Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vilkienė, sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, dalyvaujant advokato padėjėjui E. S. išnagrinėjusi

A. S., (tėvo vardas B.) gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, duomenų apie teistumą byloje nėra, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 metų balandžio 16 d., apie 11.40 val., A. S., Šilutės m., Cintjoniškių g., vairuodamas automobilį VW TIGUAN, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, todėl kliudė kitą važiuojantį automobilį VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Po autoįvykio A. S. pasišalino iš įvykio vietos, tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 9,101,114, 219 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

A. S. teismo posėdyje dalyvavo. Pažeidimą pripažino iš dalies. Parodė, kad 2016-04-16 apie 12 val. dienos vairavo automobilį VW Tiguan, stūmė automobilį atbulomis prie perkybos centro NORFA esančio Cintjoniškių g. Apsižvalgęs ir įsitikinęs, jog nėra kliūties, važiavo atbulas. Važiuodamas veidrodėlyje pamatė sidabrinės spalvos automobilį, kuris bandė įvažiuoti į jo vietą, dar jam pačiam nebaigus manevro, dėl to jis paspaudė garsinį signalą įspėdamas to automobilio vairuotoją. Kokios markės buvo automobilis neįsidėmėjo, tuo pačiu ir jokio kontakto nejuto. Be to iš kito automobilio vairuotojas neišlipo, nerodė jokių ženklų jog jo automobilis buvo kliudytas, todėl jis nieko neįtaręs nuvažiavo toliau. Nuvažiavo į kitą parduotuvę, vėliau į namus. Po kiek laiko į jo namus atvyko policijos pareigūnai, jie pranešė, jog jis (A. S.) kliudė automobilį prie prekybos centro NORFA. A. S. parodė, kad jo automobilis draustas Kasko draudimu, jis pats buvo blaivus, todėl neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos. Jokių apgadinimų ant savo automobilio nepastebėjo, minimalų įbrėžimą pastebėjo tik po to kai pareigūnai ant jo automobilio parodė galimą sąlyčio vietą. Kontaktas buvo nežymus.

Nukentėjusysis L. G. parodė, kad 2016-04-16 dienos metu buvo prie perkybos cento NORFA esančio Cintjoniškių g. Vairavo savo automobilį Volvo V70. Prie perkybos centro esančio automobilių stovėjimo aikštelės automobilis VW Tiguan važiavo atbulomis, o jis pats parkavosi į jo vietą. Automobilis VW Tiguan važiuodamas atbulomis stuktelėjo į jo (L. G.) automobilį. Smūgis buvo nežymus, tačiau jis jį pajuto. Automobilis kiek pavažiavęs į priekį stabtelėjo, vėliau nuvažiavo. Nukentėjusysis mano, kad automobilio vairuotojas suabejojo ar atsitrenkė ar neatsitrenkė į jo automobilį, vairuotojas iš automobilio neišlipo, prie jo nepriėjo. Iš automobilio jis pats neišlipo, nes nuo smūgio nebeatsidarė jo automobilio durelės. Išlipęs per kitą automobilio pusę apsižiūrėjo savo automobilį, iškvietė policijos pareigūnus. Nuo smūgio buvo apgadintos priekinės durelės iš vairuotojo pusės, ant durelių matėsi įbrėžimas.

Liudytojas O. V. parodo, kad dirba Šilutės r. PK vyriausiojo patrulio pareigose. 2015-04-16 dienos metu su kolega A. O. pagal gautą iškvietimą buvo nuvykę į eismo įvykio vietą prie prekybos cento NORFA esančio Cintjoniškių g. Įvykio vietoje rado sidabrinės spalvos Vovlo automobilį bei jo vairuotoją. Vairuotojas paaiškino, jog į jo automobilį apsitrenkė kitas automobilis, kuris važiavo atbuline eiga ir iš įvykio vietos pasišalino. Jis įtarė, jog automobilio vairuotojas gali būti neblaivus arba neturi vairuotojo pažymėjimo, taip pat jis nurodė automobilio valstybinius Nr. Jie nubraižė įvykio vietos schemą. Automobilio Volvo priekinės durelės buvo nežymiai apibraižytos, įlenkimų nebuvo. Automobilio Volvo slenksčio pasišalinęs automobilis VW Tiguan negalėjo apgadinti, nes VW Tiguan automobilis aukštas. Nustatė kam priklauso automobilis VW Tiguan. Nuvykę į A. S. namus, kieme rado stovintį automobilį, kurį apžiūrėjo. Buvo apgadintas automobilio VW Tiguan galinis bamperis, jis buvo nežymiai apibraižytas. Apgadinimai nežymūs, mano, jog automobilio VW Tiguan vairuotojas smūgio prisilietimo galėjo ir nepajusti. Automobilio VW Tiguan vairuotojas A. S. buvo blaivus, jo automobilis draustas Kasko draudimu, automobilio dokumentai tvarkingi, todėl liudytojas mano, jog A. S. neturėjo priežasties iš įvykio vietos pasišalinti.

Liudytojas A. O. parodė iš esmės analogiškai, kaip ir liudytojas O. V..

Neginčijamai nustatyta, kad L. G. automobilis buvo apgadintas dėl to, kad į jį atsitrenkė A. S. vairuojamas automobilis, todėl pastarojo veikoje yra požymių pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 508-514.)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (nutartys bylose Nr. N16-2330/2007, N63-2972/2010 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veika (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 str.).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių bei posėdžio metu nustatytų aplinkybių matyti, kad pažeidėjas galėjo nejusti paties kontakto, todėl jis pasišalino iš įvykio vietos nejausdamas apie paties įvykio atsiradimo faktą, t.y. nesant jo veikoje tyčios. Šiuo atveju iš liudytojų parodymų, faktinių bylos aplinkybių (fotonuotraukų) matyti, kad kontaktas tarp dviejų automobilių buvo labai nežymus, automobilis buvo kliudytas kitam automobiliui pajudant iš vietos atbuline eiga, padaryti apgadinimai yra labai nežymūs, kurių faktiškai ir nesimato, todėl tai patvirtiną faktą, kad ir pats kontaktas buvo labai nežymus. Be to pažeidėjas iš eismo įvykio vietos nuvažiuoti niekur neskubėjo, sužinojęs apie įvykį, jis atlygino nukentėjusiajam žalą, policijos pareigūnai nustatė, kad eismo įvykio metu A. S. buvo blaivus, jo automobilis draustas KASKO draudimu, todėl jam nebuvo jokio tikslo tyčia pasišalinti iš įvykio vietos. Esant tokiems neaiškumams, taikytinas Principas in dubio pro reo (visos abejonės bei prieštaravimai aiškinama atsakomybėn traukiamo asmens naudai), todėl A. S. atžvilgiu iškelta administracinė byla pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.)

Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, A. S. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. skirtina bauda, mažesnė nei sankcijoje numatytų nuobaudų vidurkiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21str., 22 str., 30² str., 31 str., 287 str. 1d.1p. teismas

nutaria:

A. S. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. skirti 28 € baudą.

Administracinę bylą, iškeltą A. S. atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Bauda per 40 dienų turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmonės kodas: 188659752; įmokos kodas 1001 nurodant mokėjimo paskirtį – už administracinę baudą byloje Nr. A.2.6-516-299/2016, ROIK:16057327153.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, bauda bus išieškoma priverstinai ATPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nutarimas gali būti apskųstas ATPK 302²-302¹⁵str. nustatyta tvarka per 20 dienų nuo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.