Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė G. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 1 000 Eur kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės jos vardu įregistruotos 2015 m. sausio 23 d. Minėtame sklype yra 0,8 a užimanti elektros linijų apsaugos zona, kurioje stovi elektros perdavimo linijos stulpas ir kuriai įstatymu nustatytas servitutas. Pažymi, kad servitutas riboja jos galimybes pilnai naudoti žemės sklypą savo poreikiams tenkinti, t. y. trukdo pasėti daržą, medžius, vaikštant po kiemą stulpą reikia nuolat apeiti, sklype stovintis elektros perdavimo linijos stulpas gadina bendrą sklypo vaizdą, dėl sklype esančio stulpo, krenta sklypo vertė. Visos minėtos priežastys sukelia nepatogumų, kuriuos ieškovė vertina 1 000 Eur, žalą prašo priteisti iš atsakovės. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad neturi prašomos priteisti sumos pagrindimo, mano, jog ši suma gali būti mažinama.Atsakovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad planuoja artimiausiu metu demontuoti ginčo elektros įrenginius (atramą Nr. 300/74 ir 0,4 kV elektros oro liniją) pagal projekto 0,4 kV OL L-300 iš KT E-801 trumpinimas statant MT (duomenys neskelbtini) sprendinius. Po minėtos rekonstrukcijos elektros įrenginių, tokiu būdu ir įstatyminio servituto, skirto jų eksploatacijai, ieškovės žemės sklype nebus. Ieškovė yra tinkamai informuota apie vykdomus elektros įrenginių pertvarkymo projektavimo darbus. Atsakovės nuomone, ieškiniu reikalaujamas priteisti kompensacijos dydis yra neįrodytas. Neneigia servituto atlygintinumo prezumpcijos, tačiau mano, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo išvadai, jog dėl servituto buvimo žemės sklype ieškovė patiria nuostolius, kurie turėtų būti kompensuojami tokia suma, kaip nurodo ieškovė, nes prašoma priteisti suma nėra pagrįsta jokiais skaičiavimais. Pagal Nekilnojamojo turto registro pateiktus duomenis viso žemės sklypo (0,5104 ha) vidutinė rinkos vertė yra 2 750 Eur, tuo tarpu atsakovei priklausantys elektros įrenginiai užima jos kelis metrus žemės, o įstatyminio servituto plotas tik 8 kv. m. Be to, ieškovės žemės sklype esančiais elektros įrenginiais elektros energija tiekiama tik ieškovei priklausančiai namų valdai, t. y. tenkinant tik jos poreikius. Ieškovė žemės sklypą 2015 m. sausio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo jau su jame esančiais elektros įrenginiais ir visais su tuo susijusiais žemės naudojimo apribojimais, todėl žinojo ar turėjo žinoti, jog privalės laikytis teisės aktų nustatytų veiklos ribojimų elektros linijų apsaugos zonų ribose ir turėjo objektyviai šias aplinkybes įvertinti. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad jau yra atlikti paslaugų pirkimai ir tikėtina spalio mėnesį elektros įrenginių ieškovės sklype neliks.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 100 Eur kompensaciją ir 3 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės G. R. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės 3,75 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Teismas nustatė, kad ieškovei 2015 m. sausio 23 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklype yra atsakovei nuosavybės teise priklausančios 0,4 kV elektros linijos viena atrama Nr. 300/74, kuria teikiama elektros energija ieškovei. Minėta elektros oro linija nutiesta 1975 metais. 2011 m. gruodžio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu žemės sklypui įregistruota 0,008 ha elektros linijos apsaugos zona. Pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalį elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.129 straipsnyje nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančio daikto savininko teisės reikalauti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančio daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintiną servitutą, o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali būti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Konkretūs nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirą tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovė prašomo kompensacijos dydžio nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, o tik paaiškino, jog dėl servituto patiria nepatogumų, nes privalo genėti medžius, turi apeiti elektros linijos stulpą, stulpas gadina estetinį vaizdą. Teismas sprendė, jog nors ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie patiriamus suvaržymus, tačiau ieškovės kaip žemės sklypo savininkės veiklos suvaržymai nustatyti įstatymu, todėl papildomai neįrodinėtini.Pažymėjo, jog kadangi ieškovė nepateikė papildomų įrodymų, pagrindžiančių nuostolių dydį, o atsakovė nenurodė koks kompensacijos dydis, jos nuomone, turėtų būti, tai teismas, remdamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pats nustatė ieškovei priklausančios kompensacijos dydį pagal kasacinio teismo nustatytus kriterijus. Teismas spręsdamas apie kompensacijos dydį, atsižvelgė į tai, kad servitutas nustatytas nedidelei ieškovės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo daliai, byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė yra ūkininkė, tad servituto nustatymas nevaržo ieškovės darbinės ar ūkinės veiklos, bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino, kad elektros oro linijos apsaugos zonoje gali būti sodinamas daržas, ribojimas taikomas tik medžiams sodinti, tačiau ieškovė niekuomet nesikreipė į atsakovę dėl leidimo sodinti naujus medžius ar augalus. Įvertinęs, kad vieninteliai ieškovės nurodyti patiriami nepatogumai – estetinio vaizdo gadinimas bei būtinumas apeiti sklype esantį stulpą, tai, jog ginčo elektros oro linija į ieškovės sklypą yra nutiesta tikslu teikti elektros energiją tik vienai ieškovei (ieškovės namų valdai), taip pat tai, kad jau yra pradėti veiksmai minėtos elektros oro linijos pašalinimui iš ieškovės žemės sklypo, teismas padarė išvadą, jog remiantis servituto atlygintinumo prezumpcija ieškovei priklauso simbolinė – 100 Eur kompensacija dėl jos žemės sklype įstatymu nustatyto servituto patiriamų nepatogumų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą dalyje, kuria teismas priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 100 Eur kompensaciją ir 3 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – šioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantė nurodo, kad ieškovės žemės sklype įrengtiems atsakovės elektros įrenginiams yra nustatytas įstatyminis servitutas. Ginčo dėl šio fakto nėra. Ieškovės žemės sklype esančiais elektros įrenginiais elektros energija tiekiama tik ieškovei priklausančiai namų valdai, t. y. tenkinant tik ieškovės poreikius. 2017 m. spalio mėn. numatyta demontuoti ginčo elektros įrenginius. Ieškovė apie planuojamus atlikti elektros įrenginių demontavimo darbus ir elektros įrenginių pertvarkymo projektinius sprendimus buvo tinkamai informuota. Nuosavybės teises į žemės sklypą ieškovė įgijo jau su jame buvusiais atsakovės elektros įrenginiais ir per visą laikotarpį iki 2017 m. kovo 27 d. atsakovei jokių pretenzijų, kad būtų suvaržytos jos nuosavybės teisės, nereiškė. Todėl žinojo ar turėjo žinoti, jog privalės laikytis teisės aktų nustatytų veiklos ribojimų elektros linijų apsaugos zonų ribose. Taigi, ieškovė nepatyrė naujų, netikėtų, papildomų nuosavybės teisės suvaržymų ar nepatogumų dėl naudojimosi daikto dalimi. Ieškovė nurodydama, kad servitutas riboja jos galimybes pilnai naudoti žemės sklypą jos poreikiams tenkinti, nepateikė nei vieno motyvuoto argumento, kurio pagrindu būtų galima svarstyti iš esmės patirtų nuostolių egzistavimo, jų atlygintinumo bei dydžio klausimą. Ieškovė prašomo kompensacijos dydžio nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas faktines aplinkybes, turėjo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Sprendžiant servituto atlygintinumo klausimą bei nustatant kompensacijos už jo nustatymą dydį, būtina vadovautis šalių teisių ir pareigų balanso principu bei vertinti servitutu sukuriamų suvaržymų pobūdį, apimtį bei kitus veiksnius, darančius įtakos tarnaujančio daikto savininko teisių suvaržymui, kurį jis patiria dėl nustatomo servituto. Teismas iš bylos faktinių aplinkybių turi nustatyti ar nuostoliai yra faktiškai patiriami ir atitinkamai ar servitutas yra atlygintinas.Pirmosios instancijos teismas turėjo išsamiai išnagrinėti ir įvertinti ar nustačius įstatyminį servitutą buvo padaryti nuostoliai ieškovei, t. y. ar ieškovė patyrė nuosavybės teisės suvaržymų, netekimų, nepatogumų atsiradimą dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi. Atsakovės nuomone, teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą skundžiamą sprendimo dalį, nes neteisingai ir neišsamiai vertino šias sąlygas, reikšmingas kompensacijos už nustatytą servitutą mokėjimui. Teismas nors ir nustatė faktinę aplinkybę, kad atsakovė vykdo elektros tinklų rekonstrukcijos projektą, pagal kurį numatyta demontuoti žemės sklype esančius elektros įrenginius, nevertino, jog šie darbai bus įvykdyti jau 2017 m. spalio mėn., ir įstatyminis servitutas pasibaigs CK 4.130 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytais pagrindais. Tuo tarpu, ieškovė būdama tinkamai informuota apie planuojamus atlikti darbus, pateikė teismui ieškinį dėl kompensacijos priteisimo. Apeliantė šiuos ieškovės veiksmus laiko siekiu pasipelnyti. Nurodyti ieškovės nepatogumai negali būti vertinami kaip sukeliantys žalą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti nors ir simbolinę kompensaciją prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Ieškovė, įsigydama žemės sklypą, vertino, jog namų valdoje yra įvesta elektra, tai didina žemės sklypo vertę, tačiau turėjo įvertinti ir aplinkybę, kad jame stovi atsakovei priklausanti atrama. Ieškovė, įsigijusi nuosavybės teises į žemės sklypą, neįgijo daugiau teisių, nei jų turėjo prieš tai buvę savininkai. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo pripažinti, kad galėjo būti pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai, jog įstatymu nustatytu servitutu ieškovė patyrė nuosavybės teisės suvaržymų, netekimų, todėl nėra pagrindo kompensuoti tariamus nuostolius, kurių prašo ieškovė.Apeliantė nurodo, kad ieškovės prašoma priteisti suma nėra pagrįsta jokiais skaičiavimais. Priteisus kad ir simbolinę, tačiau nieko nepagrįstą 100 Eur kompensaciją, ieškovei sudaromos sąlygos nepagrįstai praturtėti, nes jau 2017 m. spalio mėn. atsakovės lėšomis elektros įrenginiai bus demontuoti ir elektros linija bus rekonstruota į modernią ir saugią kabelinę liniją. Taigi, ieškovė gaus didelę naudą, nepatirdama jokių papildomų išlaidų. Tad šiuo atveju, bet kokio dydžio priteisiama suma neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą.Apeliantė kitokio konkretaus kompensacijos dydžio nenurodė, kadangi laikosi pozicijos, jog įvertinus visas bylos aplinkybes nagrinėjamu atveju kompensacijai priteisti nėra jokio teisinio pagrindo, tačiau bet kokiu atveju kompensacija turėtų būti ne didesnė nei 26 eurai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.Byloje nustatyta, kad ieškovei 2015 m. sausio 23 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklype yra atsakovei nuosavybės teise priklausančios 0,4 kV elektros linijos viena atrama Nr. 300/74, kuria teikiama elektros energija ieškovei. Minėta elektros oro linija nutiesta 1975 metais. 2011 m. gruodžio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu žemės sklypui įregistruota 0,008 ha elektros linijos apsaugos zona. Ieškovės žemės sklype įrengtiems atsakovės elektros įrenginiams yra nustatytas įstatyminis servitutas.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovei priklauso kompensacija dėl jos žemės sklype įstatymu nustatyto servituto patiriamų nepatogumų. Nors ieškovė prašomo kompensacijos dydžio nepagrindė jokiais rašytiniais dokumentais, tačiau teismas atsižvelgė į visas byloje nustatytas aplinkybes, įvertino tai, kad vieninteliai ieškovės nurodyti patiriami nepatogumai – estetinio vaizdo gadinimas, bei būtinumas apeiti sklype esantį stulpą, be to, elektros linija į ieškovės sklypą nutiesta tikslu teikti elektros energiją tik ieškovei, pradėti minėtos elektros oro linijos pašalinimo iš ieškovės žemės sklypo veiksmai. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė nepatyrė jokių naujų, netikėtų, papildomų nuosavybės teisės suvaržymų ar nepatogumų, nes žemės sklypą įsigijo su jame buvusiais atsakovės elektros įrenginiais, nepateikė nei vieno motyvuoto argumento dėl patirtų nuostolių egzistavimo, todėl nėra pagrindo kompensuoti tariamus ieškovės prašomus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, apeliaciniu skundu, su apeliantės argumentais nesutinka.Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo bylose išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Servituto nustatymas yra pagrindas tarnaujančio daikto savininkui reikalauti atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius (CK 4.129 straipsnis). Elektros energetikos įstatyme nustatyta, jog nuostolius, atsiradusius dėl energetikos įmonių veiklos apsaugos zonose, atlygina energetikos įmonė, kuriai nuosavybės teise priklauso apsaugos zonos nekilnojamajame daikte esantis energetikos objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatymu nustatytas servitutas yra atlygintinis. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovė turi teisę į nuostolių atlyginimą ir kompensaciją pagal CK 4.129 straipsnį. Apeliantė nurodo, kad ieškovė įstatymu nustatytu servitutu nepatyrė nuosavybės teisės suvaržymų, netekimų, nepatogumų, ji prašomo kompensacijos dydžio nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, todėl ieškinys turėjo būti atmestas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad konkrečius nuostolius tarnaujančio daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Jeigu konkretūs nuostoliai neįrodyti, tai teismas turi spręsti dėl kompensacijos principu nustatomų nuostolių atlyginimo priteisimo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti. Padarytų dėl servituto nustatymo nuostolių kompensacija, kaip asmens turtinių interesų gynimo būdas, taikomas tada, kai neįmanoma tiksliai nustatyti tarnaujančiojo daikto savininko nuostolių arba sunku juos nustatyti. Pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais. Jeigu šios aplinkybės įrodytos, tai yra pagrindas teismui konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti sumokėta nuostolių kompensacija pagal CK 4.129 straipsnį, jos dydį nustatant pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė prašomo kompensacijos dydžio nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, nesudaro pagrindo ieškinį atmesti. Ieškovė ieškinio pagrindu nurodė tai, kad dėl nustatyto servituto patiria nuostolių, dėl sklype esančių elektros įrenginių patiria nepatogumų, nes stulpą turi nuolat apeiti, jis gadina vaizdą. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovei nepateikus įrodymų, pagrindžiančių patiriamų nuostolių dydį, kompensacijos dydžio nustatymas priklauso teismo diskrecijai, t. y. teismas įvertinęs bylos aplinkybes, nustato kokia suma turi būti kompensuojamas savininkės teisių suvaržymas. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškovės nurodytus patiriamus nepatogumus, sprendė, jog ieškovei priteistina simbolinė 100 Eur kompensacija dėl jos žemės sklype įstatymu nustatyto servituto patiriamų nepatogumų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino visas sąlygas reikšmingas kompensacijos už nustatytą servitutą dydžio nustatymui ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą.Apeliantė pateikė papildomus įrodymus, kad 2017 m. lapkričio mėnesį elektros įrenginiai buvo demontuoti ir įstatyminis servitutas pasibaigė CK 4.130 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši aplinkybė neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui. Ieškovė turi teisę į kompensaciją už laikotarpį, kuriuo metu elektros įrenginiai buvo jos žemės sklype. Nors pirmosios instancijos teismas nustatydamas kompensacijos dydį nevertino aplinkybės, jog elektros įrenginius planuojama pašalinti, tačiau priteisdamas ieškovei simbolinę vienkartinę kompensaciją, nuostolių dydį įvertino tinkamai.Aplinkybė, kad ieškovė, įsigydama žemės sklypą, matė, jog sklype stovi atsakovei priklausantis elektros įrenginys, negali būti visa lemianti sprendžiant klausimą dėl servituto atlygintinumo. Tai nereiškia, kad ieškovei įsigijus servitutu apsunkintą žemės sklypą, toks servitutas yra neatlygintinas ir ieškovei nepriklauso kompensacija.Apeliantė nurodo, kad ieškovės prašoma priteisti kompensacijos suma nėra pagrįsta jokiais skaičiavimais. Nors šiuo metu nėra tiesioginio teisės akto dėl kompensacijų už servitutus skaičiavimo, apeliantės nuomone, kompensacijos dydis galėtų būti paskaičiuotas analogiškai taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ir periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika. Pažymėtina, kad ši metodika nustato vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimą ir sąlygas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši metodika gali būti reikšminga aplinkybė nustatant kompensacijos dydį, tačiau teismas neprivalo ja vadovautis tiesiogiai, turi įvertinti ir kitas svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.