Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2024-06-12 · Byla Nr. E1-887-674/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-06-12
Bylos Nr.
E1-887-674/2024
Teisminio proceso Nr.
1-36-3-00013-2024-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelija Petkevičienė
Baudžiamoji byla Nr. E1-887-674/2024Teisminio proceso Nr. 1-36-3-00013-2024-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.10.1; 2.6.2.3;
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. birželio 12 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė,sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,dalyvaujant prokurorui Eividui Chmieliauskiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Latvijos Respublikos vardu Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Rygos apskrities departamento Viešosios tvarkos policijos skyriaus Eismo administracinių nusižengimų tyrimo tarnybos pateiktą prašymą dėl tarptautinės piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje dėl UAB ,,G.“ paskirtos piniginės sankcijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Latvijos Respublikos kompetentinga institucija (Valstybinės policijos Rygos apskrities departamento Viešosios tvarkos policijos skyriaus Eismo administracinių nusižengimų tyrimo tarnyba), vadovaudamasi 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms, prašo spręsti klausimą dėl paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, kur UAB ,,G.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė: (duomenys neskelbtini), paskirta 5500 Eur bauda.

UAB ,,G.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 6 d., sprendimu Nr. 01187002235622-1 nubaustas už tai, kad 2022 m. balandžio 5 d. 21:30 val. (duomenys neskelbtini) apskrityje, autokelyje A-5-8 km, triašės transporto priemonės VOLVO, Lietuvos Respublikos valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), su triaše priekaba JYKI, Lietuvos Respublikos valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, Lietuvos pilietis G. V. (vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini)). Dirbantis įmonės UAB ,,G.“ vardu, vykdė krovinių (CMR(tarptautinio krovinių vežimo) važtaraštis 0348, beržo rąstai) pervežimą maršrutu Lietuva-Latvija. Nustatant faktinę transporto priemonės masę/svorį su kelių transporto svarstyklėmis HAENNI WL 108, 857 plokštės pakartotinio patikrinimo pažymėjimas M1307V21, galiojo iki 2022-05-11, ir 856 plokštės pakartotinio patikrinimo pažymėjimas M138V21, galiojo iki 2022-05-11. Nustatyta, kad faktinė transporto priemonės sudėties masė buvo 66 000 kg. Apskaičiavus leistiną +/- 5 proc. paklaidą, tikroji masė/tikrasis svoris buvo 62 700 kg. Leistinas bendrasis 40 000 kg svoris buvo viršytas 22 700 kg, tai yra 56,75 proc.. Leidimų vežti negabaritinius (didesnio nei leistina gabarito) ir viršsvorį turinčius dalomosios medienos krovinius išduota nebuvo. Išduotas pervežimo leidimas P122562/2022 negabaritiniams (didesnio nei leistina gabarito) ir viršsvorį turintiems kroviniams vežti buvo skirtas nedalomajam kroviniui vežti. Įmonė UAB ,,G.“, kaip vežėjas, neužtikrino, kad kelių eisme nebūtų naudojama perkrauta transporto priemonė.

Priimant sprendimą taikyti Latvijos Respublikos įstatymai: Vežimo keliais įstatymo 54 straipsnio 19 dalis – krovinių vežimas keliais, viršijant nustatytą leistiną transporto priemonės ašies apkrovą 20 proc. ir daugiau procentų.

Prokuroras prašė prašymą atmesti, kadangi piniginė sankcija sumokėta, informuoti Latvijos Respublikos instituciją.

Uždarosios akcinės bendrovės „G.“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, teismui yra pateikęs bankinio pavedimo mokėjimo nurodymą. Procesiniai dokumentai ir šaukimas uždarosios akcinės bendrovės „G.“ atstovui įteikti tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją pripažįsta pinigine sankcija nubausto fizinio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės vietos apylinkės teismas.

Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog administracinį nusižengimą Latvijos Respublikoje padariusio juridinio asmens, kaip vežėjo, buveinės vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), kaip ir bylą nagrinėjant Latvijos Respublikoje, todėl byla teisminga Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams.

UAB ,,G.“, kaip vežėjui, Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirta piniginė sankcija dėl veikos, atitinkančios 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms. Iš Liudijimo matyti, kad minėtas sprendimas yra galutinis (įsiteisėjo 2022 m. balandžio 27 d.), bei liudijimą išdavusios institucijos žiniomis, sprendimą vykdančioje valstybėje tam pačiam asmeniui nebuvo priimtas sprendimas dėl tų pačių veikų ir toks sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje, išskyrus sprendimą priėmusią valstybę ar sprendimą vykdančią valstybę, nebuvo įvykdytas. Sprendimą priėmusi valstybė neleidžia sprendimą vykdančiajai valstybei taikyti alternatyvias sankcijas, jei visiškai ar iš dalies neįmanoma vykdyti sprendimo dėl finansinės baudos paskyrimo.

Nustatyta, kad Latvijos Respublikoje teisinėn atsakomybėn patraukta UAB „G.“ paskirtą piniginę sankciją sumokėjo ir pateikė mokėjimo nurodymą, atliktą 2024 m. birželio 10 d., iš kurio matyti, jog UAB „G.“ prašomu pripažinti sprendimu skirtą 5 500,00 Eur baudą sumokėjo tiesiogiai Latvijos Respublikai iki šios nutarties priėmimo momento (nurodė gavėją „Valst Kase“, banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: „01187002235622-1“ ir unikalus mokėjimo kodas „10153“).

Įvertinus byloje esančius duomenis nustatyti BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyti pagrindai, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu piniginės sankcijos vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir laisves. Viena iš galimų pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimo situacijų egzistuotų tuomet, jeigu pripažįstant tarptautinę sankciją būtų pažeistas draudimas antrą kartą bausti už tą pačią veiką (lot. non bis in idem), įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos septinto protokolo 4 straipsnyje, numatančiame, kad niekas neturi būti antrą kartą persekiojamas ir baudžiamas tos pačios valstybės už nusikaltimą, už kurį jis jau buvo išteisintas arba nuteistas galutiniu nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad UAB ,,G.“ skirtą baudą sumokėjo, siekiant nepažeisti dvigubo nubaudimo draudimo (lot. non bis in idem) principo, dėl Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 01187002235622-1, kuris įsiteisėjo ir tapo galutinis 2022 m. balandžio 27 d., paskirtos piniginės sankcijos (5 500 Eur bauda), Latvijos Respublikos kompetetingos institucijos (Valstybinės policijos Rygos apskrities departamento Viešosios tvarkos policijos skyriaus Eismo administracinių nusižengimų tyrimo tarnyba) prašymas dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 17² straipsniu, 364 straipsniu, 365¹ straipsniu, 365² straipsniu, teismas

nutaria:

Latvijos Respublikos kompetetingos institucijos (Valstybinės policijos Rygos apskrities departamento Viešosios tvarkos policijos skyriaus Eismo administracinių nusižengimų tyrimo tarnyba ((Valsts Policijas Rīgas reģiona pārvaldes Kārtības Policijas Pārvaldes Satiksmes administratīvo pārkāpumu izmeklēšanas birojs)) teisinės pagalbos prašymą dėl piniginės sankcijos uždarajai akcinei bendrovei ,,G.“ pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, pagal Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. 01187002235622-1, atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Aurelija Petkevičienė