- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-29
- Bylos Nr.
- ATP-134-651/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-38-3-00314-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- A. A.
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, jog 2015 m. spalio 9 d., 16.25 val. (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. 69, (duomenys neskelbtini)., vairavo automobilį „VW CARAVELLE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumas (girtumas) – 0,51 promilės, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Skuodo rajono apylinkės teismas 2016-01-05 nutarimu A. A. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 434 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2016-01-05 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nustačius, jog yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, sušvelninti paskirtą nuobaudą – taikyti ATPK 30¹ str. Nurodo, kad teismas netinkami vertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė ATPK 257 str., todėl nepagrįstai konstatavo jo kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d. Teigia, jog teismas nepagrįstai nepritaikė 0,02 prom. ir nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog girtumas buvo 0,51 prom. Be to, teismas neįvertino tai, kad alkotesterio galiojimo laikas artėjo prie pabaigos, todėl ir tai galėjo iškreipti alkotesterio parodymus. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai atmetė prašymą į bylą pateikti alkotesterio instrukciją, kuri būtų patvirtinusi, ar pažeidimą pareigūnai užfiksavo nepažeisdami alkoholio kiekio matuoklio naudojimo instrukcijos. Nesant instrukcijos, neaišku kokiais parodymais reikia vadovautis: ar 16:25 val. – 0,51 prom., ar 16:38 val. – 0,52 prom. užfiksuotais duomenimis ar jais visiškai nesivadovauti, nes nesilaikyta instrukcijos reikalavimų. Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, nepaneigė, kad alkotesterio parodymai dėl artėjančio jo galiojimo termino, galėjo iškraipyti rezultatus. Be to, tvirtina, kad teismas nepagrįstai nesiaiškino kokį atstumą buvo nuvažiavęs ik tol, kol sustabdė policija ir koks laikas buvo praėjęs po alkoholio pavartojimo. Pasak apelianto, būtent laiko momentas, kada buvo galima tikrinti neblaivumą, turi esminę reikšmę atliekant alkotesterio koncentracijos kraujyje skaičiavimus. Nesutinka su teismu, kad vairuoti automobilį pradėjo praėjus 5-10 min. po alkoholio vartojimo, tvirtina, kad 5-10 min. praėjo nuo alkoholio vartojimo iki tol, kol policija jį sustabdė.
Apelianto teigimu, byloje nėra aiškiai patvirtintas jo neblaivumo faktas. Ekspertizės akte taip pat nėra nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Be to, teismas privalėjo kartu su kitais įrodymais vertinti ir medicininės apžiūros metu užfiksuotus duomenims.
Apeliacinės instancijos teismui visgi nustačius, jog pažeidimą padarė, prašo įvertinti ir paskirtą nuobaudą, kuri, apelianto manymu, nėra adekvati padarytam pažeidimui. Mano, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Nurodo, jog jis vienintelis šeimoje, kurią sudaro žmona ir du nepilnamečiai vaikai, turi teisę vairuoti transporto priemonę, todėl jos netekus būtų apsunkintas visos šeimos normalus gyvenimas. Be to, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios buveinė yra Skuode, o jis gyvena Ylakių miestelyje ir į darbą tenka važiuoti savo transporto priemone. Viešuoju transportu susisiekimas neįmanomas dėl darbo laiko. Taip pat tvirtina, jog praradus teisę vairuoti transporto priemonę, jis netektų darbo, o dėl to nukentėtų ne tik jo paties, bet ir šeimos narių interesai. Taigi teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl šeimyninių ir darbo aplinkybių.
Šalies argumentai
Apeliantas sutinka, kad anksčiau yra padaręs menkavertį pažeidimą, tačiau prašo atsižvelgti į abejones keliantį neblaivumo laipsnį ir tai, kad niekam nebuvo padaryta žala. Apelianto teigimu, už padarytą pažeidimą paskirta piniginė nuobauda jam turės didelį prevencinį ir auklėjamąjį poveikį, todėl mano, kad paskirta nuobauda nėra adekvati padarytam pažeidimui. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino aplinkybes, suteikiančias pagrindą remiantis ATPK 30¹ str., skirti švelnesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariatas prašo skundą atmesti, Nurodo, kad teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija patį pažeidimo padarymo faktą ir teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo jo kaltę.
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), todėl pagrįstai konstatatavo, jog A. A. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.
Nagrinėjamu atveju apeliantas nubaustas už KET 14 punkto reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,51 prom.) vairavo automobilį „VW CARAVELLE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nors pažeidimo padarymo metu su pažeidimu sutiko, dėl to gailėjosi, tačiau teisme ginčijo savo kaltę, teigdamas, kad byloje esančių duomenų visuma nepatvirtina jo neblaivumo fakto. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apelianto teiginiu ir konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad pažeidimą A. A. padarė.
Apeliacinės instancijos teismas, A. A. padarytas administracinės teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga: 2015-10-09 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 30P-40084613-15, kuriuo užfiksuotas administracinės teisės pažeidimas, nurodyta pažeidimo esmė bei nustatytos pažeidimo aplinkybės, alkoholio matuoklio rodmenimis, kurie patvirtina, jog A. A. buvo nustatytas 0,51 promilių girtumas (b. l. 4), alkotesterio patikros sertifikatu, kuris pažeidimo padarymo metu buvo tinkamas naudoti, išduotas patikros sertifikatas galioja iki 2015-10-26 (b. l. 5), pareigūnų parodymais (9–11), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės aktu Nr. EKG 2264/15(03) , kuriame nustatyta, kad 2015-10-09 16,25 val. A. A. automobilį vairavo neblaivus: vairuotojo kraujyje tuo metu galėjo būti mažiausiai 0,51 proc. daugiausiai 0,75 proc. etilo alkoholio (b. l. 52–54). Iš specialisto išvados Nr. T-A 8211/15 (01) matyti, kad praėjus 1,5 val. po pažeidimo užfiksavimo, pažeidėjo kraujyje rasta 0,35 prom. alkoholio (b. l. 25–27). Ši aplinkybė patvirtina, kad pažeidėjas buvo vartojęs alkoholio, tačiau tai vienareikšmiškai nepatvirtina, kad pažeidimo metu, neblaivumo laipsnis neviršijo leistinos normos. Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog tam, kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto papildomo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (administracinė byla N62-3686/2008).
Pažeidėjas kaltės dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., nepripažįsta, nes, jo manymu, neblaivumo patikrinimo metu buvo padaryta nemaža esminių procesinių pažeidimų, t. y. alkotesterio galiojimo terminas ėjo į pabaigą, o tai galėjo iškreipti rodmenis, bet to, patikrinimas atliktas nesilaikant instrukcijų. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir konstatuoja, kad įvardytos priežastys nepaneigia fakto, kad pažeidimo padarymo metu A. A. buvo neblaivus.
A. A. policijos pareigūnams paaiškino, kad po darbo su bendradarbiais išgėrė vieną butelį lengvo alaus. Su pažeidimu sutiko ir dėl to gailėjosi (b. l. 2). Bylos duomenimis patvirtinta, kad alkotesterio galiojimo laikas nebuvo pasibaigęs (b. l. 5). Visiškai nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad vien tai, jog alkotesterio galiojimo terminas ėjo į pabaigą, leidžia pagrįstai abejoti jų patikimumu. Taip pat apelianto argumentai, jog buvo pažeistos alkoholio kiekio matuoklio naudojimo instrukcijos, nėra pagrįsti. Nustatyta, kad pirmasis tikrinimas atliktas 16:25 val., antrasis 16:38 val. ir antrąjį kartą alkotesteris parodė didesnį kiekį alkoholio – 0,52 prom. Antrasis patikrinimas atliktas beveik po 15 min., tačiau tai negalima traktuoti kaip esminio pažeidimo, kuriam esant nebūtų galima netikėti alkotesterio rodmenimis. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, nemato priežasčių, kodėl pirmosios instancijos teismas turėjo nesivadovauti policijos pareigūnų užfiksuotais rodmenimis. Be to, tai, kad pažeidimo fiksavimo metu apeliantas buvo neblaivus, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Pažeidėjas tam, kad įrodytų savo blaivumą, pasinaudojo jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ 27 punkte suteikiama teise – kreipėsi į medicinos įstaigą išsitirti neblaivumą ir pateikė specialisto išvadą, kad jo kraujyje rasta 0,35 prom. etilo alkoholio (b. l. 25). Tačiau, kaip minėta, vien šis faktas nepatvirtina, jog A. A. pažeidimo padarymo alkoholio kiekis neviršijo leistinos normos. Pažymėtina, kad ši išvada vertinama visų byloje esančių įrodymų kontekste ir minėta specialisto išvada nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis gautų duomenų, kurie šioje byloje patvirtinti ir kitais įrodymais.
Nustačius nesutapimus tarp alkotesterio rodmenų (0,51 prom., su paklaida 0,49 prom.) ir specialisto išvados (alkoholio rasta 0,35 prom.) teismas byloje paskyrė ekspertizę neblaivumui nustatyti. Ekspertizės išvada patvirtino, kad pažeidimo padarymo metu –16,25 val. A. A. automobilį vairavo neblaivus: vairuotojo kraujyje tuo metu galėjo būti mažiausiai 0,51 prom. etilo alkoholio. Nurodyta, kad alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos dėsningai mažėja. Suaugusiojo vyro kraujyje ramybės būsenoje per 1 val. vidutiniškai oksiduojasi 0,15 prom. alkoholio. Kaip patvirtinta byloje medžiaga, po 1,5 val. pažeidėjo kraujyje rasta 0,35 prom. etilo alkoholio. Įvertinus ekspertizės akto išvadas, pirminius rodmenis bei vėlesnio patikrinimo metu nustatytus duomenis, matyti, kad pirminio tikrinimo metu pažeidėjo kraujyje galėjo būti 0,51 prom (su paklaida 0,49 prom) alkoholio. O tai patvirtina pirminius alkotesterio užfiksuotus duomenis.
Skundą nagrinėjantis teismas teigia, kad nagrinėjamoje byloje visiškai pakako objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų pagrįstai konstatuoti, jog vairavimo metu A. A. kraujyje esantis alkoholio kiekis viršijo leistinas normas. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad A. A. vairavo automobilį būdamas neblaivus, t. y. jog jam vairuojant transporto priemonę jo maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu viršijo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse nustatytą maksimalią leistiną normą – 0,4 promilės.
A. A. buvo paskirta maksimali sankcijoje numatyta bauda ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas maksimaliam laikotarpiui. Apeliantas mano, kad teismo paskirta nuobauda padarytam pažeidimui yra neproporcinga, todėl prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir nuobaudą sušvelninti.
ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, mano, jog byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde bei prašyme nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, kurioms esant būtų galima taikyti ATPK 30¹ str., nuostatas. Pažeidėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog automobilis reikalingas nuvažiuoti į darbą, šeimos poreikiams tenkinti, nerodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas A. A. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymėtina, kad pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Be to, tai, kad apeliantui reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, buvo žinoma ir iki administracinio teisės pažeidimo padarymo, tačiau tai nesustabdė jo nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo, šias aplinkybes jis žinojo prieš sėsdamas prie vairo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau vairavo automobilį neblaivus, būdamas abejingas savo lengvabūdiško elgesio pasekmėms. Taip pat įvertintina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė pažeidimą, kuris vertintinas kaip itin šiurkštus pažeidimas, galėjęs sukelti sunkias pasekmes ne tik pačiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, bet ir kitiems eismo dalyviams, todėl skirti pažeidėjui švelnesnę nuobaudą negu įstatymo sankcijoje numatyta, nėra pagrindo.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta sankcijoje numatyta maksimalia nuobauda, kurios švelninti taip pat nėra pagrindo. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Byloje nustatyta, kad pažeidėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tokiu elgesiu sukėlė didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams, ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Nors iš pradžių pažeidėjas sutiko su pažeidimu, tačiau vėliau ginčijo savo kaltę dėl padaryto pažeidimo, todėl teismas pagrįstai gailėjimosi dėl padaryto pažeidimo nepripažino atsakomybę švelninančia aplinkybe. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sunkinančia aplinkybę pripažino tai, jog turi galiojančią nuobaudą už tos pačios rūšies pažeidimą. Apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę. Įvertinto tai, jog anksčiau pažeidėjas kelis kartus yra baustas už analogišką pažeidimą ir tinkamų išvadų nepadarė. Įvertinus pažeidėjo charakteristiką bei nustačius vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir nesant lengvinančių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai paskyrė maksimalią sankcijoje nustatytą nuobaudą.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai vertino byloje esančius įrodymus, kuriais buvo grindžiamos pažeidimo padarymo faktinės aplinkybės, todėl 2016-01-05 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.