- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- e2YT-1190-880/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00667-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Pareiškėjas
- S. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Turto bankas“, Širvintų rajono savivaldybė
- Advokatai
- Regina Šaltinienė
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Černiauskaitei – Drazdienei, Silverinai Jankauskienei,
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, Širvintų rajono savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis ilgą laiką ne mažiau kaip 10 metų sąžiningai, nepertraukiamai, atvirai, teisėtai kaip savo valdo, tvarko ir naudoja nekilnojamąjį daiktą - klojimą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau - klojimas). Nurodė, kad jis ilgą laiką ne mažiau kaip 10 metų sąžiningai, nepertraukiamai, atvirai, teisėtai kaip savo valdo, tvarko ir naudoja nekilnojamąjį daiktą - klojimą. 1994 m. gegužės 27 d. įvyko Širvintų rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis narių susirinkimas. Jo pajus šioje bendrovėje sudarė 17,4 procento. Šio susirinkimo metu buvo nuspręsta jam grąžinti pajų kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu. Pagal 1994 m. gegužės 27d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. 3 jam buvo perduotas klojimas. Dėl šios patalpos teisinės registracijos, 2016 m. gegužės 31 d. jis kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, tačiau jo prašymo netenkino, nes minėtam daiktui, kaip adreso objektui, nėra suteiktas adresas. Pagal LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintu Adresu formavimo taisyklių reikalavimus adresas suteikiamas tik pastatui, kuris yra įregistruotas ir turi savininką, todėl jis kreipiasi dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Nėra CK nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Klojimas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybėje, taip pat nėra įregistruotas kitų asmenų vardu. Niekas nėra pareiškęs pretenzijų į šį turtą.?Juridinę reikšmę turintis faktas yra nustatytinas dėl daiktinių teisių nekilnojamąjį turtą įregistravimo VI Registrų centre.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas yra nepagrįstas ir atmestinas. Nurodė, kad išnagrinėjus orto fotografinius žemėlapius ir kitus istorinius kartografinius duomenis, abejotina, ar 1994 m. gegužės 27 d. priėmimo - perdavimo aktu Nr. 3 ir 1994 m. gegužės 27 d. Širvintų rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo Protokolu Nr. 8 pareiškėjui perduotas nekilnojamasis turtas - klojimas yra tas pats nekilnojamasis daiktas - klojimas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ne savavališkai valstybinėje žemėje naujai pastatytas pastatas šalia buvusio pastato - klojimo. Pastatas, kuris atitinka duomenis (koordinates, konfigūraciją, ribas ir plotą), nurodytus UAB „Geonorma“ parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, matomas tik nuo 2005-2006 m., kas faktiškai patvirtintų naują statybą valstybinėje žemėje, bet ne 1948 m. statybos pastatą. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad klojimas buvo statytas 1948 m., jo kontūrai turėjo būti pažymėti ir 1950 m. ar 1963 m. kartografinėje medžiagoje, tačiau 1950 m. kartografinėje medžiagoje jokio pastato nurodytoje vietoje nėra. Tuo tarpu 1963 m. kartografinėje medžiagoje yra matomas tik stačiakampio formos pastatas, kuris faktiškai atitinka 1995-1999 m. ortofotografiniame žemėlapyje matomą pastatą, vėliau - 2005-2006 m. nugriautą. Tai reiškia, kad kartografinių duomenų, patvirtinančių pastato - klojimo, faktinį buvimą valstybinėje žemėje nurodytoje vietoje iki 2005 m., byloje nėra. Taigi, duomenų apie tai, kad iki 2005 m. pareiškėjo nurodytoje vietoje faktiškai buvo pastatas, atitinkantis UAB „Geonorma“ parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodytus ploto (154 kv. m. ploto) ir tūrio (1001 kub. m.) duomenis, byloje nepakanka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo byloje pateikti įrodymai nepagrindžia, kad pareiškėjas teisėtai įsigijo būtent tą pastatą - klojimą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ne kitą šalia buvusį, kuris šiuo metu yra nugriautas. Įvertinus tai, kad siekiant nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, būtinosios sąlygos - sąžiningas ir teisėtas daikto įgijimas, nėra pagrįstos byloje esančiais įrodymais, pareiškimas negalėtų būti tenkinamas.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė pareiškėjo S. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisių pripažinimo nagrinėti teismo nuožiūra valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Širvintų rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė pareiškėjo S. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisių pripažinimo nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškimu prašoma nustatyti faktą, jog pareiškėjas nuosavybės teises į klojimą įgijo pagal įgyjamąją senatį.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Narėpų metaliniai garažai“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-327/2009;2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. U. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje pagal UAB „Terekas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-156/2010; kt.).
Byloje pateiktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais, o taip pat pareiškėjo ir liudytojų V. R. ir ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko J. K. parodymais nustatyta, kad pareiškėjas buvo Širvintų rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ narys. 1994 m. gegužės 27 d. Širvintų rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo metu buvo nuspręsta pareiškėjo įneštą pajų, kuris sudarė 17,4 procento bendrovės turto, grąžinti jam kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu. Pagal 1994 m. gegužės 27d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. 3 jam buvo perduotas klojimas. Nuo to laiko iki šiol pareiškėjas klojimą valdo kaip savo, šiuo metu leidęs kitam asmeniui laikyti šieną. Pareiškėjas 2016 metais kreipėsi VĮ Registrų centras 2016 m. birželio 14 d. daiktines teises į klojimą įregistruoti atsisakė, nes nekilnojamasis daiktas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Taigi nekilnojamąjį turtą pareiškėjas įgijo sąžiningai ir teisėtai. Pareiškėjas nuo 1994 m. klojimą naudoja ir valdo jį sąžiningai, nepertraukiamai, atvirai, teisėtai bei kaip savo, t. y. valdo jį ilgiau kaip 10 metų, juo naudojasi. Pastatas yra identifikuotas, 2016 m. gegužės mėnesį buvo atlikti kadastriniai matavimai, tačiau VĮ Registrų centras prašymo įregistruoti daiktines teises į klojimą netenkino, kadangi nebuvo pateikti dokumentai, kurių pagrindu būtų galima įregistruoti nuosavybės teises. Daiktinės teisės į klojimą, esantį (duomenys neskelbtini), neįregistruotos. Nurodytas klojimas gali būti nuosavybės teisės objektu. Apie šios bylos nagrinėjimą buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje CPK 532 str. nustatyta tvarka. Teisme nėra gauta pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotus asmenis, kurie pretenduotų į pareiškėjų nurodytą turtą, neginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad pareiškėjas būtų įgijęs turtą kitais CK 4.47 straipsnyje numatytais būdais. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pagal CK 4.68–4.71 straipsnius konstatuoti, jog S. J. valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę, t. y. nustatyti, kad pareiškėjas pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į klojimą, esantį (duomenys neskelbtini).
Nors suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad klojimas pastatytas naujai, neteisėtai, nes jis stovi kitoje vietoje ir yra mažesnio tūrio nei buvo perduotas bendrovės statinys pagal perdavimo aktą pareiškėjui, teismo vertinimu ši išvada paneigta byloje ištirtais įrodymais. Pirmiausia, tiek pareiškėjas, tiek liudytojai, kurių vienas buvęs ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, nurodė, kad pareiškėjui perduotas pastatas ir šiuo metu jo valdomas yra vienas ir tas pats pastatas, o jo plotas skiriasi dėl to, kad vienas pastato galas nugriuvo, todėl vėliau jis buvo panaikintas. Šią aplinkybę nustatė ir pats teismas teismo posėdžio metu apžiūrėjęs pastatą, t. y. buvo nustatyta, kad pastatas yra labai senas, nėra jokios naujos statybos, o pastato pamatai tęsiasi toliau, t. y. viena pastato dalis yra sunykusi ir likę tik pamatai. Šie duomenys patvirtina, kodėl kartografinėje medžiagoje iš pradžių matomas ilgas stačiakampio formos pastatas, o vėliau beveik kvadratinis. Jokių šalia esančių pamatų, kurie patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos teiginį, jog pareiškėjui buvo perduotas kitas pastatas stovėjęs visiškai šalia, nebuvo rasta.
Šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis ir Nacionalinės žemės tarnybos nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika 2008 m. spalio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008, nes situacija nėra analogiška. Nurodomoje byloje seno pastato vietoje buvo perstatytas kitas pastatas, pakeistos pastato laikančios konstrukcijos, sienos, seno pastato neišliko, ir netgi pakeista pastato paskirtis, o šioje byloje tiesiog dalis pastato savaime nugriuvo, o dalis išliko nerekonstruota, t. y. nebuvo keičiamas nei stogas, nei išorinės sienos, užkalant tik atsivėrusią skylę, nebuvo keičiama paskirtis, o pastatas iki šiol naudojamas pagal paskirtį, t. y. kaip klojimas ir jame laikomas šienas. Taigi, negalima to laikyti nauja statyba.
Nors suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemė tarnyba nurodo, kad medinio statinio gyvavimo laikotarpis yra 40 metų ir ilgiau statinys negali būti eksploatuojamas, iš kadastrinių matavimų bylos, joje pateiktų nuotraukų, išvažiuojamajame teismo posėdyje atliktos apžiūros metu nustatyta, kad pastatas stovi, jis yra naudojamas, nesunykęs, todėl konstatuoti, jog yra suiręs nėra pagrindo. Be to, teismas pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai nėra priskirta vertinti statinių atitikimą statybos reikalavimams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 530–533 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Nustatyti faktą, kad S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į klojimą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.