Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Šiaulių RATC) su prašymu (b. l. 2-4) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo A. D. 323,34 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d.

Prašyme nurodė, kad Šiaulių RATC yra Šiaulių miesto, Kelmės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybių įsteigta įstaiga, viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Pakruojo rajone iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą buvo mokamas kaip sutartinė prievolė už paslaugą po paslaugos suteikimo, jo dydis priklausė nuo suteiktos paslaugos apimties. Nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. Pakruojo rajone pradėjo veikti iš esmės kita komunalinių atliekų sistema, kurioje minėtas mokestis nebepriklauso nuo teršėjo perduotų atliekų kiekio ir paties perdavimo fakto. Mokestis buvo pakeistas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir rinkliava), kuri įskaitoma į savivaldybės biudžetą ir yra privaloma įmoka. Rinkliava turi būti mokama ne vėliau kaip iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos, o rinkliavos lėšomis tvarkomos komunalinės atliekos, kur ir kiek jų bebūtų. Rinkliavos dydis apskaičiuojamas, remiantis savivaldybės nustatytu rinkliavos dydžiu vienam gyventojui, dauginamu iš rinkliavos mokėtojui nuosavybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos teise priklausančio būsto gyventojų skaičiaus. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, o 11 straipsnio l dalies 8 punktas – kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą; 3 straipsnis – kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, o rinkliavos mokėjimo visuotinumo principo reikalavimas jiems nustatytas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje „teršėjas moka“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 patvirtinto plano 79 punkte. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį, savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. Pagal Rinkliavų įstatymo bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, savivaldybių institucijų kompetencijai yra priskirta funkcija atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis (Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, esanti administracinėje byloje Nr. 1-78-355/2010, išnagrinėtoje Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2010 m. kovo 20 d.). Remdamasi tuo, Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2007 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T-244 nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. Pakruojo rajone įvedė privalomą vietinę rinkliavą ir nustatė jos dydį, kuris buvo pakeistas 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-380 bei 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T-245 patvirtino „Pakruojo rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus“, kurių 3.2 ir 3.3 punktai pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą bei kurie yra papildyti ir pakeisti sprendimais: 2008 m. rugpjūčio 28 d. Nr. T-271; 2010 m. kovo 25 d. Nr. T-85. Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2006 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T-213 patvirtino Pakruojo rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (pakeistos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-389, 2009 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. T-45 bei 2010 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. T-84), kurių 6.1 punktas nustatė, kad atliekų turėtojai už mokamą rinkliavą naudojasi regionine komunalinių atliekų tvarkymo sistema, o 6.5 punktas nustato, kad jie privalo teikti pareiškėjui duomenis, reikalingus rinkliavai skaičiuoti. Šie sprendimai yra viešai paskelbti http://www.pakruojis.lt ir, kaip nustatyta Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 14 d. nutartimi, esančia administracinėje byloje Nr. I-322-621/2010, taryba priėmė šiuos sprendimus „įgyvendindama savarankiškąsias savivaldybės funkcijas atliekų tvarkymo srityje“ bei, kad rinkliava „vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, taigi vietinė rinkliava ir jos dydis nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu; rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas“. Pagal Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ir Nuostatų 1 ir 10 punktus, rinkliavos lėšos iš pareiškėjo Šiaulių RATC, kaip rinkliavos administratoriaus, sąskaitos pervedamos į savivaldybės biudžetą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 4 dalį, viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija. Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Šiaulių RATC dalininkės yra Šiaulių regiono savivaldybės. Rinkliava atsakovui skaičiuojama 2007 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. T-244 1 punkte, 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. T-380 1 punkte bei 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 245 patvirtintų nuostatų 3.1 ir 6.2 punktuose nustatyta tvarka pagal atsakovo turimo būsto gyventojų skaičių. Rinkliavos mokėjimas yra atsakovo prievolė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1 str.), kuri turi būti vykdoma tinkamai (CK 6.38 str.) ir kurią vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 str.). Atsakovas A. D. yra skolingas Šiaulių RATC 323,34 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d.

Atsakovas A. D. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo (b. l. 31-32), kuriuo prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. 1-1784-84/2013, išnagrinėtoje 2013 m. spalio 28 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme.

Prašyme nurodo šiuos argumentus:

1) Nesutinka su tuo, jog teismo sprendime nurodyta, kad pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė, ir kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Pažymi, jog nuo 2005 metų neturi pastovios gyvenamosios vietos, nuo 2004 metų yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvena Pakruojo rajono savivaldybėje, yra prie jos registruotas. Tam, kad atsakingi darbuotojai galėtų su juo susisiekti, jis savivaldybei yra pateikęs savo telefono numerį, kuriuo naudojasi 5 metus. Todėl, teismui pateikus dokumentus ar kvietimus savivaldybei, jam būtų praneštų apie tai telefonu ir jis galėtų tinkamai apsiginti teisme. Remiasi ABTĮ 73 straipsniu, teigia, kad teismas turėjo galimybę jam pranešti apie bylos iškėlimą, tačiau to nepadarė. Vertina, kad teismui nepranešus jam apie administracinės bylos iškėlimą teisme ir ją išnagrinėjus jam nedalyvaujant, pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios ir įpareigojančios teismą pranešti dalyvaujančioms byloje šalims apie bylos nagrinėjimą. Taip pat pažeisti ABTĮ 51, 53, 72 straipsnių reikalavimai. Be to, su pareiškėju nesudaryta paslaugų pirkimo - pardavimo sutartis, t. y. pagrindas, kuriuo remiantis turėtų būti patenkintinas Šiaulių RATC pareiškimas. Byla išnagrinėta pažeidus procesinės ir materialinės teisės normas.

2) Atsakovas nepaleido ABTĮ 156 straipsnyje nustatyto 3 mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo termino, nes apie teismo sprendimą sužinojo 2014 m. kovo 28 d., atvykęs į teismą ir pasiėmęs teismo sprendimą, pradėjo tvarkyti dokumentus dėl antrinės teisinės pagalbos šioje byloje. Taip pat nurodė, kad 2014 m. kovo viduryje, kaip įprasta, gavo žinutę apie lėšų pervedimą į jo sąskaitą, tačiau vietoj įprastai pervedamų 460 Lt, jam buvo pervesta 368 Lt. Tą pačią dieną nuvykus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pakruojo skyrių, atsakovui buvo paaiškinta, kad yra antstolių raštas išlaikyti iš jo pajamų 20 procentų už šiukšlių išvežimą. Po kelių dienų atsakovas nuvyko į Šiaulių RATC, kur jam pranešta, kad yra teismo sprendimas.

Šalies argumentai

1) Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nurodė atsakovo adresą pagal Gyventojų registro duomenis: atsakovas deklaruotas gyvenamosios vietos adresas nuo 1988 m. balandžio 4 d. iki 2014 m. kovo 26 d. yra Pakruojo raj. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. Prie Pakruojo rajono savivaldybės atsakovas deklaruotas tik 2014 m. kovo 27 d. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta laikoma nepasikeitusi tol, kol jis įgyja (deklaruoja) kitą nuolatinę gyvenamąją vietą (CK 2.12 str. 4 d.). Ji dar gali būti nustatyta ir pagal paties asmens pareiškimus (CK 2.17 str. 1 d.). Kaip matyti iš atsakovo prašymo dėl proceso atnaujinimo, atsakovas savo adresą nurodo Autogaražų bendrija (duomenys neskelbtini), Pakruojis, adresą korespondencijai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., tai rodo, kad faktiškai atsakovas būna Pakruojo rajone, t. y. Šiaulių apskrityje. Fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomojoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 str. 3 d.). Atsakovas jokio kito, nei deklaruotas, savo adreso nenurodė. Pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus, asmenys, keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, privalo deklaruoti naują gyvenamąją vietą per 7 darbo dienas. Atsakovas to nepadarė, negavo procesinių dokumentų dėl subjektyvių priežasčių, todėl procesas neatnaujintinas. Nurodo, kad teismo šaukimas nustatyta tvarka buvo siunčiamas oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (ABTĮ 75 str.; 77 str. 1 d.), o jam grįžus neįteiktam, remiantis ABTĮ 73 straipsnio 3 dalimi, buvo įteiktas skelbimu specialiame interneto tinklalapyje. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartimi administracinėje Nr. A556-598/2013 nutartimi, vertina, jog teismas teisingai išnagrinėjo bylą nepažeisdamas nei procesinių nei materialinių teisės normų, priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą.