- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-08
- Bylos Nr.
- N-444-3794-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. A. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutarimo J. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas 2008 m. lapkričio 8 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2008 m. lapkričio 8 d. vairavo automobilį, būdamas neblaivus (jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Protokole nurodyta, kad tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus.
II.
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 8 d. nutarimu J. A. už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 30 litų baudą, o už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 2500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinė jam paskirta administracinė nuobauda - 2500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. G. A. priklausantį automobilį „Audi 100“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta grąžinti savininkui (valdytojui) tik po to, kai bus sumokėta paskirta bauda (ATPK 269 str. 7 d.).
Šalies argumentai
J. A. teigė administracinių teisės pažeidimų nepadaręs. Paaiškino, kad automobilį tėvas G. A. davė vairuoti broliui Viliui. Kartu su juo jis nuvažiavo pas Š. K., o paskui visi kartu jie nuvažiavo į parduotuvę ir nusipirko alaus. Automobilį vairavo brolis Vilius, jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Paaiškino, jog kartu važiavo I. B. ir N. G. su mergina. Kai jie sustojo šalikelėje ir išlipo iš automobilio parūkyti, išgerti alaus, privažiavo policijos automobilis ir pareigūnai apkaltino jį vairavus automobilį. J. A. nurodė paaiškinęs, kad automobilį vairavo jo brolis, kuris tuo metu buvo išėjęs namo. Pažymėjo, kad jis su broliu buvo apsirengę panašiai, o gatvė tuo metu nebuvo apšviesta. Nurodė, kad vairuotojo teisių su savimi neturėjo, nes ne jis vairavo, kad automobilio raktelius buvo pasiėmęs su savim brolis Vilius. Vėliau atėjęs brolis pasakė pareigūnams, kad jis vairavo automobilį.
Policijos pareigūnas H. S. paaiškino, kad kartu su V. Š. gavo pranešimą apie sulaikytą neblaivų vairuotoją. Nuvykus į vietą, paaiškėjo, kad tai J. A.. Nurodė, kad jis pateikė automobilio registracijos dokumentus, tačiau vairuotojo pažymėjimo nepateikė, sakė, kad ne jis vairavo automobilį. Paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą įformino remdamasis pareigūnų R. S. ir A. K. parodymais, ten buvusių jaunuolių neapklausė, nes nebuvo pagrindo netikėti pareigūnų parodymais. Paaiškino, kad J. A. buvo nustatytas girtumas, įforminti kiti dokumentai, kurių dalį jis pasirašyti atsisakė. Nurodė, kad pažeidimo padarymo laikas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas atsižvelgiant į girtumo nustatymo alkotesteriu laiką, nurodytą asmens blaivumo testo rezultatuose, kad surašant transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą klaidingai nurodyta jo surašymo data.
Policijos pareigūnas R. S. nurodė, kad iš vairuotojo vietos išlipęs jaunuolis buvo apsirengęs ryškiai raudonu džemperiu, o kiti buvo apsirengę tamsiais drabužiais. Pirmas prie jaunuolių priėjo tyrėjas A. K., jis paklausė, kieno automobilis ir kas jį vairavo. Jaunuolis raudonu džemperiu, prisistatęs J. A., atsakė, kad automobilis jo, o vairavo draugas, tačiau kuris iš jų nenurodė. Paaiškino, jog kitų prie automobilio buvusių jaunuolių jie neapklausė, nes matė, kad iš sustojusio automobilio vairuotojo pusės išlipo būtent jaunuolis raudonu džemperiu, kuris prisistatė esąs J. A. Nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo jis nepateikė, sakė, kad su savimi jo neturi. Nuo J. A. sklido alkoholio kvapas, todėl buvo iškviestas ekipažas jo girtumui nustatyti ir pažeidimui įforminti (atvyko policijos pareigūnai V. Š. ir H. S.). Analogiškus parodymus teismo posėdyje davė ir policijos pareigūnas A. K.. Abu pareigūnai nurodė, kad tuo metu, kai jie pamatė išlipančius iš automobilio jaunuolius, gatvė buvo apšviesta, ta vieta, kur sustojo automobilis, buvo gerai matoma. Kad gatvė buvo apšviesta, patvirtino ir policijos pareigūnas V. Š..
Nors J. A. kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus neprisipažino, teismo konstatavimu, jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, kitais byloje surinktais įrodymais. Nors teismo posėdyje apklausti liudytojais V. A., Š. K., I. B. patvirtino J. A. parodymus, kad automobilį vairavo V. A., šie jų parodymai laikyti subjektyviais, duotais siekiant padėti išvengti J. A. administracinės atsakomybės, nes yra duoti asmenų, artimais ryšiais susijusių su J. A., prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, liudytojų R. S., A. K. parodymams, kuriais abejoti teismas neturėjo teisinio pagrindo. Tiek liudytojas Š. K., tiek I. B., tiek ir pats J. A. parodė, kad privažiavę prie jų policijos pareigūnai paklausė, kieno automobilis ir kas jį vairavo, J. A. paprašė pateikti automobilio dokumentus. J. A. pripažino, kad buvo neblaivus, todėl laikyta, kad jis, turėdamas vairuotojo teises ir žinodamas KET, suprato esąs įtariamas padaręs administracinį teisės pažeidimą. J. A. paaiškinimas, kad jis nesuprato, dėl kokio pažeidimo yra apklausiamas, įvertintas kaip jo pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytus KET pažeidimus.
Iš 2008 m. lapkričio 8 d. pranešimo nustatyta, kad J. A. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo ir supažindintas su galimomis pasekmėmis toliau vairuojant transporto priemonę. Iš užfiksuotų 2008 m. lapkričio 8 d., 20.45 val., asmens blaivumo testo Nr. 0148 rezultatų nustatyta, kad J. A. buvo nustatytas 1.63 promilių girtumas. Konstatuota, jog administracinio teisės pažeidimo protokole neblaivumo laipsnis 1.54 promilės, atėmus paklaidą, nurodytas klaidingai (turėtų būti 1.55 promilės). Nors administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad J. A. teisės pažeidimus padarė 20.40 val., tačiau iš apklaustų liudytojais R. S. ir A. K. parodymų nustatyta, kad jie atvažiuojantį automobilį pastebėjo apie 19.50 val. Šių liudytojų parodymus patvirtino ir V. Š. bei H. S., nurodę, kad pranešimą apie įtariamą vairavusį neblaivų asmenį gavo apie 20 val. Įvertinus surinktus įrodymus, laikyta įrodytu, kad pažeidimų padarymo laikas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas netiksliai, neatitinka byloje surinktų įrodymų, todėl ši aplinkybė patikslinta (ATPK 284 str. 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad 2008 m. lapkričio 8 d., apie 19.50 val., J. A. vairavo G. A. priklausantį automobilį, būdamas vidutinio girtumo laipsnio (1.55 promilių) ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, jo veika kvalifikuota teisingai. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nurodyta, jog J. A. pažeidimus padarė tuo pačiu metu, todėl yra idealioji sutaptis (ATPK 33 str.).
III.
Apeliaciniu skundu J. A. prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, nesant administracinių teisės pažeidimų sudėties. Mano, kad nuobauda paskirta vadovaujantis neobjektyviais ir nenuosekliais policijos pareigūnų parodymais, nepagristai kritiškai vertinti kitų liudytojų parodymai, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliantas nurodo, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 77.8 punktas reikalauja , kad policijos patrulis išsamiai aprašytų stabdymo ir sulaikymo aplinkybes, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Iš pareigūno R. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad automobilio vairuotojas buvo nustatytas vizualiai (jis vilkėjo raudoną džemperį), analogiškai nurodė ir pareigūnas A. K. (b.l. 19-20). Tačiau, kaip pažymi apeliantas, Pandėlio miestelyje gatvių apšvietimas išjungiamas 20 val. Esant neapšviestai gatvei, iš 70 m išskirti jaunuolį, apsirengusį raudonos spalvos džemperiu ar juodu džemperiu, neįmanoma. Kad gatvė buvo neapšviesta, patvirtino ir pareigūnas R. S., teismo posėdžio metu pasakęs, kad jie privažiavo taip, kad geriau apšviestų stovintį automobilį (gatvei esant apšviestai, pareigūnams nebūtų reikėję apšviesti jaunuolius automobilio šviesomis). Apelianto teigimu, apie jaunuolį, kuris vairavo automobilį, jie spėjo tik iš jo paaiškinimo, kad automobilis yra jo tėvo. Pažymi, jog policijos pareigūnai nenurodė, kad jis pripažino vairavęs automobilį. Apeliantas nurodo, jog tai, kad gatvės apšvietimas buvo išjungtas, patvirtino ir I. K. (b.l. 49), kuris teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo tamsu, šviesos nedegė. Apeliantas pažymi, kad įvykio vietoje buvę penki jaunuoliai nebuvo apklausti liudytojais, siekiant išsiaiškinti, kas vairavo automobilį. Administracinio teisės pažeidimo protokolo grafoje „pažeidimo faktą liudija" įrašytos tik policijos pareigūnų pavardės, nors buvo kiti asmenys, kurie važiavo automobiliu ir matė, kas vairavo automobilį. Apelianto teigimu, policijos pareigūnai nepilnai atliko savo pareigas, o teismo posėdžio metu stengėsi pateisinti savo elgesį. Apeliantas nurodo, kad pagal G. A. paaiškinimą automobilį jis davė važiuoti sūnui V. A., nes žinojo, kad J. A. yra išgėręs. V. A. paaiškino prašęs tėvo duoti jam automobilį kartui su broliu nuvažiuoti į šokius, sėdėjęs už vairo ir vežiojęs brolį su draugais, po to nuėjęs persirengti ir pavalgyti. Kad Vilius vairavo automobilį, paliudijo ir Š. K., I. B., paaiškinę, kad Vilius taip pat buvo apsirengęs raudonos spalvos džemperiu. Liudytojas Š. K. paaiškino, kad privažiavus policijos pareigūnams J. A. pasakė, kad automobilį vairavo jo brolis. Atvažiavus tralui išvežti automobilio, Š. K. paskambino V. A. ir pranešė, kad policija ketina išvežti jo vairuojamą automobilį. V. A. paaiškino, kad sužinojęs, jog policija išveža jo vairuojamą automobilį, policijos pareigūnui H. S. pasakė, kad jis vairavo automobilį. Analogiškai paaiškino ir pareigūnas H. S. Kad V. A. buvo parėjęs į namus, patvirtino jo tėvas, paaiškinęs, kad girdėjo, kaip sūnus buvo atėjęs į kambarį. Kad V. A. buvo parėjęs į namus pavalgyti, paliudijo Š. K., I. B., J. A. ir policijos pareigūnas H. S. Apeliantas pažymi, jog pareigūnas R. S. patvirtinto išsiaiškinęs, kad Pandėlio miestelyje lapkričio mėnesį gatvių apšvietimas išjungiamas 20 val., tačiau pareigūnas V. Š. stengėsi teismą suklaidinti teigdamas, kad jis išjungiamas 20.30 val. Apeliantas nurodo, kad pagal įstatymus visos abejonės aiškintinos kaltinamojo naudai. Apelianto teigimu, jo nurodyti liudytojai davė nuoseklius ir išsamius parodymus, o policijos pareigūnai tinkamai neatliko savo pareigų, jų parodymai prieštarauja vieni kitiems, nustatytoms aplinkybėms, yra nenuoseklūs ir abejotini (pareigūnai teisme įrodinėja savo tiesą, stengdamiesi paslėpti savo darbo trūkumus). Kadangi liudytojai, žinantys įvykio aplinkybes, atsisakė dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje, nes bijo policijos pareigūnų keršto, tačiau sutinka duoti parodymus Vyriausiajame administraciniame teisme, apeliantas prašo juos apklausti.
Atsiliepimas
Rokiškio rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, kad pagal policijos pareigūnų R. S. ir A. K. paaiškinimus automobilį vairuojantis asmuo buvo pastebėtas 19.50 val., tai yra, kai dar veikė gatvių apšvietimas. Pareigūnai patvirtino, kad iš vairuotojo vietos išlipo jaunuolis, vilkėjęs raudonu džemperiu, kiti keturi jaunuoliai buvo apsirengę tamsiais drabužiais. Pažymima, jog J. A. nenurodo, kurie konkrečiai liudytojai matė įvykį ir žino įvykio aplinkybes. Pagal policijos pareigūnų R. S. ir A. K. paaiškinimus be automobiliu važiavusių penkių jaunuolių daugiau liudininkų nebuvo, o automobilio keleiviai jau liudijo teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantui administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį. ATPK 126 straipsnio 4 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 2000 iki 3000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų, o ATPK 124¹ straipsnio 6 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) – kad KET pažeidimai, atskirai neaptarti šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 40 litų.
J. A. parašu administracinio teisės pažeidimo protokole pripažino, kad jam alkoholio kiekio matavimo prietaisu buvo nustatytas 1,54 promilių girtumas. Tai patvirtina ir byloje esantis kvitas (b.l. 6). To, kad automobilį vairavo jo brolis, J. A. nei paaiškinime administracinio teisės pažeidimo protokole, nei policijos pareigūnams nenurodė. Iš policijos pareigūnų A. K. ir R. S. tarnybinių pranešimų (b.l. 19-20) matyti, kad J. A. sakė, kad automobilis yra jo, nors teigė, kad automobilį vairavo jo draugas, konkretaus automobilį vairavusio asmens nenurodė. Nuo J. A. sklido alkoholio kvapas, jis pripažino su savimi neturintis vairuotojo pažymėjimo. Policijos pareigūnai A. K. bei R. S. paaiškino, kad jie aiškiai matė, jog iš automobilio vairuotojo vietos išlipo būtent J. A.. Policijos pareigūnas H. S., surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, nurodė, kad vėliau atėjęs J. A. brolis raktų nuo automobilio nurodė neturįs. Nuosekliais ir išsamiais pareigūnų paaiškinimais dėl pažeidimų nustatymo aplinkybių netikėti nėra pagrindo.
Konstatuotina, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad J. A. padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytus pažeidimus. G. A. ir V. A. paaiškinimais teismas pagrįstai nesirėmė, priimdamas sprendimą byloje, kadangi šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tėvas ir brolis. Nors apeliantas teigia, kad pažeidimo nustatymo vietoje buvę kiti asmenys (penki jaunuoliai) nepagrįstai nebuvo apklausti, iš 2008 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad Š. K. ir I. B. teismo posėdyje buvo apklausti, tačiau šių asmenų, kurie, kaip matyti iš jų nurodytų aplinkybių, yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pažįstami, paaiškinimai taip pat vertintini kritiškai, kaip suinteresuotų bylos baigtimi asmenų. Kitų asmenų, kurie galėtų pateikti konkrečius paaiškinimus apie byloje reikšmingas aplinkybes, apeliantas nenurodo. Aplinkybė, ar tuo metu miestelio gatvės dar buvo apšviestos, nevertintina kaip esminė J. A. veiksmams kvalifikuoti (policijos pareigūnai A. K. bei R. S. paaiškino aiškiai matę, jog iš automobilio vairuotojo vietos išlipo J. A.; aplinkybės, dėl kurių jie būtų suinteresuoti apkaltinti pažeidimo padarymu būtent J. A., nenustatytos), be to, kaip matyti iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų bei paaiškinimų teismo posėdyje, asmuo, vairavęs automobilį, buvo pastebėtas dar iki 20 val., kai, kaip pripažįsta apeliantas, gatvių apšvietimas dar buvo įjungtas.
Administracinės nuobaudos J. A. paskirtos įstatymo numatytose ribose, tinkamai, įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (jis pažeidimo padarymo nepripažino). Todėl jo apeliacinį skundą tenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutarimą naikinti, bylos teiseną nutraukiant, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. A. apeliacinį skundą atmesti.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.