Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, jog patikrinimo metu pareiškėjai pajamų šaltiniams pagrįsti mokesčių administratoriui pateikė: 2010-08-20 sutartį, pagal kurią pareiškėjo sesuo M. T. padovanojo pareiškėjui 20 000 Lt; 2010-09-08 sutartį, pagal kurią pareiškėjos sesuo A. M. padovanojo pareiškėjai 30 000 Lt; 2010-11-25 paskolų sutartis, pagal kurias pareiškėjas ir pareiškėja iš S. B. (pareiškėjų žento S. M. močiutės) pasiskolino po 50 000 Lt; 2011-05-19 sutartį, pagal kurią pareiškėjos dukra I. M. padovanojo pareiškėjai 40 000 Lt.

Nurodo, jog tiek VMI, tiek MGK, vertindamos tarp pareiškėjų ir S. B. sudarytų paskolų sutarčių realumą ir šių sutarčių nepripažindamos, kaip vieną iš argumentų nurodė tai, kad pareiškėjų dukra I. M., paskolų sutartyse pasirašydama už S. B. pagal 2009-01-08 įgaliojimą, viršijo savo įgaliojimus, t. y. neturėjo teisės sudaryti tokio sandorio (CK 2.134 str. 1 d.). Tačiau, pareiškėjų teigimu, 2009-01-08 įgaliojime yra aiškiai nurodyta, jog I. M. yra įgaliojama sudaryti visus įstatymams neprieštaraujančius sandorius. Be to, pažymi, kad pati S. B. dalyvavo, sudarant ginčo paskolų sandorius. Pabrėžia, jog MGK, teigdama, kad atstovas negali sudaryti sandorių su savo tėvais, dėl to sandoris yra negaliojantis, rėmėsi CK 2.134 str. 1 d., tačiau nekreipė dėmesio į antrą tos pačios straipsnio dalies sakinį: „Tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu“. Tai, pareiškėjų teigimu, reiškia, kad toks sandoris nėra niekinis, o yra nuginčijamas, kurį ginčyti turėjo teisę pati S. B., o šiuo metu – jos įpėdinis S. M. Kadangi sandoriai nėra nuginčyti (jų niekas ir nesiruošia ginčyti, nes visiškai atitiko S. B. valią), jie yra galiojantys ir iš kurių teisės ir pareigos kyla šalims ir jų teisių perėmėjams (CK 1.79 str.).

Skundžiamuose sprendimuose nurodyta, jog S. B. mirus ir testamentu palikus visą turtą anūkui S. M., paveldėjimo teisės liudijimuose nėra nurodytos paveldėtos teisės į S. B. suteiktas ir neatgautas paskolas, teisės jas susigrąžinti. Tačiau, pareiškėjų nuomone, tai, kad S. B. įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į S. B. reikalavimo teisę, yra visiškai nereikšminga. Nurodo, jog gauti paveldėjimo teisės liudijimą nėra įpėdinio pareiga, tai yra jo teisė. Jeigu įpėdinis yra priėmęs palikimą, tai dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo jis gali kreiptis į notarą bet kada, nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo palikimo priėmimo. Be to, pažymi, kad paveldėjimo teisės liudijimas yra pagrindas įregistruoti daiktines teises į paveldėtus nekilnojamuosius daiktus, automobilius, pasiimti pinigines lėšas iš banko, tačiau tai nėra būtinas dokumentas reikalavimo teisei pagrįsti. Pagal CK 5.1 str. 2 d. įpėdiniai paveldi ir palikėjo turtines reikalavimo teises. Daro išvadą, jog S. B. reikalavimo teisė yra perėjusi S. M., nepriklausomai nuo to, ar paveldėjimo teisės liudijimas yra išduotas ar ne.

Į MKG argumentą, kad paskolos suteiktos grynaisiais pinigais, o pareiškėjai neįrodė, jog pinigai buvo perduoti, nurodo, kad įstatymas nedraudžia pinigus skolinti grynaisiais, juo labiau, kad S. B. pinigus ir laikė grynaisiais pinigais (tai patvirtina 2013-12-01 deklaracija). Atkreipia dėmesį į tai, kad paskolų sutartyse yra aiškiai parašyta, jog paskola yra priimta, t. y. pinigai perduoti. Pasirašant sutartis ir perduodant pinigus, dalyvavo 5 asmenys ir visi šie asmenys mokesčių administratoriui pinigų perdavimo faktą patvirtino žodžiu ir raštu. Pareiškėjų teigimu, pinigus jie skolinosi butui pirkti ir šią aplinkybę nurodė visuose paaiškinimuose.

Nesutinka su VMI ir MGK argumentu, kad S. B. sudarė sau ekonomiškai nenaudingą sandorį (be palūkanų), nenaudingomis sąlygomis (be turto įkeitimo, nenustatytam laikotarpiui, nežinodama pareiškėjų finansinių galimybių grąžinti paskolas, neužsitikrinusi jų greito grąžinimo). Pažymi, kad S. M. yra pareiškėjų žentas, pareiškėjų anūkų tėvas, o S. B. buvo S. M. močiutė, kuri dar 2009-01-08 sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko S. M. Taip pat 2009-01-08 surašė labai platų įgaliojimą S. M. sutuoktinei I. M. Iki savo mirties testamento S. B. nepakeitė, jo neatšaukė, savo valios nekeitė. Įgaliojimo taip pat neatšaukė. Atsižvelgdami į tai, pareiškėjai daro išvadą, jog tarp S. B. ir S. M. bei jo sutuoktinės (pareiškėjų dukters) buvo didelis pasitikėjimas, visą savo turtą, taip pat ir pinigus, S. B. ketino palikti ir paliko S. M., kurio valioje šiuo metu ir yra galimybė įgyvendinti teises, kylančias iš paskolų sutarčių. Atsižvelgiant į tokią situaciją, S. B., puikiai suvokdama savo amžių bei sveikatos būklę, suvokė, kad ir įgyvendinimas reikalavimo teisės priklausys nuo S. M. ir jo santykių su uošviais.

Apibendrindami daro išvadą, jog tiek VMI, tiek MGK, konstatuodamos, kad paskolų sutartys tarp pareiškėjų ir S. B. nėra realios, rėmėsi tiktai prielaidomis, visiškai ignoruodamos aplinkybes, kurios patvirtina sandorių realumą, visas aplinkybes traktavo tik savo naudai ir pareiškėjų nenaudai, nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą pareiškėjams, taip pažeidė objektyvumo principą, nagrinėjant pareiškėjų skundus.

Dėl dovanojimo sutarčių nurodo, jog mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 69 str. 1 d. ir dovanų raštelius vertindamas kaip formalius ir tikrovės neatitinkančius dokumentus, savo poziciją grindė šiais argumentais: dovanų davėjai paaiškinimuose apie dovanos suteikimo aplinkybes nepateikė išsamių, motyvuotų paaiškinimų apie sandorio aplinkybes; dovanų davėjų ir dovanų gavėjų paaiškinimai apie dovanojimo aplinkybes ir tikslus prieštaringi; nenurodyti dovanojimo tikslai; dovanojimas vykdytas grynaisiais pinigais; nebuvo pateikta vienareikšmiškų ir neginčijamų įrodymų, kad pagal pateiktus rašytinius dokumentus piniginės lėšos buvo realiai perleistos; tiek dovanojimo rašteliai, tiek paskolų sutartys pasirašyti tik su giminystės ryšiais susijusiais asmenimis (seserimis, dukra), kuriems, pasirašant dovanojimo raštelius ir paskolų sutartis, įtaką galėjo daryti pareiškėjai. Mokesčių administratorius pažymėjo, jog skolintos ir seserų bei dukters dovanotos lėšos, remiantis 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (toliau – ir GPMĮ) nuostatomis, nepripažįstamos apmokestinamosiomis pajamomis.

Pareiškėjai, įvertinę mokesčių administratoriaus 2016-01-19 raštu A. M. pateiktus klausimus ir pastarosios atsakymus, nurodo, kad pats mokesčių administratorius stengėsi traktuoti taip, kad A. M. 2010 m. suteikta piniginė dovana pareiškėjai yra didesnė ir 3,6 karto viršija nekilnojamojo turto, kurį pareiškėja 2015 m. padovanojo A. M., vertę ir kad sandoriai yra tarpusavyje susiję. Pažymi, kad pareiškėja dėkinga seseriai, jog ji 2010 m. padovanojo pinigines lėšas, kai jų reikėjo perkant butą ir remontuojant sodybą duomenys neskelbtini, tačiau jokių pažadų ar ketinimų A. M. padovanoti tėvų sodybos dalį tuo metu nebuvo. Tik praėjus 5 metams, būtent iš dėkingumo, giminystės, draugiškumo pareiškėja 2015-04-28 savo dalį padovanojo seseriai. Teigia, kad mokesčių administratorius neturėtų reikalauti, jog pareiškėjos ir A. M. atsakymai būtų vienodi, juolab, kad užduodami skirtingi klausimai. Pareiškėja 2015 m. paaiškinime nurodė, kad džiaugiasi galėdama seseriai išreikšti padėką už dovanotus pinigus. Tai yra normalus padėkos išreiškimas, o ne dovanojimo tikslas.

Dėl pareiškėjos iš dukters I. M. gautos 40 000 Lt piniginių lėšų dovanos nurodo, jog I. M. vyras S. M. 2011-05-13 pardavė turėtą nekilnojamąjį turtą už 40 000 Lt. Pinigai už parduotą nekilnojamojo turto dalį buvo gauti 2011-05-13, o padovanoti 2011-05-19. Visi sandorio dalyviai parašė paaiškinimus, nurodė, kad pinigai perduoti grynaisiais, patvirtino, kad tikrai pinigus perdavė, nurodė, kur ir kiek pinigų perdavė, kas dalyvavo perduodant pinigus, todėl mokesčių administratorius neturėjo pagrindo nepripažinti tiesioginių įrodymų.

Dėl pareiškėjo sesers M. T. pareiškėjui dovanotų 20 000 Lt piniginių lėšų nurodo, kad VMI ir MGK rado vienintelius neatitikimus paaiškinimuose, t. y. dovanos tikslą, ir tuo ėmė naudotis, visiškai ignoruodamos kitas aplinkybes, patvirtinančias sandorio realumą. Pareiškėjų nuomone, neatitikimas yra menkavertis – pareiškėjas nurodė, kad M. T. jam dovanojo pinigus su ketinimais prisidėti atkuriant sodybą, M. T. teigė, kad pinigus dovanojo broliui be jokių tikslų. Pažymi, kad po sandorio praėjo daug laiko ir žmonės ne visas aplinkybes atsimena tiksliai. Būtų keista, jeigu aplinkybės būtų nurodomos tiksliai.

Pabrėžia, jog visose dovanojimo sutartyse yra aiškiai parašyta, jog dovana yra dovanos davėjo perduodama ir dovanos gavėjo gaunama, t. y. pinigai perduodami ir gaunami, ir abiejų šalių atskirai pasirašyta. Pasirašant sutartį dalyvavę asmenys mokesčių administratoriui pinigų perdavimo faktą patvirtino žodžiu ir raštu.

Pareiškėjai, atsižvelgdami į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-301-07 dėl įrodinėjimo naštos mokestinėse bylose paskirstymo, nurodo, jog pareiškėjai pateikė tiesioginius įrodymus dėl sandorių realumo. Pažymi, kad visi sandorių dalyviai buvo apklausti ir visi parašė paaiškinimus, nurodydami, kad pinigai perduoti grynaisiais, patvirtino, kad tikrai pinigus perdavė, nurodė, kur ir kiek pinigų perdavė, kas dalyvavo perduodant pinigus. Daro išvadą, jog mokesčių administratorius nepripažinti tiesioginių įrodymų neturėjo pagrindo. Netiesioginius įrodymus surinko pats mokesčių administratorius ir patikrinimo aktuose konstatavo, kad, atlikus pajamų / išlaidų analizę, nenustatyta, jog M. T., A. M., I. M., S. B. negalėjo suteikti dovanų ar paskolų pareiškėjams. Daro išvadą, jog, įvertinus tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, matyti, kad nei VMI, nei MGK neturėjo pagrindo konstatuoti, jog sandoriai nerealūs. Pažymi, kad dovanos, gautos iš šeimos narių, yra normalus dalykas, pripažįstamas Lietuvos teisės aktuose.

Teigia, kad pareiškėjų 2010-01-01 piniginių lėšų likutis ne banke buvo 30 000 Lt, o ne 0, kaip konstatavo mokesčių administratorius. Šią aplinkybę pareiškėjai buvo nurodę paaiškinimuose mokesčių administratoriui, t. y. kad 2010-01-01 kiekvienas turėjo po 15 000 Lt piniginių lėšų likutį ne banke, ir šis lėšų likutis turi būti pripažintas. Paaiškina, kad mokestinio tyrimo metu pareiškėjų niekas neklausė apie turėtą pinigų likutį ne banke 2003-12-31, ko pasėkoje mokesčio administratorius visiškai nevertino grynaisiais pinigais turėtų santaupų, kurias pareiškėjas nurodė 2015-07-13 paaiškinime. Buvo pateiktas toks paaiškinimas: „Pareiškėjas su sutuoktine turėjo žemės, gyvulių, todėl turėjo ir santaupų. Visą gyvenimą dirbo ir iš uždirbtų pinigų po truputį kaupė senatvei“. Nors pareiškėjai ir nepateikė vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijos FR0593, bet pagal turimus dokumentus pareiškėjai turėjo pastovius darbus, dirbamos žemės ir sąlygas versti žemdirbyste.

Atkreipia dėmesį į tai, kad mokesčių administratorius pripažino pareiškėjų pajamas iš surinktų miško gėrybių 2010–2013 m., tačiau už 2004–2009 m. šių pajamų nepripažino. Pažymi, kad 2004–2009 m. pareiškėjai gyveno Dzūkijoje, kur reta šeima neturi papildomų pajamų iš miško gėrybių, pareiškėjai rinko miško gėrybes ir turėjo pajamų. Nurodo LVAT praktiką (LVAT sprendimai administracinėse bylose: Nr. A-602-27/2013; Nr. A-17-301/2007; Nr. A-442-1111/2011; Nr. A-438-953/2011; Nr. A-17-621/2007; Nr. A-556-285/2010; Nr. A-39-79/2009; Nr. A-438-261/2010; Nr. A-556-945/2009). Ta aplinkybė, kad pareiškėjai nepateikė objektyvių įrodymų, jog tokias pajamas gavo, negali būti vertinama kaip įrodymas, kad tokių pajamų nebuvo. Mokesčių mokėtojas neprivalo laikyti dokumentus ir pagrįsti savo turėtas pajamas daugiau nei už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus (LVAT 2015-09-23 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2667-438/2015).

Daro išvadą, kad patikrinimo metu Kauno AVMI pagrįstai nustatė, jog pareiškėjai paskolų ir dovanų negavo, ir tai patvirtina šios grynųjų pinigų skolinimosi ir dovanojimo aplinkybės:

– pareiškėjai pinigines lėšas skolinosi iš fizinio asmens S. B. per įgaliotą asmenį I. M., nors nurodė, kad pareiškėjus su S. B. sieja 20 m. draugystė. Pareiškėja paaiškinime nurodė, kad pati S. B. skolinti negalėjo, nes buvo 91 m. ir dėl ligos beveik nieko nematė, tačiau savo valią išreiškė žodžiu. Įvertinus tokį paaiškinimą, VMI abejones kelia pats pinigų suteikimo pobūdis – paskola, nes, būdama garbaus amžiaus ir turėdama sveikatos problemų, S. B. nusprendė pinigus paskolinti, o ne padovanoti artimiesiems, neužsitikrino jų greito grąžinimo (grąžinimo data nenumatyta). Po S. B. mirties jos turėtą turtą paveldėjo S. M., tačiau pateiktuose paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimuose paskolų kaip paveldimo turto nėra nurodyta.

– Dovanų davėjos A. M. ir M. T. nepateikė išsamių, motyvuotų paaiškinimų apie dovanojimo aplinkybes. Nesutampa pareiškėjų ir dovanų davėjų nurodyti dovanų suteikimo tikslai. Pareiškėjas nurodė, kad M. T. jam dovanojo pinigus su ketinimais prisidėti atkuriant sodybą adresu: duomenys neskelbtini, kad vėliau ji ir jos šeimos nariai taip pat galėtų vasaroti minėtoje sodyboje. Tačiau pati M. T. paaiškinime teigė, kad pinigus dovanojo broliui be jokių tikslų. Pareiškėja paaiškinime nurodė, kad A. M. dovanojo 30 000 Lt dėl to, kad ji atsisakė 1/2 dalies iš tėvų paveldimo namo su priklausiniais ir žemės sklypu, tačiau A. M. nurodė, kad minėti sandoriai tarpusavyje nėra susiję.

– Paskolos ir dovanos suteiktos grynaisiais pinigais, tačiau nebuvo pateikta vienareikšmiškų ir neginčijamų įrodymų, kad pagal pateiktus rašytinius dokumentus piniginės lėšos buvo realiai perleistos. S. B. banko sąskaitoje paskolų suteikimo datai buvo minimalus lėšų likutis, nuo I. M. įgaliojimo pradžios iki paskolų suteikimo datos į S. B. banko sąskaitą buvo gautos nedidelės įplaukos (apie 20 kartų mažesnės už suteiktų paskolų dydį). VMI daro išvadą, kad paskolos galėjo būti suteiktos tik ne iš banko sąskaitoje buvusių pinigų, o tokiomis lėšomis disponuoti ir jas skolinti I. M. neturėjo įgaliojimo. Paskolų ir dovanų perdavimo faktą, pareiškėjai grindė sudarytomis paskolų sutartimis ir dovanojimo rašteliais bei jų pačių ir paskolų ir dovanų davėjų paaiškinimais.

– Mokesčių administratorius nustatė, kad 2010–2013 m. apie 60,9 proc. (58,1 + 2,8) visų pareiškėjų gautų pajamų sudarė pasiskolintos ar gautos dovanų piniginės lėšos iš fizinių asmenų bei kredito įstaigų gautos pajamos. Tai yra nustatytos pajamos iš viso galėjo sudaryti apie 326 949 Lt, tame tarpe – 66 949 Lt (20,5 proc.) darbo užmokesčio, pensijos, Darbo biržos pajamos, 31 000 Lt (9,5 proc.) pajamos už surinktus grybus, 9 000 Lt (2,8 proc.) paimti vartojimo kreditai iš UAB „General financing“, 30 000 Lt (9,2 proc.) pajamos už parduotą automobilį Porsche Cayenne, 190 000 Lt (58,1 proc.) iš fizinių asmenų pasiskolintos ar gautos dovanų lėšos.

– Tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjo pajamas sudarė minimalios darbo užmokesčio pajamos bei senatvės pensija, pareiškėjos – netekto darbingumo pensija ir pajamos iš Darbo biržos, tačiau, nepaisant to, pareiškėjai už neva skolintus ir dovanotus pinigus įsigijo brangų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, už kurį atsiskaitė grynaisiais pinigais: 2010 m. įsigijo butą adresu: duomenys neskelbtini, kuriame gyvena dukra I. M. su šeima, 2011 m. įsigijo prabangų automobilį, garažą. Be to, 2011–2013 m. vykdė statybos ir rekonstrukcijos darbus adresu: duomenys neskelbtini, kuriems reikalingas medžiagas pirko už grynuosius pinigus, bei 2012 m. įsigijo 2,55 ha žemės sklypą adresu: duomenys neskelbtini.

– Pareiškėjai nedeklaravo tariamai gautų dovanų. Dovanojimo rašteliai ir paskolų sutartys pasirašyti tik su giminystės ryšiais susijusiais asmenimis (seserimis, dukra), kuriems, pasirašant dovanojimo raštelius ir paskolos sutartis, įtaką galėjo daryti pareiškėjai. Sudarant paskolų ir dovanų sutartis siekta mokestinės naudos, nes skolintos ir seserų bei dukters dovanotos lėšos pagal GPMĮ nuostatas nepripažįstamos apmokestinamosiomis pajamomis.

Įvertinusi patikrinimo metu nustatytų skolinimosi / dovanojimo aplinkybių visumą, VMI konstatuoja, kad pareiškėjai paskolų ir dovanų sutartis su fiziniais asmenimis sudarinėjo formaliai, realiai nesiekdami sukurti paskolinių teisinių santykių, o tam, kad būtų formalus pagrindas pareiškėjams turėti mokestinę naudą – nemokėti GPM nuo pajamų, gautų iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pareiškėjų nurodytos ūkinės operacijos neatitinka tikrojo turinio ir, vadovaujantis MAĮ 69 str. nuostatomis, paskolų sutartys ir dovanų rašteliai įvertinti kaip formalūs ir tikrovės neatitinkantys dokumentai.

Nurodo, jog Kauno AVMI, atlikusi pareiškėjų pajamų ir išlaidų analizę už 2004–2009 m. pagal VMI bazėse turimą informaciją ir pareiškėjų pateiktus paaiškinimus, VSDFV bei bankų pateiktą informaciją, nustatė, kad pareiškėjai 2004–2009 m. laikotarpiu gavo nedideles pajamas iš darbo užmokesčio, Darbo biržos išmokų, netekto darbingumo pensijos (apie 11 160 Lt), kurių pakako tik vartojimo išlaidoms dengti. Pažymi, kad vidutinės statistinės vartojimo išlaidos buvo didesnės už gautas pajamas, tačiau, įvertinus gautų pajamų šaltinius ir rūšis, pripažinta, kad gautos pajamos atitiko patirtas išlaidas. Kitų pajamų šaltinių, iš kurių 2010-01-01 galėjo susidaryti pareiškėjų paaiškinime nurodytas 30 000 Lt piniginių lėšų likutis, pareiškėjai neturėjo, t. y. gaunamos pajamos buvo lygios patiriamoms išlaidoms. Atsižvelgdama į tai, Kauno AVMI konstatavo, jog 2010-01-01 pareiškėjų ne banke turimas piniginių lėšų likutis buvo lygus 0.

Dėl pareiškėjų argumentų, kad jų šeima 2004–2009 m. gavo papildomų pajamų iš grybų ir uogų bei kiekvienais metais savo turimame sklype augindavo daržoves sau ir pardavimui, nurodo, kad pareiškėjai 2015-06-26 paaiškinimuose mokesčių administratoriui tikrinamojo laikotarpio pradžioje turimo piniginių lėšų likučio ne banke šaltinį įvardijo darbo užmokestį, turėtas santaupas bei nurodė, kad sutaupyti padėjo turėtas kaimas, kuriame augino gyvulius, paukščius, daržoves ir vaisius. Tačiau nei kontrolės procedūrų metu, nei su pastabomis pareiškėjai nenurodė iki 2010 m. gautų pajamų už grybus ir uogas bei gautų pajamų iš žemės ūkio, taip pat nepateikė šias pajamas patvirtinančių dokumentų. Todėl minėtus pareiškėjų argumentus laiko nepagrįstais ir vertina kaip pareiškėjų pasirinktą gynybos poziciją.

Pareiškėjams pateikus pastabas dėl minėtų patikrinimo aktų, Kauno AVMI 2016-06-01 sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-341 patvirtino 2016-03-29 patikrinimo aktą Nr. (13.2) FR0680-225, nurodydama pareiškėjui sumokėti į valstybės biudžetą 3 803 Eur GPM, apskaičiuotus 1 997,10 Eur GPM delspinigius ir skirtą 30 proc. dydžio 1 141 Eur GPM baudą (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 1, b. l. 50–68), o 2016-06-01 sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-340 patvirtino 2016-03-29 patikrinimo aktą Nr. (13.2) FR0680-226, nurodydama pareiškėjai sumokėti į valstybės biudžetą 3 744,50,88 Eur GPM, apskaičiuotus 1 964,76 Eur GPM delspinigius ir skirtą 30 proc. dydžio 1 124 Eur GPM baudą (MGK byla Nr. 7-243/2016, t. 1, b. l. 56–74).

Taigi iš ginčo paskolų sutarčių matyti, kad jose yra nurodoma, jog pareiškėjams sutarčių sudarymo metu grynaisiais pinigais buvo perduota po 50 000 Lt. Tačiau toks šių sutarčių pobūdis reiškia, kad be šių sandorių šalių paaiškinimų, šiose sutartyse iš esmės nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų realų piniginių lėšų perdavimą pareiškėjams.

Aptarta situacija MAĮ 67 str., įtvirtinančio įrodinėjimo naštos paskirstymą tarp šalių, prasme lemia, kad pareiškėjams tenka pareiga įrodyti, t. y. pareiga pateikti papildomus tiesioginius ir / ar netiesioginius įrodymus, kurie patvirtintų teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad jie pagal minėtas paskolų sutartis realiai gavo lėšas, pavyzdžiui, atitinkamus buhalterinius, finansinius dokumentus, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjai tuo metu šias lėšas turėjo bei jas panaudojo tais tikslais, dėl kurių ėmė paskolas ir pan. Tačiau tokių įrodymų pareiškėjai nei mokesčių administratoriui, nei teismui nepateikė.

Pareiškėjai mokesčių administratoriui teiktuose paaiškinimuose nurodė, jog skolintas lėšas jie panaudojo 2010 m. butui adresu: duomenys neskelbtini, įsigyti (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 1, b. l. 115; 119–122; 127–128; MGK byla Nr. 7-243/2016, t. 1, b. l. 124–126; 129–130). Pareiškėjai 2016-02-19 paaiškinimuose Kauno AVMI nurodė, kad butą įsigijo tam, jog jų dukros I. M. šeima galėtų gyventi duomenys neskelbtini mieste. Pareiškėjų teigimu, jie apie 20 m. artimai bendravo su žento S. M. senele S. B. ir bendromis jėgomis norėjo įsigyti gyvenamąjį plotą duomenys neskelbtini, kur galėtų gyventi pareiškėjų dukros ir S. B. anūko šeima (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 1, b. l. 113; MGK byla Nr. 7-243/2016, t. 1, b. l. 122).

Įvertinus paskolų sutartis ir pareiškėjų paaiškinimus, matyti, jog pareiškėjai kiekvienas atskirai paima po 50 000 Lt paskolą, tam, kad dukros šeimai nupirktų butą. Tačiau svarbu pažymėti, jog mokesčių administratorius, atlikęs pareiškėjų gautų pajamų analizę, nustatė, jog pagrindines pareiškėjų 2004–2009 m. pajamas sudarė gautas darbo užmokestis, pareiškėjos gautos išmokos iš Darbo biržos ir netekto darbingumo pensija ir šios gautos pajamos (vidutiniškai 900 Lt per mėnesį) buvo pakankamos tik vartojimo išlaidoms padengti (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 1, b. l. 141). 2010 m. pareiškėjo pajamas sudarė tik gautas 1 223 Lt darbo užmokestis, pareiškėjos – 10 573 Lt išmoka iš Darbo biržos ir netekto darbingumo pensija, taip pat pareiškėjai gavo 8 000 Lt pajamas iš surinktų ir parduotų grybų. Taigi gaunant pakankamai nedideles pajamas, kurių iš esmės pakanka tik vartojimo išlaidoms padengti, jokia ekonomine logika nėra pagrįstas sprendimas imti paskolą butui, kuris patiems pareiškėjams nėra reikalingas, pirkti. Ši išvada darytina ir atsižvelgiant į tai, kad paskolos davėja S. B., norėdama padėti anūkui S. M. (pareiškėjų žentui) įsigyti butą, kaip kad teigė pareiškėjai, galėjo pareiškėjams paskolintas pinigines lėšas padovanoti anūkui, kuris būtų pats įsigijęs nekilnojamąjį turtą duomenys neskelbtini. Tokio elgesio modelio pasirinkimas, atsižvelgiant į tai, kad paskolų sandoriai su pareiškėjais sudaryti S. B. ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis (paskolos beprocentės, jų grąžinimas neužtikrintas jokiomis teisinėmis priemonėmis, nenustatytas grąžinimo laikotarpis), jai esant 91 m. amžiaus, ligotai, būtų buvęs ne tik logiškesnis, bet ir atitinkantis S. B. norus padėti anūkui. Pažymėtina, jog S. M. vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijoje deklaravo 175 000 Lt jo ne banke turėtų piniginių lėšų sumą ir 83 000 Lt sutuoktinės I. M. ne banke turėtų piniginių lėšų sumą (MGK byla Nr. 7-243/2016, t. 2, b. l. 30). Be to, tiek S. M., tiek I. M. yra dirbantys asmenys, gaunantys su darbo santykiais susijusias pajamas (MGK byla Nr. 7-243/2016, t. 2, b. l. 31–66), todėl jie, S. M. gavus iš S. B. 100 000 Lt piniginių lėšų dovaną, be to, turint iš mamos paveldėto nekilnojamojo turto dalį (kurią 2011-05-13 pardavus, gautos piniginės lėšos buvo padovanotos pareiškėjai, dovanotojos teigimu, atsidėkojant už butą, kuriame gyvena jos šeima), įsigyti butą už 160 000 Lt turėjo didesnes finansines galimybes, nei pareiškėjai.

Įvertinus byloje esančius piniginių lėšų dovanojimo raštelius, matyti, jog juose yra nurodyta, kad dovanos davėja M. T. 2010-08-20 davė pareiškėjui 20 000 Lt dovaną grynaisiais pinigais, tikslu renovuoti tėvų namą, pritaikant vasaroti visai jų šeimai (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 2, b. l. 66); dovanos davėja A. M. 2010-09-08 davė pareiškėjai 30 000 Lt dovaną grynaisiais pinigais (MGK byla Nr. 7-243/2016, t. 2, b. l. 97); dovanos davėja I. M. 2011-05-19 davė pareiškėjai 40 000 Lt dovaną grynaisiais pinigais (MGK byla Nr. 7-243/2016, t. 2, b. l. 12). Nors dovanojimo rašteliuose tiek dovanų davėjos, tiek dovanų gavėjai (pareiškėjai) pasirašė, kad perdavė ir priėmė atitinkamas piniginių lėšų sumas, tačiau byloje nėra pateikti objektyvūs įrodymai, iš kurių galima būtų daryti vienareikšmę išvadą apie tai, kad pareiškėjai realiai gavo šiuose dovanojimo rašteliuose nurodytas pinigines lėšas ir disponavo jomis. Kaip ne kartą savo jurisprudencijoje konstatavo LVAT, vien paprasta rašytine forma sudarytų sutarčių apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiška pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia (LVAT 2011-09-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-3513/2011; LVAT 2015-02-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-110-438/2015).

Pareiškėjas, atsakydamas į mokesčių administratoriaus klausimus dėl iš sesers M. T. gautos dovanos, nurodė, kad 2010-08-20 dovanų gautas pinigines lėšas panaudojo sodybos remontui ir butui pirkti (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 1, b. l. 116). 2015-06-25 paaiškinime Kauno AVMI pareiškėjas nurodė, kad prie namo, esančio duomenys neskelbtini, rekonstrukcijos prisidėjo dukra su žentu, dovanodami 40 000 Lt, ir sesuo M. T., dovanodama 20 000 Lt (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 1, b. l. 127). 2013-10-30 paaiškinime pareiškėjas teigė, kad 2006 m. spalio mėn. iš tėvų paveldėjo sodybą, esančią duomenys neskelbtini, ir nuo tada pradėjo jos rekonstrukciją, kuriai reikalingas medžiagas įsigijo už savo ir šeimos lėšas, panaudodamas santaupas, laikytas grynaisiais pinigais (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 1, b. l. 129). 2013-12-02 paaiškinime Nr. MP24(A)-87 pareiškėjas teigė, kad 2010 m. butą duomenys neskelbtini įsigijo bendromis šeimos ir skolintomis lėšomis grynaisiais pinigais (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 1, b. l. 128).

M. T. 2016-01-25 paaiškinime mokesčių administratoriui nurodė, kad pinigines lėšas pareiškėjui dovanojo iš kartu su sutuoktiniu dirbant sukauptų santaupų be jokių tikslų, vien dėl to, kad pareiškėjas yra jos brolis (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 1, b. l. 65).

Pareiškėja, atsakydama į mokesčių administratoriaus klausimus dėl iš sesers A. M. gautos dovanos, nurodė, kad 2010-09-08 dovanų gautas pinigines lėšas panaudojo sutuoktinio paveldėtos sodybos remontui ir butui pirkti (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 1, b. l. 116). 2015-06-25 paaiškinime Kauno AVMI pareiškėja nurodė, jog jai sesuo A. M. padovanojo 30 000 Lt, nes pareiškėja atsisakė 1/2 iš tėvų paveldėtos namo su priklausiniais ir žemės sklypu dalies sesers naudai. Sesers dovanotos piniginės lėšos buvo panaudotos butui pirkti (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 1, b. l. 127). Analogišką paaiškinimą dėl iš sesers gautos dovanos ir jos panaudojimo pareiškėja pateikė ir Kauno AVMI 2015-06-16 išsiųstame bei 2015-06-26 gautame klausimyne (MGK byla Nr. 7-243/2016, t. 1, b. l. 124–126). 2013-12-02 paaiškinime Nr. MP24(A)-88 pareiškėja teigė, kad 2010 m. butą duomenys neskelbtini įsigijo bendromis šeimos ir skolintomis lėšomis grynaisiais pinigais (MGK byla Nr. 7-243/2016, t. 1, b. l. 130).

A. M. 2016-01-29 paaiškinime mokesčių administratoriui nurodė, kad pinigines lėšas pareiškėjai, kaip seseriai, dovanojo iš dirbant bei išmokų, gautų už žemę, sukauptų santaupų be jokių tikslų. Teigė, kad piniginių lėšų dovanojimo ir pareiškėjos A. M. dovanotos nekilnojamojo turto dalies sandoriai tarpusavyje nėra susiję (MGK byla Nr. 7-243/2016, t. 2, b. l. 96).

Pareiškėja, atsakydama į mokesčių administratoriaus klausimus dėl iš dukters I. M. gautos dovanos, nurodė, kad 2011-04-19 dovanų gautas pinigines lėšas panaudojo sodybos remontui (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 1, b. l. 116). Pareiškėjo teigimu, iš dukros dovanotų pinigų buvo įsigytas automobilis Porsche Cayenne (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 1, b. l. 119–122). 2013-12-02 paaiškinimuose Nr. MP24(A)-87 ir Nr. MP24(A)-88 pareiškėjai nurodė, kad automobilį Porsche Cayenne už 30 000 Lt įsigijo iš santaupų.