- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-07
- Bylos Nr.
- 2A-828/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Rasa Gudžiūnienė, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- A. J.
- Ieškovas
- V. R.
- Kategorijos
- 48.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danutės Milašienės ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1917-798/2011 pagal ieškovės V. R. ieškinį dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, pareikštą atsakovui A. J. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nutraukti tarp jos ir atsakovo A. J. sudarytą buto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį, grąžinti ieškovei butą nuosavybės teise perduotą atsakovui, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (1-3 l.). Nurodė, jog 2006 m. gegužės 24 d. su atsakovu sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį. Sutarties sudarymo momentu perdavė atsakovo nuosavybėn jai priklausantį butą su sąlyga, kad atsakovas ieškovę išlaikys ir suteiks teisę gyventi perduotame bute. Pažymėjo, kad atsakovas įsipareigojo teikti sutartimi bei CK 6.461 str. numatytą išlaikymą: aprūpinimą gyvenamąja patalpa, maistu, drabužiais ir kitokia apranga, teikti kitas būtinas paslaugas (skalbti, tvarkyti butą, lankyti kiekvieną dieną bute ir pan.). Ieškovei buvo nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, todėl jai tinkamai pasirūpinti pačiai buvo sudėtinga, o atsakovas realiai nevykdė savo įsipareigojimų, todėl ieškovė pati išsilaikė save.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko (33-36 l.). Nurodė, kad ieškovė buvo aprūpinta gyvenamuoju plotu, visais buities reikmenimis, skirtais įprastam gyvenimui, jai buvo palikta teisė iki gyvos galvos gyventi bute (sutarties 3.2.2. p.). Pažymėjo, kad su ieškove buvo sutarta, kad maisto ruoša ši užsiims pati ir jos lankyti kasdien nebuvo jokios būtinybės. Tačiau atsakovas sudaręs sutartį lankydavo ieškovę, teikdavo maistą, pinigines lėšas, namų apyvokos daiktus, įrengė bute šarvuotas duris. Akcentavo, kad atliko daugiau veiksmų nei jį įpareigoja sutartis, t.y. ne kartą atsiskaitė su komunalinių paslaugų tiekėjais už bute teikimas paslaugas, mokėjimų buvo atlikta už 7012,70 Lt, nors ieškovė pati buvo įsipareigojusi mokėti mokesčius už komunalines paslaugas iki gyvos galvos pati (sutarties 3.1.2. p.). Nuo 2009 m. pradžios bendravimas su ieškove pasunkėjo, kadangi ji neatsiliepdavo į skambučius, neatidarydavo durų. Vykdyti sutarties sąlygas apsunkino tai, jog ieškovė nepateikė atsakovui buto raktų, ribojo galimybę patekti į butą, nors butas buvo atsakovo nuosavybė. Be to, T. J., atsakovo motina, padėjo ieškovei įsigyti minėta butą: padėjo atstatyti praleistą terminą išpirkti butą iš valstybės, paskolino reikiamą sumą pinigų minėtam butui įsigyti. Atsakovo motina rūpinosi ieškove dar iki sudarant buto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį. Skola nebuvo grąžinta, todėl atsakovas su ieškove sudarė buto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino – nutraukė buto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį, pasirašytą 2006 metų gegužės 24 dieną tarp ieškovės V. R. ir atsakovo A. J. ; grąžino ieškovei nuosavybėn atsakovui perduotą vieno kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovo ieškovei 50 Lt žyminio mokesčio ir valstybei 2990 Lt žyminio mokesčio, 160 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 26,45 Lt pašto išlaidų. Teismas, ištyrės byloje esančius įrodymus bei išklausęs šalių paaiškinimus, darė išvadą, jog nebuvo įgyvendinami ieškovės lūkesčiai ir interesai, nes atsakovas realaus nuolatinio išlaikymo ieškovei neteikė. Pagal ieškovės amžių ir ligas jai buvo reikalinga nuolatinė visapusiška pagalba, tačiau atsakovas tokios pagalbos neteikė, neužtikrino sveiko, saugaus, tvarkingo ieškovės gyvenimo. Teismas pažymėjo, jog atsakovo mokėjimas už ieškovės komunalines paslaugas neturėjo teisinės reikšmės vertinant tarpusavio įsipareigojimų vykdymą pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Teismas sprendė, kad tokia teisinė situacija visiškai atitiko CK 6.464 straipsnio 2 dalies nuostatas ir buvo pagrindas ieškovei reikalauti iš atsakovo grąžinti perduotą nekilnojamąjį daiktą. Teismas konstatavo, jog atsakovas sutartimi prisiimtą prievolę vykdė netinkamai, kadangi ieškovė negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti. Be to, išlaikymo iki gyvos galvos teisiniuose santykiuose būtinas pasitikėjimas tarp šalių. Kadangi tarp ieškovės ir atsakovo jo nebuvo, santykiai buvo konfliktiški, tolesnis sutarties vykdymas buvo neįmanomas. Todėl pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, o sąžiningumo ir teisingumo principus šios sutarties atveju taikė, visų pirma, ieškovės interesų apsaugai, ieškinį tenkino ir sutartį nutraukė, o turtą, perduotą pagal sutartį atsakovui, grąžino ieškovei (CK 6.458 str., 6.464 str. 2 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas turėjo išsamiai ir sistemiškai, atsižvelgęs į visus argumentus bei įrodymus, išnagrinėti ir nustatyti, ar atsakovas tikrai nevykdė ar netinkamai vykdė sutartimis priimtus įsipareigojimus, t.y. ar atsakovas iš esmės pažeidė sutarties nuostatas. Atsakovas tinkamai vykdė visus sutartinius įsipareigojimus: aprūpino ieškovę gyvenamąja patalpa, maisto produktais, namų apyvokos daiktais, buitine technika, reguliariai lankydavosi pas ieškovę, nuolat skambindavo ieškovei. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog sutartis nebuvo tinkamai vykdoma ne dėl atsakovo kaltės, o dėl ieškovės nebendradarbiavimo, priešiškumo. Ieškovė pati sudarė nepalankias sąlygas atsakovui tinkamai vykdyti sutartimi nustatytas pareigas. Teismas neturėjo realaus pagrindo nutraukti sutartį, nes ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, jog atsakovas iš esmės pažeidė sutarties sąlygas. Teismas objektyviai neįvertino veiksnių, jog atsakovas nuolat rūpinosi ieškove, tinkamai vykdė įsipareigojimus. Jeigu, ieškovės manymu, pareigos buvo vykdomos netinkamai, tai tik dėl ieškovės priešiškumo atsakovo atžvilgiu. Teismas priimdamas sprendimą rėmėsi tik subjektyvia ieškovės nuomone, pažeidė atsakovo teisėtus interesus bei lūkesčius.
Atsiliepimas
2. Teismas neatsižvelgė į atsiliepime į ieškinį išdėstytą aplinkybę, jog 1994 m. gegužės 19 d. butą ieškovei nupirko atsakovo tėvai, 1994 m. birželio 24 d. ieškovė sudarė testamentą, kurio pagrindu minėtas butas paliekamas atsakovui. Atsakovas ir jo tėvai dar iki sutarties sudarymo teikė ieškovei materialinę pagalbą, ja rūpinosi, tačiau teismas neatsižvelgė į ikisutartinius santykius, kurie dar iki sutarties sudarymo buvo įgavę nuolatinės priežiūros pobūdį.
Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, apelaicinį skundą atmesti. Taip pat prašė priteisti 600 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato suteiktai teisinei pagalbai apelaicinės instnacijos teisme apmokėti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal apeliacinio skundo argumentus.
Dėl buto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutarties nutraukimo
Nagrinėjamu atveju šalys 2006 m. gegužės 24 d. sudarė buto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį (4-6 l.). Ieškovė įsipareigojo perduoti apelianto nuosavybėn ieškovei priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (Sutarties 3.1.1 p.). Tuo tarpu, apeliantas sutarties 3.2 punktu įsipareigojo ieškovę aprūpinti drabužiais ir kitokia apranga, suteikti maitinimą - pirkti maistą bei jį gaminti, jei reikalauja ieškovės sveikata - suteikti jai pilną priežiūrą, suteikti kitas būtinas paslaugas savo lėšomis: skalbti, lyginti darbužius, tvarkyti butą, slaugyti, nupirkti vaistus, lankyti ieškovę kiekvieną dieną bute, suteikti kitą būtiną pagalbą, palaidoti ieškovę.
Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl ieškovės pareigos perduoti minėtą butą apeliantui netinkamo įgyvendinimo. Be to, iš Nekilnojamojo turto registro pažymos matyti, jog ieškovė pareigą įgyvendino tinkamai - nuo 2006 m. birželio 13 d. butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso apeliantui 2006 m. gegužės 24 d. buto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutarties pagrindu (8-9 l.).
Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra rentos porūšis, kuriam būdingi bendrieji rentos sutarties ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, jog sutarties išlaikymo iki gyvos galvos netinkamas vykdymas gali sukelti neigiamus padarinius bei nepataisomą žalą ieškovei, minėta sutartis privalo būti vykdoma ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, tačiau privalo būti atsižvelgta ir į sąžiningumo ir protingumo principus (CK 6.189 str. 1 d.).
CK 6.461 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog į rentos mokėtojo pareigą išlaikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjo aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra. Kaip minėta, apeliantas taip pat ir sutartimi įsipareigojo ieškovę aprūpinti drabužiais ir kitokia apranga, suteikti maitinimą - pirkti maistą bei jį gaminti, jei reikalauja ieškovės sveikata - suteikti jai pilną priežiūrą, suteikti kitas būtinas paslaugas savo lėšomis: skalbti, lyginti darbužius, tvarkyti butą, slaugyti, nupirkti vaistus, lankyti ieškovę kiekvieną dieną bute, suteikti kitą būtiną pagalbą, palaidoti ieškovę (Sutarties 3.2 p.). Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog jis tinkamai vykdė visus sutartinius įsipareigojimus, tačiau ieškovė pati sudarė nepalankias sąlygas apeliantui tinkamai vykdyti sutartimi nustatytas pareigas. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apelianto argumentais. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovei nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (15 l.), taip pat ji nuo 1972 m. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, kuris nuo 1992 m. yra nepertraukiamos eigos su progresuojančiu defektu, todėl ieškovė negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (80 l.). Apeliantas, žinodamas apie ieškovės sveikatos būklę, dar prieš sudarydamas ginčo sutartį, privalėjo dėti ypatingas pastangas ją vykdydamas. Kaip matyti iš byloje esančios BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2012 m. rugpjūčio 9 d. pažymos Nr. 8-740-(7.4), ieškovei buvo teikiama socialinė parama (167 l.). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantas lygiai taip pat galėjo teikti paramą ieškovei ir tokiu būdu įgyvendinti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus net ir esant ieškovės priešiškumui apelianto atžvilgiu. Pažymėtina, jog apeliantas, žinodamas ieškovės sveikatos būklę ir sudarydamas su ieškove ginčo sutartį prisiėmė visą riziką dėl sutarties tinkamo įvykdymo.
Be to, teisėjų kolegija taip pat vertina kritiškai apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo realaus pagrindo nutraukti sutartį, nes ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, jog apeliantas iš esmės pažeidė sutarties sąlygas. Apeliantas skunde pats pripažino, kad sutarties nevykdė tinkamai dėl ieškovės kaltės. Be to, esant tarp ieškovės ir apelianto nepasitikėjimui bei konfliktiškiems santykiams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tolesnis sutarties vykdymas buvo neįmanomas.
Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kai jų vykdymas ieškovei tapo gyvybiškai svarbus, buvo pažeisti ieškovės teisėti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai ir jos interesai, prarastas pasitikėjimas apeliantu, kuris išlaikymo iki gyvos galvos teisiniuose santykiuose yra būtinas. Atsižvelgiant į išlaikymo iki gyvos galvos sutarties ypatumus, jos pažeidimai, padaryti apelianto, laikytini esminiais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir sistemiškai, atsižvelgęs į visus argumentus bei įrodymus, išnagrinėjo ir nustatė, jog apeliantas iš esmės pažeidė sutarties nuostatas, todėl pagrįstai tenkino ieškinį ir buto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį nutraukė, grąžino ieškovei nuosavybėn apeliantui perduotą vieno kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (CK 6.458 str., 6.464 str. 2 d.), bei priteisė iš apelianto ieškovei ir valstybei bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, jog apelianto apeliacinis skundas netenkintinas, iš apelianto ieškovei priteistina 600 Lt bylinėjimosi išlaidų suma teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
CPK 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Nagrinėjamu atveju apeliantas už apeliacinį skundą privalėjo sumokėti 3040 Lt žyminio mokesčio. Kartu su apeliaciniu skundu pateikė mokėjimo kvitą, patvirtinantį 100 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą (105 l.), taip pat prašė atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi atleido apeliantą nuo žyminio mokesčio dalies (1940 Lt) už apeliacinį skundą sumokėjimo ir nustatė apeliantui terminą sumokėti 1000 Lt žyminį mokestį (117-118 l.). Apeliantas pateikė prašymą dėl 1000 Lt žyminio mokesčio įskaitymo. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 6 d. nutartimi faktiškai negrąžintą 1000 Lt žyminio mokesčio sumą, sumokėtą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-611-433/2012, įskaitė kaip žyminio mokesčio įmoką už pateiktą apeliacinį skundą nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio dalies (1940 Lt) už apeliacinį skundą sumokėjimo, likusi žyminio mokesčio dalis, mokėtina už apeliacinė skundą, buvo įskaityta, todėl bylinėjimosi išlaidos nėra išieškomos į valstybės biudžetą iš apelianto.
Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie nėra susiję su ginčijamu sprendimu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jam naikinti ar keisti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto A. J. , a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. R. , a.k. (duomenys neskelbtini) šešis šimtus litų (600 Lt) bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.