- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-29
- Bylos Nr.
- 1S-985-185/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Nuteistasis
- V. D.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios V. D. (buvusios J.) ir jos gynėjos advokatės K. R. skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-24 nutarties, kuria nepatvirtintas Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos 2014-10-30 nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 152 str. 5 d., ir V. D. lygtinai iš pataisos įstaigos nepaleista,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuteista Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-11-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 2 d., taikant BK 54 str. 3 d., 64 str. 1 d., 3 d., dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Bausmės pradžia – 2012-10-19.
Bausmės pabaiga – 2015-04-19.
2014-10-23 nuteistoji faktiškai atliko dvejus metus keturias dienas paskirtos bausmės.
Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija), apsvarsčiusi nuteistosios V. D. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, įvertinusi tai, kad nuteistoji įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kad nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika ir kitos reikšmingos aplinkybės, susijusios su vaikų auginimu, sudaro pagrindą manyti, jog V. D. laikysis įstatymų ir nenusikals, atsižvelgusi į motinos ir vaiko interesą gyventi kartu, remdamasi socialinio tyrimo išvada, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2014-10-23 Panevėžio pataisos namuose, protokolu Nr. 01/7-2520, bei vadovaudami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 str. 2 d., 2014-10-30 priėmė nutarimą, kuriuo nutarė taikyti nuteistajai V. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis BVK 152 str. 5 d., vadovaujantis motinos ir vaiko interesais. Komisija siūlė teismui nuteistajai nustatyti šias auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 str. 2 d., 3 d. numatytas pareigas: pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti.
Skundžiama 2014-11-24 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai, ir V. D. lygtinai iš pataisos įstaigos nepaleido. Teismas, įvertinęs V. D. sistemingą nusikalstamų veikų darymą ir kitas neigiamai ją charakterizuojančias aplinkybes (pakartotinio nusikalstamumo rizikos laipsnį, kriminogeninių veiksnių buvimą ir kt.), padarė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog V. D. ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Skundu nuteistoji V. D. prašo peržiūrėti jos bylą ir ją lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, vadovaujantis BVK 152 str. 5 d., vadovaujantis vaiko ir motinos interesais. Nurodo, kad yra įvykdžiusi visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, baigė visus jai pasiūlytus užsiėmimus, dirbo, tinkamai rūpinasi savo sūnumi, jos su sūnumi ryšiai yra labai stiprūs, remiantis OASys metodikos gautais duomenimis, jos nusikalstamumo rizika yra žema (37 balai), yra atklikusi didžiąją dalį jai paskirtos bausmės. Teigia, kad visos šios paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog nusikalstamos veikos nesikartos. Nurodo, kad būdama pataisos namuose turėjo nemažai laiko apgalvoti savo veiksmus, įvertinti netinkamą savo elgesį. Prašo suteikti jai galimybę pačiai pasirūpinti sūnumi ir dukromis, nes jos mama serga sunkia onkologine liga, taip pat ji turi ir kitų sveikatos sutrikimų, todėl nebegalėtų pasirūpinti dar jos sūnumi. Atmetus jos prašymą, jos sūnus bus apgyvendintas vaikų globos namuose, nes pagal pataisos namų taisykles, vaikai, kuriems sueina treji metai (jos sūnui trys metai sueina šių metų gruodžio 30 d.), toliau turi gyventi laisvėje. Tai jos sūnui būtų stiprus psichologinis sukrėtimas, galimai būtų sutraumuota jo tolimesnė raida, nes jos sūnus visada augo šeimoje ir niekada nebuvo nuo jos atskirtas. Todėl prašo atsižvelgti į vaiko interesus bei į tai, jog yra įvykdžiusi didžiąją dalį BVK 152 str. numatytų reikalavimų, į jai paskirtos bausmės laiką, ir ją lygtinai paleisti, skiriant pačius griežčiausius apribojimus, kuriuos ji yra pasiryžusi atsakingai vykdyti.
Skundu nuteistosios gynėja advokatė K. R. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-24 nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Panevėžio pataisos namų Komisijos 2014-10-30 nutarimą dėl nuteistosios V. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas yra šališkas – priimdamas sprendimą tendencingai atsižvelgė tik į tas aplinkybes, kurios neigiamai apibūdina V. D., tačiau visiškai nevertino ir neatsižvelgė į Komisijos nutarime nurodytas teigiamai jos asmenybę apibūdinančias savybes, ypatingai tas, kurios yra reikšmingos, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą, taikant BVK 152 str. 5 d. nuostatas. Teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, visiškai neatsižvelgė į tai, jog nuteistoji jau yra atlikusi didžiąją dalį jai paskirtos bausmės – daugiau kaip dvejus metus (likusi neatliktos bausmės dalis yra mažiau kaip penki mėnesiai). Taip pat neatsižvelgė į tai, kad Komisija siūlė V. D. taikyti lygtinį paleidimą, atsižvelgdama išimtinai į mažamečio vaiko interesus. Nurodo, kad V. D. jau yra atlikusi BVK 157 str. 2 d. numatytą minimalią paskirtos bausmės dalį, kada gali būti lygtinai paleista. Be to, šiuo atveju yra susiklosčiusi ypatinga situacija – V. D. sūnui A. J., kurį ji pati augina ir prižiūri pataisos namuose, 2014-12-30 sukanka treji metai, ir vadovaujantis BVK 153 str. 1 d., ilgiau vaikas negalės pasilikti pataisos namuose, jis bus atskirtas nuo motinos ir patalpintas į vaikų globos namus. Psichosocialiniai ankstyvosios vaikystės ypatumai lemia tai, jog būtina siekti užtikrinti, kad vaiko asmenybės raida būtų nuosekli, kad ji kiek galima mažiau būtų trikdoma, kad vaikas maksimaliai būtų apsaugotas nuo stresą keliančių netikėtumų. A. J. savo motiną – V. D. pažįsta kaip vienintelį jam artimą žmogų. Todėl, akivaizdu, jog atskyrus jį nuo motinos tokiame amžiuje, vaikas bus psichologiškai traumuotas, patirs didžiulį stresą. Mano, kad Komisija, priimdama nutarimą, pagrįstai atsižvelgė pirmiausia į vaiko interesus, į tai, kad vaiko atskyrimas nuo motinos turės jam akivaizdžiai neigiamas pasekmes. Mano, kad sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti BVK 152 str. 5 d., svarbios yra Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės, jog nuteistoji palaiko socialinius ryšius su vyresnėmis savo dukromis. Iš medžiagoje esančių duomenų matyti, kad motinos valdžia vaikų atžvilgiu neapribota, iki įkalinimo nuteistoji pati augino savo vaikus, rūpinosi jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taip pat medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad V. D. savo sūnumi, kurį iki šiol augina Panevėžio pataisos namų Vaikų (kūdikių) skyriuje, rūpinasi atsakingai, motiniški jausmai – stiprūs. Nurodo, kad apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į šias aplinkybes, o sprendimą nepaleisti V. D. lygtinai iš pataisos namų motyvavo tuo, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistoji ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokie motyvai yra nelogiški. Teismas nutartyje nurodė, kad tokias išvadas leidžia daryti V. D. sistemingas nusikaltimų darymas ir kitos neigiamai ją charakterizuojančios aplinkybės, tačiau teismas nenurodė, kaip šios aplinkybės pasikeis per keturis likusius mėnesius iki V. D. bausmės pabaigos. Mano, kad šiuo atveju turi būti vadovaujamasi teisingumo ir proporcingumo principais, ir sprendžiant, ar V. D. gali būti lygtinai paleista iš pataisos namų, turi būti atsižvelgiama ne tik į tai, kad ji būtų kuo griežčiau nubausta, bet ir į nepilnamečio vaiko interesus. Mano, kad apylinkės teismo nurodyti motyvai, į kuriuos atsižvelgiama atsisakant patvirtinti Komisijos nutarimą, prieštarauja tiek įstatymuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose suformuluotam reikalavimui – visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Šiuo atveju mažametį vaiką keturiems mėnesiams atskyrus nuo motinos, patalpinus jį į jam svetimą aplinką, akivaizdu, jog bus pažeistos pagrindinės vaiko teisės – gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamam, globojamam ar aprūpinamam savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, ir tai gali atsiliepti vaiko psichikai, socialiniam vystymuisi, gali pakenkti vaiko formavimuisi, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė priežiūra, bet ir ypatingai svarbu vaikui užtikrinti saugią psichologinę aplinką, kurioje jis galėtų tinkamai augti. Mano, kad šiuo atveju apylinkės teismas turėjo įvertinti, kokį poveikį likę keturi laisvės atėmimo bausmės mėnesiai gali padaryti nuteistajai, siekiant BK 41 str. nurodytų bausmės tikslų, ir kaip šie keturi mėnesiai gali atsiliepti nepilnamečiui vaikui, priverstinai jį atskyrus nuo artimiausio žmogaus – motinos. Nurodo, kad sprendžiant dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, įstatymas nereikalauja, jog nuteistasis, lygtinai paleidžiant jį iš pataisos įstaigos, jau būtų pasitaisęs, pakanka, kad padaryti išvadą, jog toliau galima jį taisyti prižiūrimą, bet neizoliuotą nuo visuomenės. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes ir į tai, kad nuteistoji V. D. bausmės atlikimo metu išklausė adaptacijos programą, dalyvavo pataisos ir integracijos į visuomenę programose, lankė „Alfa“ kursus, dalyvauja „Motinystės įgūdžių lavinimo“ programoje, atlikdama bausmę dirbo ir yra motyvuota išėjusi į laisvę dirbti, įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jos ateities planai – šviesūs bei realiai įgyvendinami, susiję su rūpinimusi šeima bei darbo paieška, remiantis OASys metodikos gautais duomenimis, nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema (37 balai), tikrai yra pagrindas manyti, jog nuteistoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, teismas, V. D. skirdamas bausmę, taip pat įvertino jos ankstesnius teistumus, padarytos veikos pavojingumą, jos asmenybę, ir taikė BK 54 str. 3 d., kas duoda pagrindo manyti, jog teismas, įvertinęs visus duomenis, padarė išvadą, kad yra aplinkybės, mažinančios tiek nuteistosios asmenybės, tiek padarytos veikos pavojingumą, ir nuteistajai skyrė švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę. Šiuo metu V. D. yra atlikusi didžiąją dalį jai paskirtos bausmės, neatlikta labai nedidelė bausmės dalis (keturi mėnesiai ir dvidešimt dienų), gynėjos nuomone, tikrai negali turėti esminės reikšmės, siekiant įgyvendinti bausmės paskirčiai keliamus tikslus, todėl siekiant, kad būtų užtikrintos prioritetinės vaiko teisės, vadovaujantis proporcingumo principu, yra pagrindas V. D. taikyti BVK 152 str. 5 d. nuostatas ir ją lygtinai paleisti iš pataisos namų.
Motyvuojamoji dalis
Skundai atmetami.
Nagrinėjamu atveju Komisija nuteistajai V. D. nutarė taikyti lygtinį paleidimą, vadovaudamasi BVK 152 str. 5 d., numatančia, kad ypatingais atvejais, vadovaudamasi motinos ir vaiko interesais bei atsižvelgdama į atliktos bausmės dalį, nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, įvykdytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat kai nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nenusikals, Komisija gali priimti nutarimą taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Teismui pateiktos medžiagos duomenys patvirtina, kad nuteistoji V. D. šiuo metu yra atlikusi didžiąją dalį jai paskirtos bausmės, ji priskirta paprastajai nuteistųjų grupei, išklausė adaptacijos programą, dalyvavo integracijos į visuomenę programoje, lankė „Alfa“ kursus, dalyvauja „Motinystės įgūdžių lavinimo“ programoje, įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Atlikdama bausmę V. D. buvo įdarbinta VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Panevėžio padalinyje, kuriame dirbo tik savaitę, nes jai buvo atvežtas sūnus A. J., gim. 2011-12-30, kurį ji pati iki šiol augina pataisos namų Vaikų (kūdikių) skyriuje. Vaiku rūpinasi atsakingai, motiniški jausmai – stiprūs. Nuteistoji dar turi dvi dukras (G. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini)), kurios auga laisvėje su nuteistosios mama. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistosios motinos sveikatos būklė šiuo metu yra sunki, ji serga onkologine liga. Nuteistosios valdžia vaikų atžvilgiu neapribota, iki įkalinimo ji pati augino savo vaikus, rūpinosi jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Bausmės atlikimo metu nuteistoji socialinius ryšius palaiko su mama, dukromis. Jos ateities planai – šviesūs bei realiai įgyvendinami, susiję su rūpinimusi šeima bei darbo paieška. Pagal OASys metodiką, nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema – įvertinta 37 balais. Tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, paminėtos aplinkybės savaime nėra pagrindas taikyti nuteistosios atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, BVK 8 str. 1 d. ir 164 str. 2 d. nuostatas, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą ir vertinant, ar yra pagrindas išvadai, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, būtina analizuoti bylos duomenų visumą: nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus ir kitas aplinkybes.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas nei Komisijai, nei teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam įstatyme numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formalius reikalavimus, jį taikyti. BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau tik teismas sprendžia, ar jos pakanka išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamus laisvės atėmimo bausmės apribojimus, ir bausmės tikslai gali būti pasiekti švelnesne bausmės forma. Pažymėtina, kad teismas, darydamas išvadas, yra savarankiškas ir nepriklausomas bei vadovaujasi tik įstatymais, todėl jo nevaržo Komisijos sprendimas ar prokuroro atsiliepime išdėstyta nuomonė, jei teismas padaro priešingas išvadas.
Nagrinėjamu atveju pagrindinė aplinkybė, dėl kurios Komisija siūlė V. D. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra siejama su jos mažamečio vaiko interesais. Kaip minėta, V. D. šiuo metu pataisos namuose augina sūnų. Nuteistajai bausmė baigiasi nuo jos sūnaus trečiojo gimtadienio praėjus keturiems mėnesiams, dėl ko ji baiminasi, kad jos sūnus bus apgyvendintas vaikų globos namuose, nes vaiko močiutė (nuteistosios motina), kuri šiuo metu jau globoja dvi nuteistosios dukras, dėl prastos sveikatos būklės dar vieno jos vaiko globoti nebegalės, o kitų artimųjų, galinčių likusią bausmės dalį pagloboti jos sūnų, nuteistoji neturi. Skundų motyvai taip pat iš esmės yra susiję su nuteistosios šiuo metu nelaisvėje auginamo vaiko interesais, jo asmenybės formavimusi. Tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, vien ši aplinkybė šiuo atveju nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistoji yra verta teismo pasitikėjimo.
Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistoji nusikalto prieš tai jau būdama tris kartus teista. Naują veiką ji padarė jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Taigi V. D., būdama laisvėje, turėjo galimybę rūpintis savo dukromis bei gimsiančiu sūnumi, tačiau aukščiau už savo pareigą rūpintis vaikais, ji iškėlė kitus interesus (neteisėtai įgijo psichotropines ir didelį kiekį narkotinių medžiagų turint tikslą jas platinti, kurias laikė ir gabeno į Marijampolės pataisos namus, kur jas per ilgalaikį pasimatymą turėjo perduoti bausmę atliekančiam savo buvusiam vyrui R. J., tačiau Marijampolės pataisos namų pareigūnams, prieš pasimatymą atlikus nuteistosios apžiūrą, šios psichotropinės ir narkotinės medžiagos buvo pas nuteistąją surastos ir iš jos paimtos), kas rodo, kad tuo metu jai visiškai nerūpėjo tokio jos sprendimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam jos vaikų gyvenimui. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad būtinybė užtikrinti savo vaikų interesus nesustabdė V. D. nuo nusikaltimo padarymo, o priešingai, vaikų interesai, net ir žinant nusikaltimų darymo pasekmes, buvo sąmoningai ignoruojami pačios nuteistosios, todėl vien vadovaujantis motinos ir vaiko interesais taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos namų šiuo atveju nėra pagrindo. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad rūpestis vaikais gali iš esmės pakeisti nuteistosios elgesį.
Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, negalima neatsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padariusi V. D., būtų tinkamai nubausta, kad ji atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taigi būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatytą tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. Nuteistoji V. D. yra atlikusi didžiąją dalį jai paskirtos bausmės (daugiau kaip dvejus metus), likusi neatliktos bausmės dalis (vos daugiau kaip keturi mėnesiai) palyginus su atliktos bausmės dalimi, yra labai nedidelė. Tačiau atliktos bei likusios neatliktos bausmės dydžiai yra vertinamosios kategorijos, apie kurias teismas sprendžia įvertinęs kitų aplinkybių visumą, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus (taip pat ir teisingumo principo užtikrinimą), nuteistosios elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę.
Kaip minėta, nuteistoji V. D. anksčiau teistas tris kartus (2008 m, 2009 m, 2010 m) už tyčinius, savanaudiškus nusikaltimus (sukčiavimus bei antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimą ar pagrobtojo panaudojimą). Visais trimis nuosprendžiais, remiantis BK 75 str., jai buvo atidėti paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymai. Tačiau nuteistoji išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl sąmoningai nusikalto jai paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu, t. y. padarė sunkų, tyčinį, savanaudišką nusikaltimą, susijusį su neteisėtu (žmogaus gyvybei pavojingu) psichotropinių ir didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimu turint tikslą jas platinti. Taigi iš šių aplinkybių akivaizdu, kad nuteistoji nepateisino teismo jai parodyto pasitikėjimo ir toliau darė nusikaltimus, kurių pobūdis, nors ir nerodo nuteistosios elgesyje esant susiformavusį nusikaltimo modelį, tačiau turi tendenciją sunkėti. Visa tai, aukštesniojo teismo nuomone, rodo, kad ankstesnės bausmės neturėjo jokio taisomojo poveikio nuteistosios elgesiui, o tai kelia pagrįstų abejonių, ar ji būdama laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, ir nuteistosios elgesys bausmės atlikimo metu šiuo atveju neleidžia teigti, kad ji, paleista lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad V. D. nesistengė bausmės atlikti nepriekaištingai – per bausmės atlikimo laiką ji net šešis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, 5 kartus buvo bausta drausminėmis nuobaudomis (visos nuobaudos skirtos už mobiliojo ryšio telefono turėjimą), paskutinė nuobauda jai paskirta po ankstesnio (2014-02-04) lygtinio paleidimo iš pataisos namų Komisijos svarstymo, visos skirtos drausminė nuobaudos šiuo metu yra galiojančios, skatinta nebuvo. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kad nuteistasis privalo atlikti visą nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl taikytinas tik išskirtiniais atvejais, kaip paskatinimas, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus, ir, kartu, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Šiuo atveju ypač nedrausmingas nuteistosios elgesys bausmės atlikimo metu rodo, kad ji nesiekia pozityvių pokyčių, nėra linkusi teigiama linkme koreguoti savo elgesį, o tai nesuteikia pagrindo manyti, jog nuteistoji jau yra pasiruošusi toliau taisytis neizoliuota nuo visuomenės ir jai yra galimas bausmės sąlygų sušvelninimas. Nors V. D. ateities planus sieja su darbo paieška, tačiau tai teismui kelia pagrįstų abejonių, nes iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad iki suėmimo fiksuojama nestabili jos darbo istorija – nuteistosios pragyvenimo šaltinis buvo gaunamos pašalpos, trumpalaikiai uždarbiai, mamos neįgalumo pensija. Be to, kaip jau minėta, visos nuteistosios daromos veikos buvo savanaudiškos, nes susijusios su neteisėtų lėšų gavimu. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad iki nuteisimo nuteistoji atsidurdavo rizikingose situacijose, kadangi susipažino ir ištekėjo už daug kartų teisto vyro, kuris šiuo metu atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose. Atlikdama bausmę nuteistoji su R. J. nutraukė santuoką, tačiau ištekėjo už Alytaus pataisos namuose bausmę atliekančio V. D. (po santuokos sudarymo vykti į pasimatymą su vyru noro nebeišreiškė ir pradėjo skyrybų procesą). Nors nuteistoji geba nustatyti savo problemų kilmę ir priežastis, tačiau ne visuomet taiko tinkamas problemų sprendimų strategijas bei ne visuomet jai pavyksta numatyti galimas savo veiksmų pasekmes, pati pripažįsta, jog kartais pasielgia impulsyviai, nesuplanuoja veiksmų iš anksto. Pažymėtina, kad išlieka ir nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai – tai ryšiai su sutuoktiniais, pasidavimas neigiamai įtakai.
Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bausmės esmė būtų iškreipta. Siekiant užtikrinti, jog nuteistajam taikoma bausmė savo suvaržymais ir trukme būtų adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padėtų pasiekti bausmės tikslus, kaip minėta, privalu įvertinti ir nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, neatliktos bausmės dydį, jos santykį su atliktąja bausmės dalimi bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, privalu atsižvelgti ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį. Šiuo metu V. D. bausmę atlieka už kelis nusikaltimus, kurių vienas, kaip minėta, yra sunkus, susijęs su neteisėtu (žmogaus gyvybei pavojingu) psichotropinių ir didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimu turint tikslą jas platinti. Skirdamas bausmę už šio nusikaltimo padarymą apylinkės teismas V. D. atžvilgiu taikė BK 54 str. 3 d. nuostatas, ir taip jai paskyrė švelnesnę bausmę, negu įstatymo sankcijoje numatytos bausmės už šią nusikalstamą veiką minimumas (paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kai įstatyme už šią nusikalstamą veiką yra numatyta minimali aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė), kurią subendrino su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – dvejus metus šešis mėnesius laisvės atėmimo. Taigi teismas, už nusikaltimus paskirdamas subendrintą bausmę, sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymas gali užtikrinti bausmės tikslus, tikintis, kad laisvės atėmimo bausmė bus atlikta visa, be sutrumpinimų ar sąlygų sušvelninimo. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistosios sistemingas nusikaltimų darymas, daromų nusikaltimų pobūdis, sunkumas ir pavojingumas, nuteistosios elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos neigiamai V. D. charakterizuojančios aplinkybės, taip pat nuteistosios požiūris į jai taikomas valstybės prievartos priemones, šiuo atveju nesuteikia pagrindo manyti, kad nuteistoji jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, o likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmę jau galima pakeisti švelnesne forma, net ir taikant nuteistajai jos prašomą intensyvią priežiūrą. Nuosprendžiu nuteistajai skirta individualizuota bausmė, todėl jos sušvelninimas, atsižvelgus į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, šiuo atveju pažeistų visuomenės saugumo interesus, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės būtų susiformavęs klaidingą nuomonę dėl švelnaus nubaudimo už jo padarytas nusikalstamas veikas, įskaitant sunkų nusikaltimą, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų, nes bausme siekiama ir prevencinių tikslų.
Apibendrindamas aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmiau aptartų aplinkybių visuma šiuo atveju nesuteikia pagrindo manyti, jog probacija gali būti sėkminga, kad nuteistoji turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jai skirtus draudimus bei įpareigojimus, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nors vaikų interesai yra neabejotinai svarbūs, tačiau įvertinus tai, kad būtinybė užtikrinti savo vaikų interesus nesustabdė V. D. nuo sunkaus, tyčinio, savanaudiško nusikaltimo padarymo, taip pat atsižvelgus į nuteistosios asmenybę, jos požiūrį į jai taikomas valstybės prievartos priemones, gana nepalankiai ją charakterizuojančią medžiaga, elgesį bausmės atlikimo metu, darytina išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog V. D. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau ją sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-24 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos priežastys, dėl kurių nuteistajai negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Kadangi šių išvadų skunduose išdėstyti argumentai nepaneigia, apylinkės teismo nutartis paliekama galioti nepakeista, o skundai atmetami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d. teismas
nutarė:
Nuteistosios V. D. ir jos gynėjos advokatės K. R. skundus atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.