- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-10-13
- Bylos Nr.
- 2-525
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė, Alė Bukavinienė (pran.)
- Skolininkas
- A. S., V. K., uždarosios akcinės bendrovės ,,Autobaltika“, uždarosios akcinės bendrovės Sveikatos centro
- Pareiškėjas
- W. K., A. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkų A. S., V. K. , uždarosios akcinės bendrovės ,,Autobaltika“, uždarosios akcinės bendrovės Sveikatos centro ,,Sanvita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr.2-2369-34/2005 pagal pareiškėjų W. K. ir A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos W. K. ir A. K. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti V. K. bei A.S. viso turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, įskaitant, bet neapsiribojant UAB Sveikatos centras ,,Sanvita“ akcijomis, areštą 1 363 000 Lt sumoje, uždraudžiant šį turtą perleisti kitaip apsunkinti; uždrausti UAB ,,Autobaltika“ parduoti ar bet kokiu būdu perleisti nuosavybės teise priklausantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims, uždraudžiant UAB ,,Autobaltika“ šį pastatą įkeisti ar apsunkinti bet kokiu kitokiu būdu; areštuoti UAB Sveikatos centras ,,Sanvita“ visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei sąskaitas bankuose 1 363 000 Lt sumoje, uždraudžiant šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti. Pareiškėjos nurodė, kad W. K. ir A. K. ketina reikšti ieškinį dėl pastato-viešbučio 2005 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB Sveikatos centro ,,Sanvita“ ir UAB ,,Autobaltika“ pripažinimo negaliojančia bei ieškinį V. K. ir A.S. dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Teigė, kad 2004 m. spalio 11 d. tarp J.K. ir A. S. bei V. K. buvo sudaryta sutartis, kuri numatė, kad J.K. sumoka V. K. 100 000 Lt kaip dalinį apmokėjimą už visas jam priklausančias UAB Sveikatos centro ,,Sanvita“ akcijas ir įsipareigoja sumokėti dar 250 000 Lt iki 2004 m. gruodžio 20 d., sumoka A.S. 100 000 Lt kaip dalinį apmokėjimą už visas jam priklausančias UAB Sveikatos centro ,,Sanvita“ akcijas ir įsipareigoja sumokėti dar 250 000 Lt iki 2004 m. gruodžio 20 d. bei įsipareigoja sudaryti šių akcijų pirkimo-pardavimo sutartį per 3 dienas po daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis adresu (duomenys neskelbtini) leidimo statybai gavimo dienos, nuperkant minėtas akcijas už bendrą sumą, sudarančią 5 500 000 Lt. Sutartyje numatyta, kad šalių susitarimu V. K. ir A.S. sumokėti pinigai įskaičiuojami į bendrą 5 500 000 Lt sumą. Sutartyje taip pat numatyta, kad V. K. ir A.S. įsipareigoja ir garantuoja, kad minėtų akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienai UAB Sveikatos centro ,,Sanvita“ vardu Nekilnojamojo turto registre bus įregistruotos nuosavybės teisės į pastatą (duomenys neskelbtini), o taip pat UAB Sveikatos centras ,,Sanvita“ vardu Nekilnojamojo turto registre bus įregistruotos nuomos teisės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Sutartyje taip pat numatyta, kad minėto pastato nuosavybės teisės, o taip pat žemės sklypų nuomos teisės nebus niekaip suvaržytos ar kitaip apribotos ir jokie tretieji asmenys neturės jokių teisių į pastatą bei žemės sklypus, taip pat nebus jokių teisminių ginčų dėl šių nekilnojamųjų daiktų. Iš viso V. K. ir A.S. už UAB Sveikatos centras ,,Sanvita“ akcijas J.K. sumokėjo 3 100 000 Lt. 2005 m. gegužės 30 d. mirus J.K., nei V. K. , nei A.S. neketina vykdyti aukščiau nurodyto susitarimo. J.K. turto paveldėtojos yra jo motina W. K. ir žmona A. K. . Pareiškėjos nurodo, kad šie asmenys imasi visų įmanomų veiksmų, kad esminis turtas būtų paslėptas ir kad iš esmės pasunkėtų W. K. ir A. K. padėtis ir būtų apsunkintas būsimo teismo sprendimo įgyvendinimas. UAB Sveikatos centras ,,Sanvita“ 2005 m. rugpjūčio 19 d. pardavė UAB ,,Autobaltika“ jai priklausantį pastatą-viešbutį, kuris buvo pagrindinis UAB Sveikatos centro ,,Sanvita“ turtas. A. K. ir W. K. tik 2005 m. rugpjūčio 24 d. sužinojo apie pastato-viešbučio perleidimą, todėl galima daryti išvadą, kad V. K. , A.S., UAB Sveikatos centras ,,Sanvita“ bei UAB ,,Autobaltika“ ir toliau atliks veiksmus, siekdami išvengti sutartinių prievolių vykdymo, bandys perleisti pastatą-viešbutį trečiajam asmeniui – sąžiningam įgijėjui, todėl yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki paduodant ieškinį, nes jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi: areštavo V. K. ir A.S. priklausančias UAB Sveikatos centro ,,Sanvita“ akcijas bei kitą V. K. ir A.S. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims; uždraudė UAB ,,Autobaltika“ parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini); areštavo UAB Sveikatos centras ,,Sanvita“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, bei sąskaitas bankuose, uždraudžiant šį turtą parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims; nurodė, jog bendra taikytina laikinųjų apsaugos priemonių suma negali viršyti 1 363 000 Lt, nustatė W. K. ir A. K. 14 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos ieškiniui pateikti. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjų prašyme nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki paduodant ieškinį yra pagrįstas ir atitinka įstatymo reikalavimus. Iš pateikto prašymo ir kitos medžiagos matyti, kad 2004 m. spalio 11 d. tarp J.K. ir A. S. bei V. K. buvo sudaryta sutartis, kuri mirus J.K. nebevykdoma. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad 2005 m. rugpjūčio 10 d. buvo parduotas UAB Sveikatos centro ,,Sanvita“ pagrindinis turtas, tai yra pastatas-viešbutis, tokiu būdu yra pagrindas taikyti pareiškėjų prašomas laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo dienos.
Šalies argumentai
A.S., V. K. , UAB ,,Autobaltika“, UAB Sveikatos centras ,,Sanvita“ atskirtuoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti, o teismui netenkinus prašymo panaikinti minėtą nutartį, remiantis CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi prašo pareikalauti pareiškėjų pateikti asmenų, kurių atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą areštuoto turto sumai. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra pareikštas asmenų, kurie neturi teisės reikšti ieškinių pagal mirusiojo J.K. sutartis. Byloje nepateikti įrodymai apie tai, kad W. K. ir A. K. turi reikalavimo teisę pagal J.K. sudarytas sutartis, tai yra kad jos yra J.K. įpėdinės ir yra gavusios paveldėjimo teisės liudijimus.
2. Neteisingas teismo motyvas, kad iš bylos medžiagos matyti, jog 2004 m. spalio 11 d. tarp J.K. ir A. S. bei V. K. buvo sudaryta sutartis, kuri mirus J.K. nebevykdoma. Prašymą padavę asmenys nepateikė jokių įrodymų dėl sutarties nevykdymo, o pastato-viešbučio perleidimas pagal 2004 m. spalio 11 d. sutartį nėra draudžiamas akcininkams ir šioje sutartyje yra tik reikalaujama, kad minėtas pastatas būtų UAB Sveikatos centro ,,Sanvita“ nuosavybė akcijų pirkimo-pardavimo momentu.
3. Pareiškėjos nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pagal 2004 m. spalio 11 d. sutartį tarp J.K. ir A. S. bei V. K. yra neturtinis. Todėl pareiškėjos nepagrįstai prašė areštuoti A. S. bei V. K. turtą 1 363 000 Lt sumai. A.S. ir V. K. negali būti atsakovais byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes jie yra UAB Sveikatos centro ,,Sanvita“ akcininkai ir negali atsakyti už įmonės prievoles asmeniniu turtu.
4. Pareiškėjos ketina reikšti du ieškinius dėl pastato-viešbučio 2005 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB Sveikatos centro ,,Sanvita“ ir UAB ,,Autobaltika“ pripažinimo negaliojančia bei ieškinį V. K. ir A.S. dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Todėl teismas nepagrįstai viena nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones iki dviejų atskirų ieškinių teismui padavimo dienos.
5. Pareiškėjos prašydamos taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos, nenurodė dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto (CPK 148 str. 3 d.).
6. Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones turėjo pareikalauti, kad pareiškėjos pateiktų A. S. , V. K. , UAB ,,Autobaltika“, UAB Sveikatos centro ,,Sanvita“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
Atsiliepimas
Pareiškėjos W. K. ir A. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir nepareiškus ieškinio (CPK 144 str. 3 d.). Pagal CPK 148 straipsnio antrąją dalį, teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo dienos, tik remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu.
Laikinosios apsaugos priemonės skundžiama teismo nutartimi pritaikytos pareiškėjų W. K. ir A. K. prašymu, teismui konstatavus, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, jog kiekvienu atveju asmens prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo dienos nurodytas aplinkybes apie grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams turi įvertinti teismas (CPK 185 str.). Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas grėsmę pareiškėjų turtiniams interesams, o kartu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymui, motyvavo tuo, jog nebevykdoma 2004 m. spalio 11 d. tarp J.K. ir A. S. bei V. K. sudaryta sutartis, taip pat tuo, jog 2005 m. rugpjūčio 10 d. buvo parduotas UAB Sveikatos centras ,,Sanvita“ pagrindinis turtas - pastatas-viešbutis.
Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Iš bylos duomenų matyti, kad 2004 m. spalio 11 d. sutarties šalys įsipareigojo sudaryti UAB Sveikatos centras ,,Sanvita“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį per 3 dienas po daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis adresu (duomenys neskelbtini) leidimo statybai gavimo dienos, taip pat V. K. ir A.S. įsipareigojo, kad minėtų akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienai UAB Sveikatos centro ,,Sanvita“ vardu Nekilnojamojo turto registre bus įregistruotas nuosavybės teisės į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-14). Minėtas pastatas-viešbutis 2004 m. lapkričio 2 d. buvo įregistruotas UAB Sveikatos centro ,,Sanvita“ vardu, tačiau 2005 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perduotas UAB ,,Autobaltika“ (b.l. 20-21). Teisėjų kolegija sprendžia, jog esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog nebevykdoma 2004 m. spalio 11 d. tarp J.K. ir A. S. bei V. K. sudaryta sutartis, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Pagal CPK 147 straipsnio pirmąją dalį, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių galinčių atsirasti dėl laikinųjų priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Taigi, nepagrįstas apeliantų argumentas, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones turėjo pareikalauti, kad pareiškėjos pateiktų A. S., V. K. , UAB ,,Autobaltika“, UAB Sveikatos centro ,,Sanvita“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kadangi įstatymas teismui suteikia tokią teisę, tačiau jo neįpareigoja. Asmuo, reikalaudamas pateikti tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimą, turėtų pateikti įrodymus, kad tokie nuostoliai iš tiesų gali atsirasti bei preliminarų tokių nuostolių paskaičiavimą. Apeliantai tokių įrodymų bei paskaičiavimo nepateikė.
Byloje esančiame Vilniaus miesto pirmojo notarų biuro 2005 m. rugpjūčio 30 d. rašte pažymėta, kad paveldėjimo byloje J.K. įpėdinėmis yra nurodytos jo sutuoktinė A. K. ir motina W. K. . Todėl atmestinas apeliantų argumentas, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra pareikštas asmenų, kurie neturi teisės reikšti ieškinių pagal mirusiojo J.K. sutartis.
Neturi pagrindo ir apeliantų argumentas, kad pareiškėjos prašydamos taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos, nenurodė dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto. Pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismui pateikė 2005 m. rugpjūčio 26 d., kuriame nurodė, kad tik 2005 m. rugpjūčio 24 d. sužinojo, jog 2005 m. rugpjūčio 10 d. buvo parduotas UAB Sveikatos centro ,,Sanvita“ pastatas-viešbutis, todėl prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki pareiškiant ieškinį.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.