- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- e2YT-9226-592/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04815-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Pareiškėjas
- D. N.
- Suinteresuotas asmuo
- V. T., R. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, I. B., B. T., M. T., E. T., T. T., R. T.
- Kategorijos
- 3.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pagal suinteresuotų asmenų V. T. ir R. B. savarankišką reikalavimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, I. B., B. T., M. T., E. T., T. T., R. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja D. N. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslinusi, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po brolio J. T. mirties priėmė palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
2. Pareiškėja nurodė, kad jos tėvai buvo A. T. ir J. T.. A. T. ir J. T. turėjo 6 vaikus: D. N., D. S. (mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė dukra I. B.), J. T. (mirė (duomenys neskelbtini), buvo išsituokęs (duomenys neskelbtini), turėjo sūnų R. T.), R. T. (mirė (duomenys neskelbtini), turėjo sutuoktinę T. T. ir penkis vaikus: B. T., M. T., E. T., R. B., V. T.), A. T. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir A. B. (dukra E. B.). Jos tėvas J. T. mirė (duomenys neskelbtini), motina A. T. mirė (duomenys neskelbtini).
3. Po motinos mirties pagal 2004 m. liepos 2 d. turto pasidalijimo sutartį keturi vaikai (pirmos eilės įpėdiniai) D. N., D. S., J. T. ir R. T. paveldėjo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (dabartinis paveldėto žemės sklypo adresas – (duomenys neskelbtini)), o sūnus A. T. ir A. B. dukra E. B. pagal 2004 m. liepos 2 d. turto padalijimo sutartį paveldėjo motinai A. T. priklausiusį butą.
4. Pareiškėjai po motinos A. T. mirties pagal 2004 m. liepos 2 d. turto pasidalijimo sutartį ir 2004 m. liepos 2 d. paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teise priklauso 1/4 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis žemės sklypo priklauso I. B. (po jos motinos D. S. mirties pagal 2016 m. liepos 5 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą). Likusi žemės sklypo dalis priklauso pareiškėjos mirusiems broliams J. T. (1/4 dalis) ir R. T. (1/4 dalis).
5. Ant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), stovėjo sodo namas, kuriame iki mirties gyveno pareiškėjos brolis J. T.. 2007 m. įvykus nelaimingam atitikimui J. T. tapo neįgaliu. Pareiškėja D. N. iki pat mirties slaugė ir prižiūrėjo brolį J. T.. (duomenys neskelbtini) sodo name, kuriame gyveno J. T., kilo gaisras, sodo namas sudegė, name gaisro metu žuvo ir J. T.. Pareiškėja brolį palaidojo. Pareiškėjos kitas brolis R. T. ilgą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) ir mirė. Į Lietuvą buvo parvežta R. T. urna, palaidotas (duomenys neskelbtini) kapinėse.
6. Pareiškėja kiekvienais metais rūpinosi ne tik savo žemės sklypo dalimi, bet apskritai visu žemės sklypu. Po brolių mirties pareiškėja ir toliau prižiūrėjo ir valdė visą žemės sklypą. Palikėjo J. T. turtą pareiškėja prižiūrėjo ir elgėsi su juo kaip su savo bei atliko kitus veiksmus, siekiant jo turtą išsaugoti. Pareiškėja už žemės sklypą moka mokesčius.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą. Nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad pareiškėjai šis faktas būtų nustatytas.
8. Suinteresuotas asmuo I. B. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą. Nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
9. Suinteresuoti asmenys R. B. (buvusi T.) ir V. T. pareiškė savarankišką reikalavimą ir prašo atnaujinti joms terminą priimti tėvo R. T., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. Nurodė, kad jos yra R. T. nesantuokinės dukterys (pirmos eilės įpėdinės). Jų tėvas mirė (duomenys neskelbtini), jo palaikai į Lietuvą dėl COVID-19 pandemijos ribojimų buvo atvežti tik po jų kremavimo (urnos pavidalu) (duomenys neskelbtini). Laidotuvių ceremoniją organizavo iš užsienio grįžę artimieji (sutuoktinė ir santuokiniai vaikai), kuriems buvo taikomi saviizoliacijos apribojimai, todėl R. B. ir V. T. buvo nušalintos nuo visų bendrų šeimos reikalų tvarkymo, susijusio su laidotuvėmis, joms net nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti tėvo laidotuvėse ir atsisveikinti su tėvo palaikais. Per įstatyme numatytą terminą niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes manė, kad tokio palikimo apskritai nėra. R. B. ir V. T. buvo sąžiningai įsitikinusios, kad jų tėvas paveldimo turto neturi, nes nei Lietuvoje, nei užsienyje nedirbo, turėjo neįgalumą, iki persikėlimo iš Lietuvos gyveno socialiniame būste. 2023 m. balandžio 11 d. jos gavo teismo pranešimą, iš kurio sužinojo, kad tėvas turėjo turto – ¼ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Jos dėl objektyvių priežasčių (neturėjo jokių žinių apie savo tėvo palikimą) neturėjo galimybių per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo.
Šalies argumentai
10. Pareiškėja D. N. procesiniuose dokumentuose nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų patenkintas R. B. ir V. T. reikalavimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Paaiškino, kad nepažįsta R. B. ir V. T., nėra jų mačiusi.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašė reikalavimą dėl termino atnaujinimo nagrinėti teismo nuožiūra.
12. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą priimti tėvo R. T. palikimą, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad šis terminas būtų atnaujintas.
13. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimai tenkintini
15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja D. N. yra J. T., gim. (duomenys neskelbtini), sesuo. J. T. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis, J. T. vardu registruotos nuosavybės teisė į ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad mirusiojo J. T. palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra, taip pat nėra įregistruotų sudarytų testamentų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
16. Suinteresuoti asmenys R. B. ir V. T. yra R. T., gim. (duomenys neskelbtini), dukterys. R. T. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis, R. T. vardu registruotos nuosavybės teisė į ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad mirusiojo R. T. palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra, taip pat nėra įregistruotų sudarytų testamentų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu
17. Pareiškėja D. N. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po brolio J. T. mirties priėmė palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
18. Pareiškėjos teigimu, ji kiekvienais metais rūpinosi ne tik savo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi (jai priklauso ¼ dalis sklypo), bet apskritai visu žemės sklypu. Po brolio J. T. mirties pareiškėja ir toliau prižiūrėjo ir valdė visą žemės sklypą. Pareiškėja palikėjo J. T. turtą prižiūrėjo ir elgėsi su juo kaip su savo bei atliko kitus veiksmus, siekiant jo turtą išsaugoti. Į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijos pažyma, kurioje nurodyta, kad D. N. yra bendrijos narė, nuo 2010 m. moka mokesčius bendrijai.
19. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti savo brolio J. T., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Suinteresuoti asmenys neprieštaravo, kad pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas
21. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja po savo brolio J. T. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
22. Pareiškėjai juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas J. T. palikimui priimti.
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo
23. Suinteresuoti asmenys R. B. (buvusi T.) ir V. T. prašo atnaujinti joms terminą priimti tėvo R. T., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui.
25. Suinteresuotų asmenų R. B. ir V. T. teigimu, jos po tėvo R. T. mirties laiku nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, nes buvo įsitikinusios, kad tėvas neturi turto.
26. Palikimo priėmimo terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, pareiškėjų nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių jos negalėjo per įstatymo nustatytą terminą priimti tėvo R. T. palikimo. Pareiškėja D. N. ir suinteresuoti asmenys neprieštaravo, kad R. B. ir V. T. būtų atnaujintas terminas tėvo palikimui priimti.
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), konstatuotina, kad yra pagrindas praleistą terminą atnaujinti (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis).
28. R. B. prašo priteisti jai iš pareiškėjos D. N. bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad R. B. dėl savo neveikimo praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, o kreipimasis į teismą buvo būtinas, kad realizuoti teisę paveldėti, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, 576-578 straipsniais,
nusprendžia:
Patenkinti pareiškėjos D. N., suinteresuotų asmenų R. B. ir V. T. pareiškimus.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo brolio J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas palikimui priimti.
Atnaujinti suinteresuotiems asmenims R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po R. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad pareiškimą apie palikimo priėmimą R. B. ir V. T. privalo paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.