Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokurorės Vitalijos Gabartienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Plungės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. T. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: jis, 2024 m. gegužės 1 d., apie 00:30 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu su M. S., rankos kumščiu pastarajam sudavė 3-4 kartus į veido sritį, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, išėjus į kiemą parvertė M. S. ant žemės ir kojos kelienu trenkė jam į juosmeninę kūno dalį ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam M. S. fizinį skausmą. Baudžiamoji atsakomybė už šią A. T. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Kaltinamasis A. T. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, jog 2024 m. gegužės 1 d., apie 20:00 val., į jo namus, (duomenys neskelbtini)., atvyko jo draugas Ž. M. ir jie abu kalbėjosi bei vartojo alkoholinius gėrimus. Jis gėrė alų, kadangi jam kitą dieną reikėjo eiti į darbą, o Ž. M. gėrė degtinę. Jiems būnant namuose, naktį apie 01:30 val. pas jį į svečius atėjo nekviestas iš matymo pažįstamas M. S., kuris kaime pagarsėjęs kaip smurtininkas ir vagišius. M. S. buvo girtas ir sunkiai orientavosi aplinkoje. Atėjęs elgėsi akiplėšiškai, pradėjo jį jo namuose įžeidinėti. Atėjęs pas jį į namus M. S. paklausė, ar turi išgerti, o jis liepė M. S. eiti iš jam priklausančių namų. M. S. neklausė, atsisėdo prie stalo ir su Ž. M. gėrė degtinę. Jie abu buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, iš jų visų trijų jis buvo blaiviausias, kadangi gėrė tik keletą skardinių alaus. M. S. pradėjo jam sakyti, kad iš jo namų gali pavogti žoliapjoves, trimerius, todėl jis labai susinervino ir keletą kartų gražiuoju liepė eiti iš jo namų. Apie 5 kartus liepė M. S. išeiti, bet pastarasis vis tiek niekur nėjo ir sėdėjo prie stalo. Jokių peilių nebuvo paėmęs ir M. S. negrasino. Kantriai sėdėjo ir laukė, kol jie pabaigs gerti alkoholinius gėrimus ir dar kartą prašė, kad išeitų. Matė, kad jie planuoja pas jį miegoti, todėl supyko ir M. S. suėmęs už rūbų, t. y. už apykaklės pradėjo pastarąjį tempti iš savo namų. M. S. pradėjo priešintis ir jis jį pastūmė. Po to, suėmęs už rūbų, tempė į kiemą, bet M. S. į jį atsisuko ir bandė jam smūgiuoti, bet jis buvo blaivas, todėl smūgio išvengė ir M. S. ištempė į kiemą. Būnant kieme jį viena ranka pastūmė ir jis krito ant žemės. Kai M. S. atsistojo, bandė jam trenkti, bet nepataikė, o jis jam iš alkūnės apie 4 kartus trenkė į pilvo sritį ir jis nuo smūgio krito ant žemės. Po to jį suėmęs abiem rankomis atkėlė nuo žemės ir du kartus koja spyrė į juosmeninę kūno dalį ir pasakė, kad eitų lauk iš jo namų. Kieme nuo žolyno surinko išmėtytus M. S. telefonus ir įdavė pačiam M. S.. Jokių telefonų pas jį namuose nėra. M. S. vis tiek stovėjo ir niekur nėjo, bet Ž. M. pradėjo eiti į namus, todėl M. S. išėjo kartu su Ž. M.. Kur jie išėjo negali pasakyti, kadangi nuėjo miegoti ir daugiau jų sutikęs nebuvo. Taip pasielgė todėl, kad M. S. su Ž. M. norėjo pas jį miegoti, gerti alkoholinius gėrimus, bet jiems neleido, kadangi jam kitą dieną reikėjo eiti į darbą. Supranta, kad turėjo kviesti policiją, kad pas jį yra pašaliniai asmenys, bet tuo metu nepagalvojo. Negalėjo M. S. netrenkti, bet jei būtų jam netrenkęs, jis pirmas jam būtų trenkęs. Supranta, kad negerai pasielgė ir prašo ikiteisminį tyrimą baigti jei yra galimybė baigti baudžiamuoju įsakymu (e. b. l. 74-77).

Motyvuojamoji dalis

3. Kaltinamojo A. T. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

3.1. Nukentėjusysis M. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, jog 2024 m. balandžio 30 d., galėjo būti apie 22 val. ar 22.30 val., kai jis nuėjo pas pažįstamą A. T., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), kur jau buvo atėjęs Ž. M., kuris gyvena šalia jo, už geležinkelio stoties. A. su Ž. jau buvo išgėrę, kiek jis matė, vieną butelį degtinės ir pradėję gerti antrą, kai prisijungė ir jis. Po to jie dar gėrė, tačiau negali pasakyti kiek butelių visi trys išgėrė, nes nepamena. Išgertuvių metu jam kažkas iš draugų paskambino į jo asmeninį „Samsung“ markės telefoną ir jį jam iš rankų A. atėmė bei kažką gal jo draugai jam pasakė, nes paskui nuo jo gavo labai daug smūgių. A. savo namuose jam sudavė 3-4 smūgius kumščiais į veido sritį. Po to A. jam jau nieko nebedarė, toliau gėrė degtinę. Po to A. pradėjo savo turimus peilius jam kišti prie veido, lygtai grasindamas ir sakydamas: „jei jis moka kiaulę papjauti, tai moka ir žmogų papjauti“. Po to bendravo apie ankstesnius laikus ir nutarė išeiti į lauką parūkyti, kur A. jį parvertė ant žemės ir kojomis pradėjo ant jo gulinčio, ant dešinės pusės, trypti vienos kojos keliu, tiesiog norėdamas jam sulaužyti šonkaulius ir daugiausiai jam sumušta kairė pusė. Ž. M. matydamas, kad A. taip jį su keliu daužo, sakė: „raminkis, užteks, manė, kad tu juokauji, o tu tikrai nori jį sumušti“. A. nutraukė savo veiksmus ir jis su Ž. išėjo į namus. 2024 m. gegužės 1 d. jis išsikvietė greitąją ir buvo nuvežtas į priėmimo skyrių, kur jam nustatytas stiprus sumušimas bei vieno kairiosios pusės šonkaulio skilimas. A., kai atėmė iš jo „Samsung“ telefoną, jis jo jam neatidavė, paliko pas jį namuose ant stalo (e. b. l. 36-39).

3.1.1. Nukentėjusysis M. S. 2024 m. gegužės 7 d. papildomos apklausos metu nurodė, kad pageidauja ikiteisminio tyrimo dėl savo sumušimo, kurį padarė A. T., taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Dėl civilinio ieškinio dar nėra apsisprendęs (e. b. l. 40-42).

3.1.2. Nukentėjusysis M. S. 2024 m. gegužės 28 d. papildomos apklausos metu nurodė, jog duodamas pirminius parodymus galėjo dėl suduotų smūgių skaičiaus klysti, taip pat dėl telefonų praradimo negali tiksliai nurodyti, kur telefonai liko, kadangi dėl girtumo nepamena. Alkoholinius gėrimus vartojo ne vieną dieną, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl sunkiai pamena visas įvykio aplinkybes. Duodamas pirminius parodymus viską papasakojo ką prisiminė, bet įvykio detales galėjo sumaišyti, nes ištisai vartoja alkoholinius gėrimus ir gali maišyti aplinkybes. Pas A. T. ėjo tuo tikslu, kad gautų išgerti, nes žinojo, kad jo pažįstamas Ž. M. ten vartoja alkoholinius gėrimus. Jis A. T. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio jam neteiks ir prašo ikiteisminį tyrimą baigti kuo paprastesniu būdu (e. b. l. 43-45).

3.1.3. Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARKA-0053 patikros Nr. 2060819 panaudojimo registracijos žurnalo išrašo kopija nustatyta, kad 2024 m. gegužės 1 d., 08:45 val., M. S. nustatytas 1,37 promilių neblaivumas (e. b. l. 21-23).

3.1.4. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 556/2024(04) nustatyta, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose M. S. kūne objektyvių sužalojimo žymių neužfiksuota. Krūtinės ląstos ir kairės plaštakos sumušimo diagnozės nepagrįstos objektyviais medicininiais duomenimis (e. b. l. 31-33).

3.2. Liudytojas Ž. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, jog 2024 m. balandžio 30 d., jis buvo pas pažįstamą A. T., pas kurį namuose gėrė alkoholį. P. A. atėjo taip pat pažįstamas M., kuris gyvena tame pačiame kaime kaip ir jis. M. buvo girtas ir įėjo į A. T. gyvenamojo namo vidų, su juo alkoholio negėrė, kaip tik M. įėjus A. jį iš karto varė iš namų, jam taip atrodė, tiek jis dabar pamena. A. M. smūgiavo kumščiais į įvairias kūno vietas, po suduodamų smūgių M. krito ant žemės, po to muštynės persikėlė į lauką, kur taip pat A. davė smūgius M., tačiau buvo naktis ir jis nematė kaip lauke vyko muštynės, tiesiog girdėjosi suduodami smūgiai. Jis pats į lauką nėjo, prisėdo prie stalo ir po kelių minučių išėjo namo. J. A. sakė: „liaukitės muštis“, tačiau A. jo žodžių nepaklausė. Gali spėti, kadangi M. buvo girtas, tą tikrai gali pasakyti, nemano, kad jis davė atgalinius smūgius A., tai A. tik vienas pats smūgiavo M.. Būdamas namo viduje ir matydamas A. suduodamus smūgius M., tikrai smūgių skaičiaus neskaičiavo, tik gali pasakyti ir tiek kiek matė, kad buvo suduodami smūgiai kumščiais, jokių daiktų A. rankose neturėjo. Jis galvoja, kad A. suduodami smūgiai M. buvo iš tokios priežasties, kad A. išvarytų M. lauk iš savo gyvenamojo namo, nes duodant smūgius nebuvo išsakyti kažkokie priekaištai ar kiti žodžiai dėl kurių prasidėjo muštynės paties A. (e. b. l. 58-61).

3.3. 2024 m. gegužės 1 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl nusikaltimai asmeniui anksčiau“, kuriuo Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas R. T. pranešė apie tai, kad 2024 m. gegužės 1 d. gautas pranešimas iš Klaipėdos apskrities VPK budėtojo, kad į Plungės ligoninės priėmimo skyrių GMP darbuotojų pristatytas vyriškis M. S., gim. 1986 m., kuris teigė, kad iš nakties jį sumušė pažįstami asmenys. Po apžiūros jam nustatyta krūtinės ląstos sumušimai, kairės plaštakos sumušimas, gydomas ambulatoriškai. Nustatytas girtumas 2,09 promilių. Aiškinantis įvykio aplinkybes nuvykta į Plungės ligoninės priėmimo skyrių, kur darbuotojos nurodė, kad šiuo metu M. S. priėmimo skyriuje nebėra, po apžiūros išėjo, galimai gali būti kažkur miesto centre. Siekiant patikslinti įvykio aplinkybes bandyta su M. S. susisiekti telefonu, tačiau telefonas buvo išjungtas. Apie 08:30 val., Plungės m. Dariaus ir Girėno g. pastebėtas einantis M. S., kuriam vėliau alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKA-0053 (patikra Nr. 2060819) nustatytas 1,37 promilių girtumas. Bendraujant su juo ir paprašius nurodyti įvykio aplinkybes šis teigė, kad 2024 m. balandžio 30 d. nakties metu buvo pas pažįstamą asmenį A. T., galimai (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus bei nurodė, kad buvo ir dar vienas asmuo vardu G. Kažkokiu momentu tarp jo ir A. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu A. bei dar iš kažkur atsiradę kiti žmonės, kurių buvo apie 15, pradėjo jį mušti, spardyti į įvairias kūno vietas. Paklausus pastarojo iš kur atsirado tie 15 asmenų, šis nurodyti negalėjo, po to teigė, kad gal jam pasirodė, nes buvo stipriai neblaivus, teigė, kad gal tik vienas A. jį mušė. Po sumušimo šis teigė, kad iš pradžių nesijautė blogai, tik paryčiais grįžęs į namus pajuto, kad sunku kvėpuoti, dėl ko išsikvietė medikus ir jį pristatė į Plungės ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. Po apžiūros iš priėmimo skyriaus išėjo ir policijos nelaukė, nes nurodė, kad būtų kreipęsis kitą dieną blaivus. Bendraujant vyriškis vis pasakojo skirtingas versijas, po to teigė, kad dingo jo kitas mobilusis telefonas ,,Samsung“ juodos spalvos, kokio modelio buvo teigė nežinantis, įsigijo jį iš lombardo, kurį galėjo ir pamesti. Kur tiksliai jį sumušė nurodyti taip pat negalėjo, nes iš pradžių teigė, kad kažkur laukuose, po to galimai kažkur prie A. T. namų, lauke. Asmeniui paaiškinta, kad, kai išblaivės, jei turės pretenzijų kreiptųsi į policijos komisariatą. Kadangi visos įvykio aplinkybės nėra aiškios, taip pat neaiški ir tiksli įvykio vieta, įvykį reikalinga tikslinti (e. b. l. 8-12).

3.4. 2024 m. gegužės 7 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, kuriuo nustatyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes, kurių metu A. T. sudavė nesuskaičiuojamą skaičių smūgių kumščiais M. S., gim. (duomenys neskelbtini)., į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą. Plungės rajono savivaldybės ligoninės priėmimo skyriuje M. S. nustatyta krūtinės ląstos sumušimai, kairės plaštakos sumušimas, gydomas ambulatoriškai. Dėl įvykio pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (e. b. l. 13-18).

3.5. 2024 m. gegužės 7 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl įvykio vietos apžiūros neatlikimo“ nustatyta, kad siekiant nustatyti bei apžiūrėti įvykio vietą, kurioje liudytojui (nukentėjusiajam) M. S. buvo suduoti smūgiai bei sukeltas fizinis skausmas, 2024 m. gegužės 5 d., 2024 m. gegužės 6 d., 2024 m. gegužės 7 d. buvo vykta į A. T. gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), tačiau namuose nieko nerasta, gyvenamojo namo durys užrakintos bei užkabinta spyna, todėl nebuvo galimybės įeiti į gyvenamojo namo vidų, kur ir vyko muštynės bei užfiksuoti ir apžiūrėti įvykio vietą (e. b. l. 19-20).

3.6. 2024 m. gegužės 7 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl asmens nustatymo“, kurio Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK VS vyresnysis tyrėjas A. V. pranešė apie tai, kad 2024 m. gegužės 6 d., 18.35 val., buvo nuvykta (duomenys neskelbtini)., už Šateikių kaimo geležinkelio stoties, kur yra keli gyvenamieji namai bei ieškota liudytojo (nukentėjusiojo) M. S. apklausoje minimo G. M.. Paklausus sutiktos moters, ji nurodė, kad šiuose keliuose gyvenamuosiuose namuose, kurie neturi registracijos numerių, G. M. negyvena, gyvena tik Ž. M., su kuriuo susitikus bei žodiškai bendraujant, jis nurodė, kad buvo įvykyje, kurio metu A. T. M. S. sudavė keletą smūgių. Buvo sutarta, kad jis geranoriškai 2024 m. gegužės 7 d. atvyks liudytojo apklausai, nes vietoje su asmeniu atlikti apklausos nebuvo galimybės, nes kaip pats Ž. M. nurodė yra išgėręs ir šiuo metu nenori bendrauti. 2024 m. gegužės 7 d. buvo atlikta liudytojo Ž. M. apklausa (e. b. l. 62-63).

4. BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

5. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo A. T. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis smurtavo prieš žmogų, t. y. tyčia rankos kumščiu M. S. sudavė 3-4 kartus į veido sritį, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, išėjus į kiemą parvertė M. S. ant žemės ir kojos kelienu trenkė jam į juosmeninę kūno dalį ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam M. S. fizinį skausmą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai bei ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

6. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytą žalą, veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas e. (b. l. 81-82), dirbantis.

7. Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs minėtą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

8. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, atsižvelgęs i atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis, paskiriant įpareigojimus. Paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis. Būtent tokia bausmė, teismo vertinimu, leis įgyvendinti bausmės tikslus ir turės teigiamą poveikį kaltinamajam A. T..

9. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

10. Kardomoji priemonė nepaskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 641, 65, 721 straipsniais, 140 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo teismo įsakymo gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

Išaiškinti A. T., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.