylai reikšmingas aplinkybes – ar remonto darbai, nurodyti, UAB „Vikrė“ išrašytose sąskaitose-faktūrose buvo atlikti, ar ne; ar šie darbai (ar jų dalis) buvo atlikti, tačiau juos atliko ne tas ūkio subjektas, kuris nurodytas PVM sąskaitose-faktūrose.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2008-10-06 su UAB „Vikrė“ pasirašė sutartį Nr. Vik1006 dėl remontų darbų atlikimo pareiškėjos nuomojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), pagal kurią numatyta darbus pradėti 2008-10-06, o baigti 2009-03-01 (MGK byla, b. l. 112-113). Prie jos pridėta lokalinė sąmata 169 445 Lt sumai (MGK byla, b. l. 114). Už remonto darbus UAB „Vikrė“ pareiškėjai išrašė 2 PVM sąskaitas-faktūras: 2009-01-15 77 800 Lt sumai (iš jų PVM - 12 421,85 Lt) ir 2009-02-02 94 300 Lt sumai (PVM 15 056,30 Lt) (MGK byla. b. l. 115-116).
Patikrinimo metu nustatyta, kad prie minėtų PVM sąskaitų faktūrų pridėti atliktų darbų aktai, kuriuose atlikti darbai nekonkretizuoti, įvardinti bendrai - remonto darbai (MGK byla, b. l. 123-124). Pareiškėja atliko dalinį apmokėjimą pagal minėtas PVM sąskaitas-faktūras, įformintą 2009-05-04 grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų orderį 60 000 Lt sumai (MGK byla, b. l. 125).
27 478 Lt pirkimo PVM pareiškėja apskaitė ir deklaravo 2009 m. sausio, vasario PVM deklaracijose. UAB ,,Vikrė“ pardavimo PVM - 27 478 Lt deklaravo 2009-06-11, mokesčių administratoriui jau atliekant operatyvų patikrinimą, tačiau į valstybės biudžetą nesumokėjo.
2009-08-27 operatyvaus patikrinimo metu J. G. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pareiškėja remonto darbus atliko UAB ,,Vikrė“ darbuotojai; statybos darbai buvo derinami su S. B.; žodžiu paaiškino, kad nėra statybos darbų specialistas, todėl negali tiksliai pasakyti, kas pagal sąmatą buvo atlikta, kas ne ir kokia gali būti atliktų darbų vertė, kad nuomojamos patalpos buvo nepritaikytos kompiuterių prekybai. 2009-08-27 raštu taip pat informavo, kad kompiuterių servisui buvo reikalinga atskira patalpa, dėl to buvo griaunama siena pakeisti du langai, atlikti kabelių tiesimo darbai, ryšio įvedimo darbai, serviso patalpose atlikti ventiliacijos montavimo darbai, kurie reikalingi nuodingų spausdintuvo tonerio miltelių pašalinimui, prekybinėje patalpoje atlikti gipsinių sienų montavimo darbai, pakeistos grindų plytelės, pakeisti dviejų langų stiklo paketai, atlikti vitrinų montavimo darbai, pakeisti šviestuvai, atlikti elektros instaliacijos darbai, prie pastato laiptų turėklo sumontuotas reklaminis metalinis stovas. Mano, kad atlikti ne visi sąmatoje nurodyti darbai, už kokią sumą faktiškai atlikta darbų, nežino, nes darbai dar nėra baigti, parduotuvė remonto metu nedirbo (MGK byla, b. l. 126).
Pareiškėjos vadybininkas R. B. 2009-08-27 raštu paaiškino, kad patalpų (adresu (duomenys neskelbtini) remonto metu nedirbo, jam žinoma, kad remonto metu buvo atliekami sienų, lubų tvirtinimo darbai, pakeisti vitrininiai langai (vienas ar du tiksliai neprisimena), sutvarkyta santechnika, praplėstos patalpos, tvarkytos laukinės durys perdažyta patalpa, pakeistos grindys (MGK byla, b. l. 128).
Atliekant UAB „Neringos kelias“, iš kurios pareiškėja nuomojasi ginčo patalpas, operatyvų patikrinimą, projekto vadovė I. V. dėl 2009-10-13 raštu paaiškino, kad perduodant nuomai patalpas, buvo atliktas tik minimalus, kosmetinis remontas - paglaistytos ir padažytos sienos. Nuomininkui perduodant patalpas, nebuvo atlik gipso sienų montavimo darbai. Nurodė, kad šiuo metu taip pat nepastebėta, kad patalpose būtų atlikti gipso sienų montavimo darbai, taip pat nepastebėta, kad būtų pakeistos grindų plytelės. Perduodant patalpas, jau buvo sudėti plastikiniai langai, grindys išklijuotos plytelėmis, sumontuoti šviestuvai. Žodžiu paaiškino, kad pareiškėja galėjo pakeisti tik langų stiklo paketus, nes buvę patalpų nuomininkai yra kreipęsi dėl dviejų langų stiklo paketų įtrūkimo. Taip pat paaiškino, kad patalpose kabeliai ryšiams pravesti nebuvo. Nurodė, kad patalpų stovis perduodant nuomininkui nebuvo įvardintas, todėl negali įvardinti, ar buvo keisti šviestuvai bei keistos grindų plytelės ir pan. UAB ,,Neringos kelias“ išnuomotose patalpose griauti sienas ir keisti langus bei atlikti kitus remonto darbus pareiškėjai leidimo nedavė. Žodžiu informavo, kad nuomojamose patalpose siena griauta nebuvo, tik buvo iškirsta anga, kurioje įmontuotos durys įėjimui į kompiuterių serviso patalpą; žodiniu susitarimu UAB ,,Neringos kelias“ davė sutikimą prie nuomojamo pastato laiptų sumontuoti reklaminį metalinį stovą; susitarimo (suderinimo) tarp UAB „Neringos kelias“ ir pareiškėjos dėl patalpų remonto išlaidų perdavimo, užskaitymo už nuomą arba kita nebuvo (MGK byla, b. l. 129).
Aiškindami teisę į PVM atskaitą, administraciniai teismai nuosekliai laikosi praktikos, jog aplinkybė, kad mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą–faktūrą dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, jog ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose (LVAT administracinėje byloje Nr. A1-355-2004).
LVAT pažymėjo, kad aiškindami teisės normas, reguliuojančias teisę į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą, teismai pirmenybę teikia ūkinės operacijos turiniui, o ne ūkinės operacijos įforminimo formaliesiems rekvizitams (turinio prieš formą viršenybės principas), taip pat teismas pažymėjo, kad mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą, jei jis piktnaudžiauja ūkinėmis operacijomis ar prisideda prie ūkinių operacijų, kuriomis yra nesumokami pridėtinės vertės mokesčiai ar įgyjama neteisėta mokestinė nauda (mokesčio mokėtojo nepiktnaudžiavimo teise, sąžiningumo principas). Vadinasi, kai nustatoma, jog prekės ir/ar paslaugos pirkėjui realiai buvo suteiktos (ūkinės operacijos realiai įvyko), už kurias pirkėjas sumokėjo atitinkamas pridėtinės vertės mokesčio sumas, tačiau nustatoma, jog šias prekes ir/ar paslaugas pirkėjui suteikė ne PVM sąskaitose faktūrose nurodyti subjektai, o kiti subjektai, kurie yra nustatomi ir/ar žinomi, ši aplinkybė pati savaime nėra pakankama nesuteikti pirkėjui teisės į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą. Tai gali būti padaryta kai nustatoma, kad pirkėjas žinojo arba turėjo žinoti, jog įsigydamas prekes jis dalyvavo į sukčiavimą pridėtinės vertės mokesčiu įtrauktame sandoryje ir priklausomai nuo šios aplinkybės nustatymo, turi būti sprendžiamas teisės į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą klausimas“. Siekiant išsiaiškinti, ar prekių (paslaugų) pirkėjas turi teisę į PVM atskaitą, turi būti nagrinėjamas jo sąžiningumas (LVAT byla Nr. A1 - 355/2004; LVAT byla Nr. A438 -1097/2009).
Šiuo atveju byloje nėra duomenų apie tai, kokius darbus atliko UAB „Vikrė“ atstovai ir ar apskritai jie atliko kokius nors remonto darbus pareiškėjai. Operatyvaus patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad UAB „Vikrė“, registruota adresu (duomenys neskelbtini) būtų išrašiusi automobilio kelionės lapus, darbuotojams komandiruočių įsakymus, dienpinigius ir pan., kurie patvirtintų, jog minėtos bendrovės darbuotojai vyko atlikti remonto darbus į pareiškėjos nuomojamas patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad UAB „Vikrė“ dėl remonto darbų atlikimo pareiškėjai buvo sudariusi sutartis su kitais subjektais taip pat nenustatyta. Teismas atmeta pareiškėjos argumentus dėl atsakovės netinkamo šalių pateiktų paaiškinimų ištyrimo. Pareiškėjos atstovų J. G., R. B. bei UAB „Neringos kelias“ atstovės I. V. paaiškinimai yra prieštaringi ir vertinant kartu su kitais byloje esančiais įrodymais niekaip nepatvirtina remonto darbų atlikimo fakto. Pareiškėjos atstovas J. G. galimai atliktų remonto darbų aiškiai konkretizuoti ir pagrįsti negalėjo, R. B. įvardijo atliktus remonto darbus, nors pripažino, kad tuo metu nedirbo, o I. V. negalėjo patvirtinti, kad patalpos po jų išnuomojimo pareiškėjai buvo remontuotos, priešingai – teigė, kad jas išnuomojant pareiškėjai jau buvo sudėti plastikiniai langai, grindys išklijuotos plytelėmis, pakeisti šviestuvai, padažytos sienos. Atliktų darbų aktuose darbai nekonkretizuoti, lakoniškai įvardinti remonto darbais, nors pagal statybose galiojančią praktiką atliktų darbų aktuose tiksliai išvardijami visi atlikti statybose naudojamos medžiagos, darbai. Operatyvaus patikrinimo metu mokesčių administratorius nenustatė medžiagų sunaudojimo, tam tikros įrangos panaudojimo fakto sąmatoje numatytiems darbams atlikti.
Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal šiame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė.
Šiuo atveju mokesčių administratorius pagrįstai nustatė, kad ūkinės operacijos tarp ūkio subjektų vertinamose PVM sąskaitose–faktūrose, neįvyko, pareiškėja, siekdama pagrįsti savo teisę į PVM atskaitą, privalėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius minėtų ūkinių operacijų realumą, tačiau to nepadarė. Mokesčių mokėtojas neįvardijo bei nepridėjo prie bylos tokių faktinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima paneigti atsakovo pagrįstą įrodymais sprendimą. Pareiškėjo užimta pozicija grįsta paaiškinimais, samprotavimais, kuriems paremti tinkamų įrodymų nėra. Tvirtinimas apie nežinojimą dėl kontrahento nesąžiningumo nėra šios bylos įrodinėjimo dalykas. Juk mokesčių administratorius ūkines operacijas paneigė ir, kaip teisingai mokesčių administratorius pažymėjo, tai padarė visiškai pagrįstai. Tuo tarpu sąžiningumo aplinkybė, remiantis Europos Teisingumo Teismo praktika (bylos: Axel Kittle ir Recolta Recycling (C 439/04 ir C 440/04), 50, 52 p.; Axel Kittle, Recolta Recycling (C-439/04, C-440/04), 55 p.) įrodinėta tik tuo atveju, kai ūkinės operacijos realiai įvyko, nors ir ne tarp tų subjektų, kurie atvaizduoti PVM sąskaitose - faktūrose. Nagrinėjamu atveju visiškai neaišku, kokiomis tiksliai aplinkybėmis ir iš ko pareiškėjas būtų galėjęs gauti atitinkamų remonto darbų paslaugas. Minėtos PVM sąskaitos–faktūros neįrodo jose nurodyto turinio ūkinių operacijų realaus įvykimo bei byloje nenustačius, kad remonto darbus atliko ne PVM sąskaitose – faktūrose nurodytas subjektas, laikytina, kad jos neturi juridinės galios ir jomis negali būti grindžiama PVM atskaita (PVM įstatymo 64 straipsnis). Apskritai, net jeigu teismas laikytų, kad dalis remonto darbų realiai buvo įvykdyta (pvz. sienoje iškirsta anga, kurioje įmontuotos durys įėjimui į kompiuterių serviso patalpą) byloje nustatytų aplinkybių kontekste negalima teigti, kad šie darbai buvo būtent ginčo PVM sąskaitose–faktūrose paminėtų ūkinių operacijų objektas. Byloje esanti darbų atlikimo sutartis, atliktų darbų aktai, 2009-01-15 ir 2009-02-02 94 PVM sąskaitos-faktūros laikytini tik formalią tariamų ūkinių operacijų išraišką parodančiais, bet ne realiai įvykusias ūkines operacijas atspindinčiais įrodymais.
Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos ir UAB „Vikrė“ ūkinių operacijų realumą mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija įvertino remiantis patikrinimo metu nustatytais objektyviais faktiniais duomenimis, todėl buvo pagrindas pripažinti, jog remonto darbai pagal UAB „Vikrė“ išrašytas PVM sąskaitas–faktūras realiai neįvyko. Pareiškėja neįrodė, kad paslaugos, nurodytos PVM sąskaitose-faktūrose buvo realiai tiekiamos, todėl teisė į PVM atskaitą negali būti realizuota. Įrodymų, paneigiančių šias išvadas ir įrodančių tikrąjį ūkinių operacijų turinį nėra pateikta. Tai įvertinus nėra pagrindo naikinti ginčijamus aktus.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85−87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas
n usprendė:
atmesti pareiškėjos UAB „Euro IT“ skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.