Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisiamojo posėdžio pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Gyčio Večersko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Auksei Repšytei, gynėjams advokatams Vidutei Tiškuvienei, Georgijui Gromovui, kaltinamiesiems A. T. , K. C. ir jų atstovams pagal įstatymą ir civiliniams atsakovams R. T. , R. J. C., F. C. , nukentėjusiąjai B. J. ir jos atstovei advokatei I. A. ,

A. T. , a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Alytaus r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, Švenčionių r., Švenčionėlių gimnazijos moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, yra kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.

K. C. , a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, Alytaus profesinio rengimo centro moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, yra kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 8 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. ir K. C. 2005m. lapkričio 04 d. apie 23 val. 30 min., Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą J. J. atžvilgiu, iš chuliganiškų paskatų - turėdami menkavertę dingstį (reikalaujant cigarečių), tyčia bendrai su K. C. rankomis ir kojomis sudavė mažiausiai septynis smūgius J. J. į įvairias kūno vietas, ir tokiu būdu jie bendrais veiksmais J. J. padarė poodines kraujosruvas dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairio skruosto srityje, kairės ausies kaušelio išoriniame paviršiuje, nosies nugarėlės vidurinėje dalyje, kaktos vidurinėje dalyje, kairio momens srityje, dėl ko J. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, todėl sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o K. C. , tęsdamas nusikalstamą veiką iš chuliganiškų paskatų J. J. atžvilgiu, po suduotų smūgių rankomis ir kojomis - panaudodamas peilį - dėl ko su A. T. nesitarė, tai yra durdamas mažiausiai du kartus J. J. į kairės šlaunies viršutinę dalį, dėl ko - pagrindinai dėl kairės šlaunies vidiniame paviršiuje padarytos durtinės-pjautinės žaizdos su šlaunies 1/3 arterijos šakos sužalojimu, dėl ko J. J. nuo ūmaus išorinio nukraujavimo dėl išsivysčiusio hemoraginio šoko ligoninėje 2005 m. lapkričio 05 d. 2 val. 30 min. mirė, tai yra K. C. iš chuliganiškų paskatų tyčia nužudė J. J. .

Tokiais veiksmais A. T. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284str.1d., o K. C. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 129 str. 2 d. 8 p.

Kaltinamasis A. T. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2005 m. lapkričio 4 d. buvo su K. pas draugą kieme, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Buvo centre, vėliau grįžo atgal į (duomenys neskelbtini) gatvę ir grįždami apie 23 val. susitiko žmogų. Priėjo prie to vyro paprašyti cigarečių. Jis tuo metu buvo blaivus. Jis praeinant paprašė cigaretes, tas vyras parodė, kad cigaretės neturi, pradėjo keiktis ir pasiuntė juos. Tada jis jį pradėjo mušti, sudavė jam ranka į petį. Tada žmogus nugriuvo ir jis kartu su K. ėmė jį kojomis spardyti, spardė iš skirtingų pusių, jis buvo iš kairės, spardė į dešinę pusę, spardė į įvairias kūno vietas, tačiau spardė neilgai. Pataikė gal du kartus į galvą. K. C. jam peiliu dūrė į apatinę kūno dalį, iš kur K. išsitraukė tą peilį jis nematė. Jis tam vyrui galėjo suduoti septynis smūgius rankom ir kojom. Paskui jie patraukė tą žmogų nuo kelio, pasodino prie medžio, o patys pabėgo. Jis girdėjo, kad kažkas beldžia į langą, nes išgirdo triukšmą kieme. Jis dėl viso labai gailisi. Nurodo, jog K.yra jo pusbrolis. Jis negalėjo pasakyti ar tas žmogus buvo blaivus, bet nurodė, jog jis tiesiai nėjo. Tas vyras nesipriešino, tačiau vieną kartą kažką surėkė. Jis nurodė, jog K. C. kitą dieną padavė peilį kitam vaikinui vardu A., kai tik sužinojo, kad jo ieško policija. Jie mušė tą vyrą todėl, kad jis jiems nedavė cigaretės.

Kaltinamasis K. C. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad jis su A. T. 2005-11-04 buvo pas P. M. (duomenys neskelbtini) gatvėje. Sėdėjo ir kalbėjosi kieme. Jie dar buvo nuvykę į centrą, bet vėliau grįžo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tada apie 23 val. grįždami pamatė einantį žmogų. A. T. paprašė cigaretės. Vyriškis atsisakė, pradėjo keiktis. Priėjęs A. T. pasakė: „Labas vakaras, gal galite pavaišinti cigarete?“. A. T. jam sudavė į petį. Tada vyriškis nugriuvo. Abu gulintį vyriškį pradėjo spardyti kojom, sudavė gal apie 4-5 smūgius. Jis dar vyriškį buvo užgriuvęs, išsitraukė peilį ir smogė vyriškiui į koją. Tiksliai kaip kas vyko su peiliu jis nepamena. Kažkas ėmė belsti į stiklą, jis išsigando. Tada jie abu pasodino tą žmogų prie medžio ir pabėgo. Bėgo todėl, kad išsigando. Peilį jis pasiėmė su savimi. Kitą dieną iš draugų jis sužinojo, kad jų ieško policija, kad yra nužudytas žmogus. Jis peilį atidavė draugui A. Jis nesakė tiesos, nes bijojo, išsigando to, ką padarė. Jis tą vakarą buvo blaivus. Jis pas nukentėjusiąją buvo nuėjęs atsiprašyti, klausė gal yra reikalinga pagalba. Kad žmonės juos matė, jis suprato, todėl tą žmogų ir pasodino prie medžio ir paliko. Jis net nepagalvojo, kad nuo jo suduotų smūgių žmogus gali mirti, jis nužudyti jo nenorėjo. Šiaip jis peilio nesinešioja, tačiau tą dieną jis tvarkė motorolerį, tokiu būdu, peilis liko jo kišenėje. Su A. T. jis nesitarė, kad prašys cigarečių. Spardė abu, A. T. pirmas sudavė tam žmogui, žmogus nukrito.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltę patvirtina kiti ištirti įrodymai. Nukentėjusioji B. J. parodė, kad miręs asmuo yra jos sūnus, jie gyvena kartu apie 9 metus. Jo specialybė buvo stalius, tą dieną jis išėjo į darbą ir negrįžo. 2005-11-05 d. apie 8 val. ryto, jai paskambino iš ligoninės ir pranešė, kad jos sūnus mirė, sakė, kad jis buvo nužudytas. Sūnų ji palaidojo savarankiškai, dėlto turėjo išlaidų. Pašalpą laidotuvėms gavo 750 litų, ji prašo priteisti 80.000 litų neturtinės žalos. Jos sūnus rūkė, buvo gana ramaus būdo, retkarčiais išgerdavo, tačiau alkoholiu nepiktnaudžiavo. Jo dukra gyvena Anglijoje, su žmona yra išsiskyręs. Po šio įvykio jos sveikata pablogėjo, nes ji patyrė didelį sukrėtimą. Sūnus jai buvo parama, padėdavo jai buityje. Iš jos pareikštos žalos reikia atimti 750 litų laidojimo pašalpą. Jai yra atlyginta 5000 litų materialinė žala pilnai. Abu kaltinamieji kartu su tėvais pas ją atsiprašė. Ji prašo griežtai jų nebausti, nes pataisos įstaiga jiems gero pavyzdžio neduos. A. T. ji atleidžia, ir jos nuomone, jo atžvilgiu baudžiamąją bylą reiktų nutraukti.

Liudytojas N. K. parodė, kad 2005-11-04 apie 24 val. išgirdo už lango triukšmą, grasinimus. Priėjęs prie lango pamatė, kaip du jaunuoliai, kieme pradėjo mušti pagyvenusį vyriškį. Vyriškis nukrito ant žemės. Sudavė pirmą smūgį ranka, o kitas iš karto spyrė koja. Maždaug po šešto smūgio tas vyriškis nugriuvo. Vienas spyrė gulinčiam vyriškiui į šoną, o kitas koja mynė nukentėjusiajam ant galvos. Tada vienas iš jaunuolių jį užgriuvo ir apie du – tris kartus maždaug į tą pačią vietą smūgiavo. Tuo metu kitas vaikinas stovėjo šalia ir šūktelėjo „patrauk, patrauk peilį“. Pačio peilio jis nematė, jis tik matė, kad atsikėlęs nuo nukentėjusiojo vaikinas dešinę ranką įkišo į kišenę. Po to abu dar spardė tą gulintį vyrą. Tada jis ėmė belsti į langą. Vaikinai išgirdę jo beldimą pabėgo. Vyriškis liko gulėti toje pačioje vietoje. Greitoji medicinos pagalba atvažiavo gana greitai, gal po 3-4 minučių

Liudytojas M.V. parodė, kad 2005-11-04 buvo garaže, kur taisė K. motorolerio užvedimo spynelę. Ją taisė peiliu, kurį pas K. buvo pastebėjęs prieš savaitę laiko būnant (duomenys neskelbtini) namo kieme A. pamatė pro buto langą rūkantį žmogų, nuėjo pasiėmė pas jį cigaretę ir su P. surūkė. Po to išsiskirstė, jis su P. nuėjo namo, o K. su A. nuėjo pas močiutę į V., tai buvo apie 22 val. 30 min.

Liudytojas A. M. parodė, kad 2005-11-05 apie 11 val. 30 min. jam būnant su kitais asmenimis prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės atėjo policininkas ir M. V. nusivedė su savimi. Po kokių penkių minučių atėjo K. (jis buvo apsirengęs juodomis kelnėmis, šviesia striuke). Su juo buvo kitas nepažįstamas vaikinas tamsia striuke. Jiems papasakojo, kad važinėja policija, išsivedė M., kažko ieško. T. K. pasakė, kad su savimi turi peilį ir jį gali policija įtarti. Tada jis pasisiūlė paimti peilį iš K. T. K. išsitraukė iš džinsų kišenės peilį, kuris buvo metalo spalvos. Pasiėmęs iš K. peilį, jį įsidėjo į striukės kišenę ir nunešė į namus. Peilį padėjo į savo kambaryje esančio rašomojo stalo viršutinį stalčių. Apie 14 vai. atėjo policininkas ir paprašė atiduoti peilį.

Liudytojas P. M. parodė, kad 2005-11-04 taisė motorolerį, po to važinėjosi. Apie 21 val. grįžo prie (duomenys neskelbtini) namo kiemo. Lauke likus jam, A., K. ir M. V. kalbėjosi. A. iš (duomenys neskelbtini) namo pirmo aukšto nepažįstamo vyro paprašė cigaretės. Maždaug apie 22.45 val. jis nuėjo namo kartu su M. V. , o K. su A. sakė, kad eina pas močiutę į Vidzgirio mikrorajoną. Sekančią dieną apie 10 val. išėjus į kiemą A. M. pasakojo, kad policija kažko ieško. Draugai nuėjo, o jam einant prie (duomenys neskelbtini) namo sustabdė policijos pareigūnas, kuris klausė anketinių duomenų bei ką veikė praeitą dieną.

Liudytoja A.B. parodė, kad 2005-11-04 gavo iškvietimą, kad prie namo yra sužeistas žmogus. Prie namo pasitiko vyras, kuris pasakė, kad ligonis guli gale namo prie medžio. Tas vyras minėjo, kad matė jaunuolius. Vyras gulėjo pusiau ant dešinio šono. Matėsi, kad jo rūbai, pradedant nuo juosmens baigiant batais, buvo kruvini. Tas vyras kalbėjo labai nerišliai. Tą vyrą su neštuvais įsikėlė į automobilį. Tada perkirpo jo kelnes ir kojos šlaunies viršutinėje dalyje pamatė dvi pjautines žaizdas. Vyro kelnėse buvo nemažai kraujo, buvo kraujo su krešuliais. Uždėjo spaudžiamąjį tvarstį. Pamatavo spaudimą. Vežant ligonis blaškėsi. Priėmimo skyriuje pasitiko G. A. . Pakeitė tvarsčius. Atėjo traumatologas. Jam papasakojo visą situaciją, ligonio būklę. Iškart padėjo pastatyti lašalinę. Matė, kad ėmė kraujo tyrimą, kad nustatyti koks netekto kraujo kiekis. Ji pasakė gydytojui, kad ligonio būklė sunkėja, kadangi atsirado prakaitas veide ir viršutinėse galūnėse. Gydytojas atsakė, kad vystosi šoko reiškiniai.

Liudytoja G. A. parodė, kad dirbant Alytaus apskrities S. K. ligoninės priėmimo skyriuje, po dvyliktos valandos nakties į priėmimo skyrių greitoji med. pagalba pristatė ligonį su smurtine trauma. Jo rūbai buvo labai kruvini, ligonis labai blaškėsi. Jo elgsenai įtakos turėjo tiek trauma, tiek girtumas. Buvo statoma lašalinė, imamas kraujas tyrimui dėl netekto kiekio nustatymo, daroma operacija dėl žaizdų. Ligonio spaudimas buvo žemas. Vystėsi šoko reiškiniai. Skubiai guldomas į reanimaciją.

Liudytojas D. V. parodė, kad jis dirba Alytaus apskrities S. K. ligonėje, gydytoju - traumatologu. Jis nurodė, jog tik žiūrėdamas į užrašus gali pakomentuoti to vakaro įvykius. Ligonio pavardė iš pradžių buvo nežinoma, asmuo buvo neblaivus, elgėsi agresyviai, priešinosi. Dėl ko buvo problemų atliekant būtinus veiksmus. Į priėmimo skyrių atvežtas 2005m. lapkričio 5d. 0val. 20min., buvo sąmoningas. Kraujospūdis buvo 105/60. Veide buvo sumušimai, kairėje šlaunyje buvo žaizdos. Žaizdos nekraujavo. Buvo atlikti visi pirmos pagalbos veiksmai, operacinėje susiūtos žaizdos. Pakilus kraujospūdžiui 1val. 48 min. prarado sąmonę, sutriko kvėpavimas. Pervežtas į reanimacijos skyrių. Jis nurodė, jog yra tam tikri algoritmai kaip teikiama pirmoji pagalba. Šiuo atveju ne vien nukraujavimas turėjo įtakos mirčiai. Ligonis buvo smarkiai neblaivus. Galėjo būti detoksikacija dėl girtumo. Esant neblaiviam ir nedidelis nukraujavimas galėjo sutrikdyti širdies ritmą. Asmens girtumas pagalbos teikimo kokybei įtakos neturėjo. Gal tik laikui turėjo įtakos girtumas, nes ligonis trukdė savo veiksmais teikti med. pagalbą. Ant kortelės buvo parašyta kaip nežinomas. Po to jis pats pasakė, kad jis Jankauskas. Kai jį pristatė į priėmimo skyrių, gyvybiniai duomenys buvo geri. Indikacijų nebuvo, todėl kraujo lašinti nereikėjo. Rūbai buvo sumirkę krauju, bet tai nėra indikacija. Kraujo pilti iškarto negalima, turi būti pilni kristaloidai (atstatytas skysčių kiekis). Visų priemonių , kurių reikėjo, buvo imtasi. Buvo būtina revizuoti žaizdas. Operacinė yra priėmimo skyriuje, todėl ligonis į skyrių nebuvo vežamas. Jis sutinka su išvada, kad mirtis įvyko nuo nukraujavimo. Girtumas paslėpė nukraujavimo požymius. Girtumas, pagalbos teikimo laikui, įtakos turėjo. Žmogus blaškėsi, keikėsi, išsitraukė lašinę. Skirtumas laiko, pagalbos teikimo atžvilgiu būtų gal 15 min., jeigu ligonis būtų blaivus. Negalima operuoti kol nesulašintas reikiamas kiekis skysčių. Organizmas reaguoja į kraujo netekimą šoku, taip pat rodo kraujospūdis. Kraujo spaudimas nebuvo kritinis, šoko reiškinių nebuvo. Pristačius į priėmimo skyrių, pirminė diagnozė buvo žaizdos ir galvos sumušimas, girtumas. Tuo metu ( priėmime) kraujagyslės sužalojimo jis nenustatė, nes tai galima nustatyti tik operacijos metu. Operacijos metu kraujavimas iš žaizdų neatsinaujino, todėl jis kraujagyslės pažeidimo ir nepastebėjo.

Specialistas Leonas Urbanavičius parodė, kad jis duotą išvadą patvirtina. J. J. mirtis įvyko nuo ūmaus nukraujavimo dėl išsivysčiusio hemoraginio šoko, durtinių-pjautinių kairės šlaunies žaizdų pasekoje. Atsakyti į klausimą, kodėl gydytojas nematė kraujagyslės sužalojimų, jis negali. Kraujagyslės sužalojimas gali būti vertinamas ir kaip sunkus, ir kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jis nurodė, jog šiuo atveju buvo sunkus sveikatos sutrikdymas kas sukėlė nukraujavimą ir mirtį. Sužalojimas pavojingas gyvybei, nes sukėlė mirtį. Galvos sužalojimai būtų kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai paviršiniai.

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. T. parodė vietas ir būdą, kur ir kaip įvykdė nusikalstamą veiką (t.1, b.l. 163-167)

Parodymų patikrinimo vietoje metu K. C. parodė vietas ir būdą, kur ir kaip įvykdė nusikalstamą veiką (t.2, b.l. 29-30)

2005-11-06 – 2006-02-24 teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 503/05 (06) nustatyta, kad J. J. mirtis įvyko nuo ūmaus išorinio nukraujavimo dėl išsivysčiusio hemoraginio šoko, durtinių-pjautinių kairės šlaunies žaizdų pasėkoje (pagrindinai kairės šlaunies vidiniame paviršiuje viršutiniame 1/3 esančios durtinės-pjautinės žaizdos su šlaunies arterijos šakos sužalojimu. J. J. mirtis įvyko 2005-11-05 2 val. 30 min. Atliekant lavono teismo medicinos tyrimą rasta: durtinės pjautinės kairės šlaunies viršutinio 1/3 žaizdos su kairės šlaunies kraujagyslių sužalojimu, poodinės kraujosruvos dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairio skruosto srityje, kairės ausies kaušelio išoriniame paviršiuje, nosies nugarėlės vidurinėje dalyje, kaktos vidurinėje dalyje, kairio momens srityje. Durtinės pjautinės kairės šlaunies viršutinio 1/3 žaizdos su kairės šlaunies kraujagyslių sužalojimu padaryta aštraus duriamai pjaunančio daikto poveikyje galimai peiliu. Poodinės kraujosruvos dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairio skruosto srityje, kairės ausies kaušelio išoriniame paviršiuje, nosies nugarėlės vidurinėje dalyje, kaktos vidurinėje dalyje, kairio momens srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje. J. J. lavono kraujyje rasta 2,91 promilių etilo alkoholio. Atliekant J. J. lavono teismo medicininį tyrimą pomirtinių sužalojimų nekonstatuota. Poodinė kraujosruva dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje galėjo gautis ir nukentėjusiajam dešine ranka ginantis nuo užpuolikų. Po padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo atlikti valingus savarankiškus veiksmus. Kairės šlaunies viršutinio 1/3 dvi durtinės-pjautinės žaizdos padarytos dviejų poveikių pasėkoje. Kiti likusieji sužalojimai, t.y. poodinės kraujosruvos dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairio skruosto srityje, kairės ausies kaušelio išoriniame paviršiuje, nosies nugarėlės vidurinėje dalyje, kaktos vidurinėje dalyje, kairio momens srityje, galėjo būti padarytos nemažiau septynių poveikių pasekoje; šie sužalojimai tiek visumoje, tiek ir atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Durtinės - pjautinės šlaunies viršutinio 1/3 žaizdos padarytos aštraus duriamai pjaunančio daikto poveikyje, galimai peiliu. Kiti sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje. (t.1, b.l. 42-48)

2006-02-14 specialisto išvada Nr. 11-3544 (05), Nr. 11-455 (06) su priedais nustatyta, kad atlikta A. T. . K. C. , J. J. rūbų apžiūrą ir mikrodalelių paieška. Atliktas pluoštų tyrimas ir gyvūnų plaukų tyrimas. Duodama išvada: ant Tutkaus džinsinių kelnių rasti pavieniai violetiniai mėlynos spalvos vilnos pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su J. J. megztinio trikotažo dominuojančiais pluoštais. Ant A. T. bliuzono, ant tirti pateikto skudurėlio, ant K. C. striukės, megztinio rasti pavieniai juodos spalvos vilnos pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su A. J. kelnių audeklo atitinkamais pluoštais. Ant A. T. bliuzono ir ant J. J. striukės, dešinio bato, megztinio rasti pavieniai pašaliniai (nepriklausantys tirti pateiktų objektų pluoštinei sudėčiai) tamsiai rudai purpurinės spalvos vilnos pluoštai, kurie yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo). Ant K. C. striukės ir ant J. J. kelnių rasti pašaliniai (nepriklausantys tirti pateiktų objektų pluoštinei sudėčiai) ryškiai geltonos spalvos viskozės pluoštai, yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo). Ant A. T. bliuzono ir kelnių, ant K. C. bliuzono ir ant J. J. striukės ir kelnių rasta vienodų pašalinių dalelių - tokio paties gyvūno - katės baltos spalvos akuotinių plaukų. Ant K. C. bliuzono ir ant J. J. kelnių rastos vienodos pašalinės dalelės - tokio paties gyvūno - šuns juodos spalvos akuotiniai plaukai. (t.1, b.l. 62-75)

2006-05-29 specialisto išvada Nr. 9629 nustatyta, kad tirti pateiktų 4 tamponų, ant kurių buvo paimtos dėmės apžiūrint įvykio vietą prie Žiburio g. 8 namo Alytuje, ant J. J. rankų nagų nuokarpų, skuduro, K. C. pirštinės, J. J. striukės, megztinio, kelnių, marškinėlių ir kairio bato rastas žmogaus kraujas. Žmogaus kraujas, rastas ant 4 tamponų ir Jankausko striukės, megztinio, kelnių, marškinėlių ir kairio bato, priklauso J. J. . Žmogaus kraujas, rastas ant skuduro ir K. C. pirštinės, priklauso A. T. . (t.1.b.l. 81-84)

2006-05-02 – 2006-06-01 specialisto išvada Nr. MK 107/06 (01) su priedais nustatyta, kad tyrimui pateiktose J. J. kelnėse yra du durtiniai - pjautiniai pažeidimai, padaryti dviem smūgiais duriamuoju-pjaunamuoju įrankiu, turinčiu plokščią vienašmenę geležtę, tikėtina peiliu. Tirtos J. J. odos žaizdos yra durtinės - pjautinės, padarytos plokščiu, vienašmenių savybių duriančiu-pjaunančiu įrankiu. Tikėtina, kad tirtos J. J. durtinės-pjautinės odos žaizdos ir jas atitinkantys tiriamieji J. J. kelnių durtiniai-pjautiniai pažeidimai padaryti peiliu Nr.l ar peiliu Nr.2. Peilių Nr.l ir Nr. 2 konstrukcinės savybės yra panašios, o eksperimentinio ir lyginamojo tyrimų metu nustatyta sutampančių požymių visuma yra tik grupinės priklausomybės. Dėl šių priežasčių nustatyti, ar tiriamos J. J. durtinės-pjautinės odos žaizdos ir jo kelių tiriamieji durtiniai-pjautiniai pažeidimai padaryti konkrečiais tyrimui pateiktais peiliais Nr. 1, Nr. 2, ir kuriuo konkrečiai iš šių peilių jie padaryti, negalima.

Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas. Teismas vadovaujasi kaltinamųjų parodymais, kurie duodami paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių yra tiesioginiai įvykio dalyviai, kurie, duodami paaiškinimus, patvirtina vienas kito atliktus veiksmus. Teismas, atlikęs abiejų kaltinamųjų parodymų įvertinimą, daro išvadą, kad kaltinamųjų K. C. ir A. T. duoti parodymai dėl įvykio aplinkybių yra teisingi. Savo parodymus jie patvirtino ir per teisiamąjį posėdį. Kaltinamieji K. C. ir A. T. davė parodymus, kurie patvirtina vienas kito atliktus veiksmus, tarp kurių nėra prieštaravimų. Kaltinamieji A. T. ir K. C. pilnai pripažino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir jas paaiškino, jų paaiškinimai nekelia teismui jokių abejonių ir juos vertina kaip objektyvius. Kaltinamasis K. C. parodė, kad jie abu gulintį vyriškį pradėjo spardyti kojom, sudavė gal apie 4-5 smūgius. Jis dar vyriškį buvo užgriuvęs, išsitraukė peilį ir smogė vyriškiui į koją. A. T. patvirtino K. C. parodymus ir nurodė, jog jis kartu su Karoliu ėmė žmogų kojomis spardyti, spardė iš skirtingų pusių, jis buvo iš kairės, spardė į dešinę pusę, spardė į įvairias kūno vietas, tačiau spardė neilgai. Pataikė gal du kartus į galvą. K. C. jam peiliu dūrė į apatinę kūno dalį, iš kur K. išsitraukė tą peilį jis nematė. Be to, K. C. ir A. T. kaltė įrodyta liudytojo N. K. parodymais, kuris nurodė, jog jis priėjęs prie lango pamatė, kaip du jaunuoliai, kieme pradėjo mušti pagyvenusį vyriškį. Vyriškis nukrito ant žemės. Sudavė pirmą smūgį ranka, o kitas iš karto spyrė koja. Maždaug po šešto smūgio tas vyriškis nugriuvo. Vienas spyrė gulinčiam vyriškiui į šoną, o kitas koja mynė nukentėjusiajam ant galvos. Tada vienas iš jaunuolių jį užgriuvo ir apie du – tris kartus maždaug į tą pačią vietą smūgiavo. Tuo metu kitas vaikinas stovėjo šalia ir šūktelėjo „patrauk, patrauk peilį“. Pačio peilio jis nematė, jis tik matė, kad atsikėlęs nuo nukentėjusiojo vaikinas dešinę ranką įkišo į kišenę. Po to abu dar spardė tą gulintį vyrą. Tada jis ėmė belsti į langą. Taipogi, liudytojas A. M. parodė, kad K. jam pasakė, kad su savimi turi peilį ir jį gali policija įtarti. Tada jis pasisiūlė paimti peilį iš K. T. K. išsitraukė iš džinsų kišenės peilį, kuris buvo metalo spalvos. Be to, 2006-02-14 specialisto išvada Nr. 11-3544 (05), Nr. 11-455 (06) su priedais patvirtina, kad ant Tutkaus džinsinių kelnių rasti pavieniai violetiniai mėlynos spalvos vilnos pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su J. J. megztinio trikotažo dominuojančiais pluoštais. Ant A. T. bliuzono, ant tirti pateikto skudurėlio, ant K. C. striukės, megztinio rasti pavieniai juodos spalvos vilnos pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su A. J. kelnių audeklo atitinkamais pluoštais (t.1, b.l. 62-75).

Teismas daro išvadą, jog A. T. ir K. C. viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą J. J. atžvilgiu, iš chuliganiškų paskatų, dėl mažo preteksto, prašydami cigaretės ir gavę neigiamą atsakymą iš nukentėjusiojo, jį pradėjo mušti – padarydami jam galvos sužalojimus, kurie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o K. C. dar ir peiliu kelis kartus smogė į nukentėjusiojo koją, tuo padarydamas sunkų sveikatos sužalojimą, sukėlusį nukentėjusiojo mirtį. Teismas daro išvadą, kad abu kaltinamieji veikė iš chuliganiškų paskatų. Kadangi A. T. atlikti veiksmai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai jo veiksmai yra teisingai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., o būtent, kad A. T. naudojo prieš J. J. smurtą, suduodamas jam kelis smūgius į įvairias kūno vietas, bei J. J. spardydamas kojomis, tačiau jo padaryti veiksmai nesukėlė J. J. mirties, o buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Specialistas Leonas Urbanavičius patvirtino, kad J. J. mirtis įvyko nuo ūmaus nukraujavimo dėl išsivysčiusio hemoraginio šoko, durtinių-pjautinių kairės šlaunies žaizdų pasekoje. J. J. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas kas sukėlė nukraujavimą ir mirtį. Sužalojimas pavojingas gyvybei, nes sukėlė mirtį. Tačiau medicininėje praktikoje dažniausiai esant tokiems sužalojimams – tik vieno trečdalio arterijos sužalojimui paprastai gyvybė išgelbima.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo K. C. dūriai į J. J. šlaunį yra priežastiniame ryšyje su padarytais sužalojimais ir tų sužalojimų sukeltomis pasekmėmis – įvykusia mirtimi. Atsakomybė už pasekmes atsiranda nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo kaltininko padaryto pavojingo gyvybei sužalojimo iki nukentėjusiojo mirties (Aukščiausio teismo senato nutarimo 2p.). K. C. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, kadangi naudojo kūnui žaloti peilį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. K. C. dūrė peiliu J. J. į koją, nuo ko pastarasis nukraujavo ir mirė. K. C. veika kvalifikuota tinkamai pagal LR BK 129str. 2 d. 8 p. Kaltinamasis K. C. nusikalstamą veiką įvykdė netiesiogine tyčia.

Nukentėjusiajai Birutei Jankauskienei civilinis ieškinys dėl turtinės žalos už laidojimo išlaidas atlygintas pilnai. Neturtinė žala yra susijusi su nukentėjusiojo mirtimi, todėl ji priteistina tik iš kaltinamojo K. C. ir jo įstatyminių atstovų. Tačiau nukentėjusiosios B. J. civilinis ieškinys sumoje 80000 litų dėl neturtinės žalos yra per didelis. Atsižvelgiant į tai, kad žalą padarė kaltinamasis K. C. būdamas nepilnametis, kuris savo turto neturi, ir šią žalą tenka atlyginti jo įstatyminiams atstovams, taip pat į įstatyminio atstovo R. C. sveikatą, kuris yra invalidas. Todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo principu pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra mažinamas iki 50 tūkstančių litų ( neįskaitant atlygintos dalies neturtinės žalos).

Prokuroro civilinis ieškinys dėl gydymo išlaidų pagrįstas ir pilnai priteistinas iš K. C. , kadangi nukentėjusysis J. J. buvo gydomas ligoninėje dėl pjautinės-durtinės žaizdos kojoje, kurią padarė savo nusikalstamais veiksmais K. C. .

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems A. T. ir K. C. vadovaujasi LR BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, bei LR BK XI skyriuje nustatytais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, į kaltininkų asmenybes, į bylos aplinkybes, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamųjų lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jie prisipažįsta padarę nusikalstamas veikas, ir nuoširdžiai gailisi, kad nusikalstamas veikas padarė būdami nepilnamečiais, kad atlygino nukentėjusiajai visą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos. Kaltinamieji charakterizuojami gerai. (t. 1, b.l. 183, t2.,b.l. 52, 53, 58; t.3, b.l. 1). Taip pat teismas atsižvelgia į kitas aplinkybes: į sužalojimo pobūdį, į žalojimo įrankį, į tyčios formą, į nukentėjusiojo elgesį ligoninėje, kur nukentėjusysis dėl girtumo trukdė teikti medicininę pagalbą, į medicininės pagalbos teikimo kokybę ir kvalifikaciją. Į nukentėjusios B. J. poziciją, kad ji kaltinamiesiems atleidžia ir prašo griežtai nebausti.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam K. C. atsižvelgė į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą su sunkiomis pasekmėmis – buvo atimta gyvybė kitam žmogui. Pirmą kartą teisiamas bei gerai charakterizuojamas. Jauno amžiaus, mokosi, į sveikatos stovį. Todėl jam skiriama laisvės atėmimo bausmė mažesnė už bausmės vidurkį artima minimaliai.

Teismas, spręsdamas A. T. baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgė į tai, kad jis savo veiksmais padarė nesunkų nusikaltimą. Pirmą kartą teisiamas bei gerai charakterizuojamas. Mokosi. Kadangi kaltinamasis A. T. atsiprašė nukentėjusios, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atlygino turtinę žalą, tai yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti LR BK 93str. nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Baudžiamąją bylą A. T. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 284 str. 1 d. nutraukti ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 93str. pagrindu atleisti. Paskirti A. T. auklėjimo poveikio priemonę: atiduoti jį tėvui R. T. prižiūrėti ir ugdyti iki jam sukaks 18 metų.

Kardomąją priemonę A. T. atžvilgiu panaikinti.

Civilinio atsakovo R. T. turtui nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.

K. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 2d. 8 p. ir jį nubausti laisvės atėmimu trejiems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 66 str. 1 d. į bausmės laiką įskaityti išbūtą laikinam sulaikyme ir suėmime nuo 2005 m. lapkričio 5 d. iki 2005 m. gruodžio 7 d. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos – suėmimo dienos. Kardomąsias priemones – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o nuosprendžiui įsiteisėjus pakeisti į suėmimą.

Daiktinius įrodymus: J. J. striukę, megztinį, marškinėlius, batus, kojines, 4 tamponus, kelnes, du lenktinius peilius – sunaikinti kaip beverčius. A. T. striukę, bliuzoną, džinsus, sportinius batus, kepurę, skudurą – grąžinti A. T. atstovui pagal įstatymą; K. C. striukę, du megztinius, džemperį, kelnes, batus, pirštines, kojines, kepurę – grąžinti K. C. atstovui pagal įstatymą. Vaizdo kasetę grąžinti prokuratūrai.

Iš K. C. priteisti penkiasdešimt tūkstančių litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai B. J. , o K. C. neturint turto ir piniginių lėšų, priteisti iš kaltinamojo įstatyminių atstovų R. J. C. ir F. C. iš kiekvieno po 25 tūkstančius litų iki sueis K. C. aštuoniolika metų.

Priteisti iš K. C. 2082 (du tūkstančius aštuoniasdešimt du) litus Valstybinei ligonių kasai.

Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos Respublikos Apeliaciniam teismui per šį teismą.