Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-03-21 · Byla Nr. ATP-130-332/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-21
Bylos Nr.
ATP-130-332/2016
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-02304-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Raimundas Jurgaitis
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-130-332/2016Teisminio proceso Nr. 4-70-3-02304-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 3.26.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubaustos M. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-22 nutarimo, kuriuo:

M. L. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, skirta administracinė nuobauda –28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio bauda.

M. L. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirta administracinė nuobauda – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, šios nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir galutinė nuobauda M. L. skirta - 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. nubausta už tai, kad ji 2015-06-02 13.00 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula, kliudė stovėjusį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Po eismo įvykio iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama KET reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu M. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-22 nutarimo dalį, kurioje ji (M. L.) pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubausta 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. nuostatomis, už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus paskirtos nuobaudos subendrintos ir jai (M. L.) paskirta 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Nenustačius pagrindų tenkinti minėtą prašymą, prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-22 nutarimu skirtą nuobaudą už Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą ir taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas paskirtą 868 Eur baudą sumažinti iki 50 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nustatyti 3 mėnesiams.

Apeliaciniame skunde M. L. nurodo, kad ji neneigė fakto, jog įvykio dieną ji valdė transporto priemonę, tačiau nurodė aplinkybes, kurios liudija, kad ji nejuto sukelto autoįvykio, jeigu jis buvo sukeltas, ir neturėjo tikslo tyčia pasišalinti. Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti jos kaip vairuotojos nepatyrimą – jos vairavimo stažas yra nedidelis, ji pati jauno amžiaus, be to, nėra nustatyta kokių nors akivaizdžių padarinių ar nukentėjusio asmens transporto priemonės sugadinimo, kuris būtų akivaizdžiai iškart matomas, suvokiamas. Kilę padariniai savo pobūdžiu nėra labai reikšmingi, nes asmeniui ranka nupoliravus mašiną pačiam net neliko minimų pažeidimo pėdsakų. Bylos medžiaga ir ekspertizės išvada pagrindžia, kad jei ir buvo transporto priemonių kontaktas, tai jis išimtinai paviršinis, kadangi jokių deformacijų nukentėjusiojo transporto priemonei nebuvo padaryta, pažeistas tik viršutinis lako sluoksnis, net nepasiekta metalo danga. Kontaktas tarp automobilių nebuvo žymus, žala padaryta nedidelė, užfiksuoti automobilių apgadinimai nėra žymūs, automobilių dalys nėra įlenktos ar sudaužytos, pažeidimai atsirado prisilietimo būdu, menkai nubrauktas tik dažų sluoksnis, jos valdyto automobilio apgadinimo nebuvo nustatyta. Nėra nustatyta, kad ji būtų turėjusi kokį nors motyvą pasišalinti iš įvykio vietos – ji turėjo galiojantį draudimą, byloje nėra jokių duomenų, kad ji buvo neblaivi ir todėl norėjo išvengti galimos atsakomybės. M. L. mano, kad atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas turėjo įvertinti jos veiksmus kaip nepakankamai apdairius ar rūpestingus, o ne tyčinius.

Apeliantės teigimu, teismas nemotyvavo, kokiu būdu jai turėjo būti žinoma apie sukeltą autoįvykį, jeigu ji pati iš automobilio išlipusi nebuvo, nukentėjusiojo automobilio neapžiūrinėjo. Be to, nėra pagrįstas ir motyvas, kad ir R. L. matė nukentėjusiojo automobilio apgadinimus. Nors, teismo vertinimu, apeliantės šeimos nariai stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, neleido paimti automobilio dažų mėginių, trukdant nustatyti tiesą byloje, tačiau teismas neįvertino to, kad šie veiksmai niekaip jos nebuvo įtakoti, klausimai dėl mėginių paėmimo buvo derinti su R. L. ir A. V.. Teismas neįvertino ir kitos reikšmingos aplinkybės, kad pats nukentėjęs asmuo nurodo, jog ji automobilio neslėpė, jis matė automobilį laikomą toliau kieme, o automobilio apžiūrą pareigūnai atliko po kelių dienų, tačiau ne dėl jos kaltės. Taigi ji sąmoningai jokių veiksmų, kuriais būtų siekusį nuslėpti eismo įvykį, neatliko, ji neturėjo jokio ketinimo nuslėpti ar išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Todėl neginčijamai nustačius, kad jos vairuojama transporto priemone buvo padaryta žalos nukentėjusiojo D. A. transporto priemonei, ji tikrai atlygintų padarytą žalą.

Apeliantė pažymi, kad kaltinimai jai iš esmės motyvuoti išimtinai nukentėjusiojo asmens parodymais, kuris turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Todėl nesant objektyvių duomenų apie tai, kad ji suprato, jog apgadino kitą automobilį ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinusi įvykio aplinkybių, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai), teismas turėjo nustatyti, kad jos veikoje nepagrįstai nustatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis.

Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad jai paskirta nuobauda yra per griežta, neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų, nes kvalifikuotas pažeidimas nėra šiurkštus, itin pavojingas. Byloje nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. M. L. nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jai nuobaudą už Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, turėjo pagrindą jos atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas. Apeliantės manymu, Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, tai yra, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas - jai skiriant teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 3 mėn. ir skiriant mažesnę administracinę baudą.

Apeliantės teigimu, byloje nėra duomenų apie jos neatsakingą elgesį, ji nėra linkusi pažeidinėti teisės normas, ji nei karto nebausta už administracinius pažeidimus, ji yra charakterizuojama teigiamai, mokosi aukštojoje mokykloje - (duomenys neskelbtini) kolegijoje, aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime, tarnauja (duomenys neskelbtini), todėl yra pozityvi ir socialiai atsakinga asmenybė. Praradus teisę vairuoti transporto priemonę ilgam laikotarpiui iš esmės nukentėtų ne tik jos socialiniai interesai, ji prarastų galimybę tinkamai dalyvauti visuomeninėje veikloje, lankyti ugdymo įstaigą, rūpintis jai artimais asmenimis. Be to, jos turtinė padėtis yra sunki – ji niekur nedirba, mokosi, kitų savarankiškų pajamų negauna. Jai netekus teisės vairuoti transporto priemones, jos išlaidos didės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į M. L. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius prašo netenkinti M. L. apeliacinio skundo ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-22 nutarimą. Nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas M. L. administracinio teisės pažeidimo bylą, pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo aplinkybės, įsigilinus į eismo įvykio eigą ir mechanizmą. M. L. padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Vairuotoja, pasišalindama iš eismo įvykio, turėjo numatyti galimas pasekmes kilsiančias jai, jos artimųjų ratui, šeimos turtinei padėčiai.

Motyvuojamoji dalis

M. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi administracinio teisės pažeidimo bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-22 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma M. L. apeliaciniame skunde.

Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-22 nutarimu M. L. galutinė subendrinta administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą, t. y. už tai, kad ji, vairuodama automobilį, važiuodama atbula, kliudė kitą stovėjusį automobilį, jį apgadino ir po eismo įvykio iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama KET reikalavimus. Tačiau apeliaciniame skunde M. L. nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ji tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos ir padarė Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl M. L. kaltės padarius Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Nors M. L. savo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio nepripažįsta, tačiau jos kaltę patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolas (2, 3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (5, 6 b. l.), D. A. paaiškinimai (7, 10 b. l.), patrulės A. D. tarnybinis pranešimas (12 b. l.), transporto priemonių techninės apžiūros aktai (15, 16 b. l.), fotonuotraukos skaitmeninėje laikmenoje (32a b. l.), 2015-11-24 ekspertizės aktas nr. (duomenys neskelbtini) (82-86 b. l.), nukentėjusiojo D. A., liudytojų E. J., A. D., m. T. parodymai duoti apklausiant juos pirmosios instancijos teismo posėdyje (56, 57, 59, 74, 75, 106 b. l.), kita bylos medžiaga. Iš byloje esančių fotonuotraukų (32a b. l.) matyti, jog apgadinimai padaryti nukentėjusiojo automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastebimi, apgadinti kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, galinės kairės pusės durelės, galinis kairės pusės sparnas (16 b. l.). Nors techninės apžiūros metu pažeidėjos M. L. vairuotam automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jokių apgadinimų nenustatyta, tačiau 2015-11-24 Lietuvos Teismo ekspertizės centro Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos išvados, kad tirti pateiktų automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio kairės pusės sparno dažų dangos dalelių paviršiuje rasta pašalinio balkšvos spalvos lako, susitrynusio su aplinkos užteršimais (dulkių, purvo mikrodalelėmis), pėdsakų ir šis pašalinis lakas ir automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dažų dangos pavyzdžio bespalvis lakas yra vienodi (82-86 b. l.), patvirtina, kad M. L. vairuojamas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktavo su nukentėjusiojo D. A. automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. L., vairuodama automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula, kliudė nukentėjusiajam D. A. priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir po eismo įvykio iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tai, kad, apeliantės vertinimu, nukentėjusiojo transporto priemonės apgadinimai nėra labai dideli, šios bylos kontekste jos kaltės padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą nepaneigia.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Apeliaciniame skunde M. L. nurodo, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu ji nepajuto ir nesuprato, kad kliudė kitą automobilį. Tačiau, aukštesnės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas M. L. tokius paaiškinimus pagrįstai vertino kaip pasirinktą M. L. gynybos taktiką, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Šios apeliantės nurodomos aplinkybės yra paneigtos objektyvių, apylinkės teismo ištirtų ir įvertinų faktinių duomenų visuma. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti tiesiogiai įvykį mačiusio nukentėjusiojo D. A. nurodytomis įvykio aplinkybėmis, kurias patvirtina ir kiti byloje surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai. Byloje nėra duomenų, kad D. A. būtų kaip nors suinteresuotas duoti neteisingus parodymus ar siektų kaip nors pakenkti M. L. ir pan., todėl netikėti nuosekliais ir patikimais nukentėjusiojo parodymais apylinkės teismas neturėjo pagrindo. D. A. apylinkės teismo posėdžio metu (56 b. l.) aiškiai nurodė, kad jis būdamas namuose prie lango išgirdo smūgį, automobilio signalizacijos garsą bei pro langą matė kaip M. L. mama R. L. išlipo iš M. L. vairuojamo automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio pusės, pataisė dešinės pusės veidrodėlį, kuris buvo visiškai užlinkęs į kitą pusę, apsidairė, apžiūrėjo jo automobilį, pažiūrėjo į jo namų langus, jis galvojo, kad jos niekur nevažiuos, todėl apsirengė ir išėjo į lauką, tačiau jų jau neberado. Toks M. L. ir jos mamos R. L. elgesys neabejotinai patvirtina, jog M. L. suvokė sukėlusi eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą. Apylinkės teismo išvadų dėl M. L. kaltės padarius Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą nepaneigia nubaustosios apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad jos vairavimo stažas yra nedidelis, ji pati jauno amžiaus, kad automobilių kontaktas buvo nežymus, nes užfiksuoti automobilių apgadinimai nėra žymūs, žala padaryta nedidelė, automobilių dalys nėra įlenktos ar sudaužytos, kad ji pati iš automobilio išlipusi nebuvo ir nukentėjusiojo automobilio neapžiūrinėjo, kad jo vairuotas automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ji buvo neblaivi ir todėl norėjo išvengti galimos atsakomybės.

Taigi apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyręs, išanalizavęs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje ir susiejęs juos į vientisą loginę grandinę, skundžiamame nutarime motyvuotai konstatavo, kad iš M. L. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog atsitrenkimas į kitą automobilį buvo juntamas ir pastebimas (M. L. mama R. L. išlipo pataisė dešinės pusės veidrodėlio, kuris buvo visiškai užlinkęs į kitą pusę), M. L. negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo KET reikalavimams ir negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje bei informuoti policiją apie sukeltą eismo įvykį ir jo metu kitam automobiliui padarytą žalą. Būtent šios pareigos neatlikimas, įvertinus šio įvykio metu kilusius padarinius, ignoruojant kito asmens turtui padarytą žalą bei teisės aktuose vairuotojo elgesiui po eismo įvykio nustatytus reikalavimus, yra tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos įrodančios aplinkybės. Taigi nagrinėjamoje byloje neabejotinai įrodyta, kad apeliantė sąmoningai pasirinko neteisėtą elgesio variantą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus.

M. L. už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-22 nutarimu paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 868,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Apeliaciniu skundu administracine tvarka nubausta M. L. prašo taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas jai paskirtą 868 Eur baudą sumažinti iki 50 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nustatyti 3 mėnesiams.

Nagrinėjamu atveju nuobauda M. L. buvo paskirta sankcijos už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų (Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.) ribose (Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. pagrindais). Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustatyta, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Taigi skundžiamu nutarimu M. L. už jos padarytus pažeidimus buvo paskirta Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta minimali nuobauda.

Galimybę skirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, yra tos nuomonės, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra ir M. L. nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatų.

M. L. nurodytos aplinkybės – tai, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, byloje nėra duomenų apie jos neatsakingą elgesį, ji nėra linkusi pažeidinėti teisės normas, ji yra charakterizuojama teigiamai, mokosi aukštojoje mokykloje - (duomenys neskelbtini) kolegijoje, aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime, tarnauja (duomenys neskelbtini), yra pozityvi ir socialiai atsakinga asmenybė, jai praradus teisę vairuoti transporto priemonę ilgam laikotarpiui iš esmės nukentėtų ne tik jos socialiniai interesai, ji prarastų galimybę tinkamai dalyvauti visuomeninėje veikloje, lankyti ugdymo įstaigą, rūpintis jai artimais asmenimis, be to, jos turtinė padėtis yra sunki – ji niekur nedirba, mokosi, kitų savarankiškų pajamų negauna, jai netekus teisės vairuoti transporto priemones, jos išlaidos didės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo jai, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas, švelninti paskirtą nuobaudą.

Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas už transporto priemonės vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl tai, kad M. L., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, ir pati žinodama, kad jai būtinas vairuotojo pažymėjimas, pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jos elgesio rezultatas.

Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-22 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, M. L. už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus paskirta galutinė subendrinta nuobauda nėra aiškiai per griežta, ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti M. L. apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-22 nutarimą nepakeistą ir M. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Raimundas Jurgaitis