Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. B. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 28 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. B. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, jam paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendis paliktas nepakeistu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties dalis dėl M. B. nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. lapkričio 12 d. veikos) ir byla dėl šios nusikalstamos veikos nutraukta. Pakeista Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties dalis dėl M. B. pagal BK 249 straipsnį paskirtos bausmės. Taip pat pakeista Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties dalis, kuria nuteistajam buvo subendrintos pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, M. B. paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 5 d., bausmės pabaiga 2021 m. liepos 4 d.

4. Nuteistojo M. B. gynėjas advokatas Adomas Liutvinskas skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam M. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, padarė išvadą, jog pakankamai pasitaisyti nuteistasis gali būdamas tik pataisos namuose, su kuo sutikti negalima jau vien todėl, kad kriminologijos mokslas yra nustatęs, jog kuo ilgiau asmuo būna izoliuotas nuo visuomenės, tuo sunkesnė tampa jo socializacija išėjus į laisvę tiek šeiminių ryšių, tiek gyvenamosios vietos, tiek darbo aspektais. Be to, tokia teismo išvada yra formali.

4.2. Anot nuteistojo gynėjo, apylinkės teismas nevertino jo ginamojo šeimyninės padėties, ypač aplinkybės, kad vienas iš dviejų jo mažamečių vaikų yra invalidas - dukra serga cerabraliniu paralyžiumi. Jos gydymui reikalingos ženklios lėšos ir tėvo pastangos. Nutartyje taip pat net neužsimenama, kad nuteistajam yra garantuota darbo vieta išėjus į laisvę - bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ yra pateikusi atitinkamą patvirtinimą. Žemesnės instancijos teismas taip pat nevertino ir to, kad nusikaltimai, už kurių padarymą M. B. nuteistas Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje, buvo padaryti dar 2006 metais, t. y. daugiau nei prieš trylika metų. Jokių kitų nusikaltimų jis nėra padaręs. Jungtinėje Karalystėje M. B. buvo nuteistas 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš kurių realiai atliko tris metus ir keturis mėnesius. Be to, Jungtinėje Karalystėje atlikta bausmė Lietuvos teismų nuosprendžiais nebuvo įskaityta į atliktą bausmę. Tokiu būdu, pagal Jungtinės Karalystės teismo ir Lietuvos teismų nuosprendžius nuteistasis M. B. yra atlikęs beveik 6 metus laisvės atėmimo bausmės, t. y. didesnę bausmės dalį, nei jam buvo paskirta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartimi. Nuteistojo gynėjo manymu, reikšminga ir tai, kad jo ginamajam suteikta teisė vykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos ribų, kad jis gyvena bendrabutyje už pataisos įstaigos ribų ir dirba bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri randasi (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės yra daugiau nei pakankamas pagrindas daryti išvadą dėl M. B. socializacijos pozityvumo. Įvertinus jas, darytina išvada, kad apylinkės teismas, nenurodė patikimų argumentų ir motyvų, kurie objektyviai paneigtų Komisijos, kuri betarpiškai bendravo su nuteistuoju, padarytas išvadas. Jas neigdamas teismas vadovavosi bendro pobūdžio samprotavimais, kurie savo turiniu prieštarauja Komisijos nustatytoms aplinkybėms ir faktams tiek dėl nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, tiek dėl jo pozityvių pastangų socialinės reabilitacijos programoje.

4.3. Skunde taip pat pastebima, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo patvirtinimo klausimą, su asmeniu, kurio atžvilgiu komisija priėmė nutarimą, nebendrauja. Taigi teismas sprendžia žmogaus likimą net nematydamas jo. Tai yra esminė spraga realizuojant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų institutą teismų praktikoje. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad skiriant nuteistajam bausmę neįmanoma labai tiksliai įvertinti individualių jo savybių ir iš anksto nustatyti terminą, per kurį bus pasiekti bausmės tikslai. Kaip tik todėl valstybė ir įteisino lygtinio paleidimo institutą. Anot nuteistojo gynėjo, M. B. atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis ir jo realios pastangos socializacijos aspektu yra daugiau nei pakankamos išvadai, kad būdamas laisvėje jis nekels pavojaus visuomenei. Tokią išvadą neabejotinai patvirtina jo pamaininis darbas „(duomenys neskelbtini)“ bendrovėje.

4.4. Taip pat skunde teigiama, jog apylinkės teismo išvada, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, kertasi su faktinėmis aplinkybėmis, kadangi jis gyvena ne pataisos įstaigoje, o bendrabutyje už jos ribų, dirba ne pataisos namų teritorijoje ir pataisos namams nepriklausančioje bendrovėje, kur ir gauna atlyginimą. Jo laisvės apribojimas esminiai skiriasi nuo pataisos namuose nustatytų sąlygų ir tvarkos. Esamos jo faktinės bausmės atlikimo sąlygos iš esmės atitinka probacijos sąlygas. Dėl visų šių aplinkybių žemesnės instancijos teismas nepasisakė. Tai leidžia daryti išvadą, kad skundžiamą nutartį apylinkės teismas priėmė neišsamiai išnagrinėjęs visas teisės taikymui reikšmingas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo M. B. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko skundas atmetamas.

6. Susipažinusi su skundžiamos nutarties argumentais bei skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, taip pat įvertinusi lygtiniam paleidimui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pripažinti, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, nėra pagrindo.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi, egzistuoja formalus pagrindas taikyti M. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau, iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Šio klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Ši pažanga turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

9. Įvertinus nuteistojo M. B. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pataisos namuose nuteistasis vykdė jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, buvo du kartus skatintas, nuo 2018 m. gruodžio 10 d. pradėjo dirbti VĮ „Mūsų amatai“ ir iki šiol tęsia darbą - šiuo metu dirba ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jis, atlikdamas bausmę, nepiktnaudžiavo psichiką veikiančiomis medžiagomis ar alkoholiu, nesilaikė nuteistųjų subkultūros tradicijų, mandagiai bendrauja su pataisos namuose dirbančiais pareigūnais, nediskriminuoja kitų asmenų. Taip pat nustatyti ir keturi jo riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai. Visos šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, o visų jo asmenybę bei pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką apibūdinančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama M. B. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

10. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-229, redakcija), 15.2 punktas). Be to, teisėjų kolegijos nuomone, šią pažangą itin akivaizdžiai atspindi jos rizikos vertinimo rezultatas, atliekamas pagal OASys metodiką ir išreiškiamas statiniais bei dinaminiais balais. Tuo tarpu šiuo atveju tiek M. B. vis dar nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, vertintini nuteistojo nenaudai. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, M. B., net ir dalyvaujančiam Komisijos siūlytose elgesio pataisos programose, nustatomi net trys kriminogeniniai veiksniai - informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, o atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta, jog nuteistasis priklauso žemai, tačiau labai artimai vidutinei, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei. Be to, nuteistojo M. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą sudaro žymus dinaminių (t. y. tokių, kuriuos savo teigiamu elgesiu nuteistasis dar gali sumažinti ar visiškai panaikinti) balų skaičius – iš nustatomų 36 balų, 20 balų yra statiniai, o likusieji 16, t. y. beveik pusė - dinaminiai. Aptarti duomenys, teisėjų kolegijos nuomone, yra akivaizdus patvirtinimas, jog nuteistojo daroma pažanga vis dar nėra pakankama išvadai, jog, būdamas laisvėje, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

11. Tokį teisėjų kolegijos manymą sustiprina ir tas faktas, jog nuteistasis pataisos namuose buvo skatintas tik už stropų darbą. Pažymėtina, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems paskatinimo priemonės skiriamos už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, stropų darbą ir gerus mokymosi rezultatus (BVK 140 straipsnis). Taigi tai, jog nuteistasis buvo skatintas tik už stropų darbą, leidžia daryti išvadą, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, maksimalias pastangas jis dėjo tik darbinėje veikloje, tuo tarpu socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinime aktyviai nedalyvavo, elgtis visiškai nepriekaištingai nesistengė, o konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, galima tik nustačius jo teigiamus pokyčius įvairiose srityse (darbinės motyvacijos, mąstymo, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.), neprioretizuojant nei vienos iš jų.

12. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje M. B. buvo teistas Jungtinėje Karalystėje, šiuo metu bausmę jis atlieka už dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje padarytus vieną labai sunkų ir du sunkius nusikaltimus. Todėl abejotina, kad ir šiuo metu, paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Šios išvados kontekste svarbu paminėti ir tai, kad M. B. buvo pasislėpęs nuo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartimi, paskirtos bausmės, dėl ko jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Toks nuteistojo elgesys skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai teigti, jog jis savo neteisėtų veiksmų kritiškai nevertino, nesistengė pasitaisyti, siekė išvengti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, kas ne tik labiau neigiamai charakterizuoja patį nuteistąjį, bet ir verčia abejoti tuo, ar lygtinio paleidimo taikymo atveju jis sugebės laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.

13. Atsakydama į nuteistojo gynėjo skundo argumentus, teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pagal šiuo metu galiojančią BVK 157 straipsnio redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai nevertino M. B. šeimyninių aplinkybių, kurios yra niekaip nesusijusios su jo pataisos procesu atliekant laisvės atėmimo bausmę. Be to, visuomenės interesas užtikrinti teisingumo įgyvendinimą, visuomenės apsaugą tiek individualiosios, tiek ir bendrosios prevencijos aspektu, pateisina ribojimus, susijusius su nuteistųjų šeiminiais, socialiniais ryšiais.

14. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nevertino ir tos aplinkybės, kad įkalinimo įstaiga yra gavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą apie galimą M. B. įdarbinimą jo lygtinio paleidimo atveju. Tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina to, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlygį. Be to, kaip matyti iš nuteistojo socialinio tyrimo išvados, M. B. dirbo ir iki jo sulaikymo, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio, kurį paskatino būtent materialinės naudos siekimas, nesulaikė. Taigi teigti, jog tai, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju, galimai toliau tęs darbinę veiklą, bus pakankamu veiksniu, garantuojančiu, jog, išėjęs į laisvę, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, apygardos teismas neturi pagrindo. Atitinkamai, vertinant lygtinio paleidimo taikymo M. B. galimybę, išskirtinai sureikšminamas negali būti ir jam nustatomas pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantis veiksnys – darbinių planų turėjimas.

15. M. B. gynėjas skunde taip pat itin akcentuoja tai, jog šiuo metu nuteistajam yra leidžiama išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų, jis dirba žemės ūkio bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje ne Pravieniškėse, gyvena taip pat ne pačiuose pataisos namuose, kas, anot gynėjo, įrodo, jog nuteistasis nekelia jokio pavojaus visuomenei. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad nuteistasis, būdamas už pataisos namų teritorijos, nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, nepažeidė nustatytos grįžimo į pataisos namus tvarkos, dar nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad jis neabejotinai laikytųsi įstatymų bei nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasilėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo ir paleistas lygtinai. Juo labiau, įvertinus tą aplinkybę, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog be sargybos ar palydos už Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ribų M. B. leista išvykti tik nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio, o ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirba tik nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio.

16. Apygardos teismas taip pat negali sutikti su nuteistojo gynėjo nuomone, jog šiuo atveju apylinkės teismas priėmė formalią nutartį, vadovaudamasis tik bendro pobūdžio samprotavimais, kurie prieštarauja Komisijos nutarime nurodytoms aplinkybėms ir faktams. Atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, žemesnės instancijos teismas nurodė aiškius ir būtent su M. B. asmenybės, jo elgesiu bausmės atlikimo metu vertinimu susijusius tokio sprendimo motyvus. Prieštaravimų tarp Komisijos nutarime bei apylinkės teismo nutartyje išdėstytų faktinių bylos aplinkybių, teisėjų kolegija taip pat nenustatė. Tuo tarpu vien tai, kad, įvertinęs tas pačias faktines aplinkybes, apylinkės teismas konstatavo, jog nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo, t. y. padarė priešingą išvadą nei Komisija, nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pažymėtina, jog Komisija nutarime iš esmės tik perrašė M. B. socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, neatlikdama jokio jos vertinimo, nepasisakydama, kodėl jos nuomone aplinkybės, teigiamai charakterizuojančios nuteistojo elgesį pataisos namuose, atsveria neigiamai jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šioje nutartyje akcentuotas aplinkybes. Dėl to sutikti, jog Komisija objektyviai įvertino visas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismas neturi jokio pagrindo.

17. Iš skunde dėstomų argumentų, taip pat galima spręsti, jog nuteistojo gynėjo manymu apylinkės teismas, nagrinėdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turėtų vadovautis Komisijos nutarime padarytomis išvadomis, kadangi būtent jos nariai tiesiogiai bendrauja su nuteistuoju. Teisėjų kolegija su tokia nuteistojo gynėjo pozicija sutikti negali. Pažymėtina, jog Komisija sprendimą taikyti (ar netaikyti) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priima atsižvelgdami ne į Komisijos narių turimas bendro pobūdžio žinias apie nuteistąjį, elgesį bausmės atlikimo metu ir (ar) argumentus, nuteistojo išdėstomus Komisijos posėdžio metu. Tokį sprendimą ji priima iš esmės vertindama nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, t. y. tuos pačius duomenis, kurie yra pateikiami ir apylinkės teismui.

18. Kaip nepagrįstas ir visiškai nesusijęs su nagrinėjamu klausimu ir skundo argumentas dėl bausmės, atliktos pagal Jungtinėje Karalystėje M. B. atžvilgiu priimtą nuosprendį, įskaitymo į Lietuvos Respublikoje teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

19. Apibendrinant visą, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo M. B. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.