Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2014-06-25 · Civilinė byla Nr. 2-3980-608/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-25
Bylos Nr.
2-3980-608/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29647-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Valentukonytė
Atsakovas
P. Š., J. B.
Civilinė byla Nr. 2-3980-608/14Proceso Nr. 2-68-3-29647-2013-3
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Julianai Voitiulevič, dalyvaujant atsakovams P. Š. ir J. B., atsakovų atstovui advokato padėjėjui V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės banko „Swedbank“ ieškinį atsakovams P. Š. ir J. B. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas akcinė bendrovė bankas „Swedbank“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų 45870,92 Lt skolos, 19,02 proc. sutartinių palūkanų už negrąžintą 36427,10 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2013-08-30 iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, taip pat 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teisimo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovai 2009-11-09 sudarė su ieškovu vartojimo kredito sutartį Nr. 09-092308-VA, kurios pagrindu bankas suteikė atsakovams 47060,84 Lt kreditą. Atsakovai sutartyje nustatyta tvarka ir terminais nemokėjo kredito grąžinimo įmokų ir palūkanų už naudojimąsi kreditu bei per banko nustatytą papildomą terminą prievolei įvykdyti sutarties pažeidimų nepašalino. Prašomą priteisti 45870,92 Lt sumą sudaro 36427,10 Lt negrąžinto kredito, 8993,37 Lt nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą, 450,45 Lt nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą. Pagal kredito sutarties 5.1 punktą atsakovai taip pat privalo mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos ir pradedant skaičiuoti nuo kitos dienos, einančios po šio ieškinio 4 priede nurodytos skolos paskaičiavimo dienos iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. ir 6.210 str. 1 d. turi būti mokamos procesinės 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Rašytiniuose paaiškinimuose teismui ieškovas papildomai nurodė, kad remiantis vartojimo kredito sutarties Nr. 09-092308-VA 7.1 punktu, suėjus kredito sutartyje numatytiems palūkanų ir mokesčių mokėjimo terminams, bankas kredito gavėjų mokėtiną sumą be atskiro kredito gavėjų sutikimo nurašo nuo banko sąskaitos. Pagal kredito sutarties grafiką mėnesinis mokėjimas buvo 1266,64 Lt, kurį bankas kiekvieną mėnesį vartojimo kredito sutartyje numatytą mokėjimo dieną, nagrinėjamu atveju 12 mėnesio dieną, automatiškai nurašo iš kredito gavėjų sąskaitos banke. Paskutinis atsakovų mėnesinis 300,00 Lt mokėjimas buvo atliktas 2013-02-21; nuo 2010-03-12 atsakovai nevykdė įsipareigojimo laiku užtikrinti, kad kredito gavėjo sąskaitoje būtų pakankamai lėšų įsipareigojimams pagal kredito sutartį vykdyti, todėl bankas 2010-05-31, 2013-02-04 ir 2013-03-26 siuntė atsakovams pretenzijas dėl įsipareigojimų nevykdymo. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.54 str. bei kredito sutarties 7.5 punktu ieškovas, gavęs iš kredito gavėjų mažesnę sumą, negu reikalinga visoms pagal sutartį mokėtinoms įmokoms, bankas, nepriklausomai nuo kredito gavėjų nurodytos mokėjimo paskirties, pirmąja eile dengia banko išlaidas, susijusias su reikalavimu įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile – kredito gavėjui priskaičiuotus delspinigius ir baudas, trečiąja eile – palūkanas ir kitus mokesčius pagal sutartį, ketvirtąja eile – skolą. Kadangi atsakovų įmokos neužteko visiems pradelstiems mokėjimams padengti, atsakovų paskutinė 300,00 Lt įmoka pasidengė delspinigiams už kreditą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 5 d. 1 p. nustatyta, kad ieškiniams dėl netesybų (delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl bankas prie kreipdamasis į teismą 2013 m. rugpjūčio 29 d. perskaičiavo atsakovų skolos dydį, atsižvelgdamas į minėtą šešių mėnesių senaties terminą delspinigių išieškojimui ir prašo priteisti iš atsakovų tik dalį nesumokėtų delspinigių, priskaičiuotų nuo 2012 m. birželio 26 d. iki 2012 m. gruodžio 27 d.

Atsakovai su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog nesutinka su banko apskaičiuotomis palūkanomis ir prašė teismo jas sumažinti, atsižvelgiant į tai, kad po kredito sutarties sudarymo pasikeitė atsakovų turtinė padėtis, dėl krizės buvo sumažintas atsakovo P. Š. darbo užmokestis. Atsakovai teigia, jog mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos yra neprotingai didelės, lyginat su kredito sutarties galiojimo metu paskolų rinkoje buvusiu palūkanų dydžiu. Atsakovė J. B. taip pat tvirtino, jog kredito sumos negavo, kreditas buvo suteiktas P. Š. asmeninių skolų grąžinimui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Ieškovas akcinė bendrovė bankas “Swedbank” ir atsakovai P. Š. bei J. B. 2009 m. lapkričio 9 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 09-092308-VA, kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovams 47060,84 Lt kreditą, skirtą pagal sutartį Nr. 08-083266-CL suteikto kredito grąžinimui (b.l.5-7). Minėta sutartimi atsakovai įsipareigojo sutartyje numatytomis dalimis ir terminais mokėti ieškovui kredito grąžinimo įmokas bei sutartyje nustatyto dydžio 19,02 proc. metines palūkanas už naudojimąsi kreditu, tačiau savo sutartinių įsipareigojimų bankui nevykdė ir nemokėjo paskolos grąžinimo įmokų bei palūkanų, taip pat sutartyje numatytų netesybų. Kredito sutartyje numatytas galutinis kredito grąžinimo terminas – 2014 m. spalio 12 d., tačiau šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties 11.2.11 punktas numato kredito davėjo teisę nutraukti sutartį ir pareikalauti kredito gavėjo grąžinti kreditą prieš terminą, jeigu kredito gavėjas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų negrąžina sutartyje numatytais terminais numatytos kredito dalies ar nesumoka bankui priskaičiuotų palūkanų ir/ar kitų sutartyje numatytų mokėjimų, ir tinkamai neįvykdo šių įsipareigojimų per 15 kalendorinių dienų nuo banko rašytinio pareikalavimo dienos. Ieškovas 2013 m. kovo 26 d. raštais Nr. SR/13-11322 ir Nr. SR/13-11321 (b.l. 8; 9) informavo atsakovus apie susidariusį įsiskolinimą ir galimas jo nesumokėjimo pasekmes, taip pat nustatė atsakovams papildomą terminą sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti, tačiau atsakovai susidariusio įsiskolinimo nesumokėjo, todėl vartojimo kredito sutartis laikoma nutraukta nuo banko pranešime nurodytos dienos, t. y. 2013 m. balandžio 16 d.

Atsakovė J. B. nurodo, kad paskolos sumos ji negavo; kreditas buvo suteiktas kito atsakovo P. Š. reikmėms, t. y. jo anksčiau paimto kredito grąžinimui. Tačiau tokia aplinkybė nepaneigia atsakovės J. B. įsipareigojimų pagal jos pasirašytą kredito sutartį, nes kredito sutartyje Nr. 09-092308-VA buvo numatyta kredito paskirtis - pagal sutartį Nr. 08-083266-CL suteikto kredito grąžinimas. Atsakovė neįrodė, jog ieškovas nesuteikė kredito ir kad kreditas nebuvo panaudotas pagal sutartyje numatytą paskirtį. Atsakovė, pasirašydama kredito sutartį, Nr. 08-083266-CL patvirtino, jog sutinka su kredito gavimo sąlygomis ir jo panaudojimo paskirtimi bei prisiėmė solidarią prievolę su kitu kredito gavėju P. Š. dėl kredito sutartyje numatytų kredito gavėjo prievolių vykdymo.

Vartojimo kredito sutarties Nr. 09-092308-VA 7.1 punkte numatyta ieškovo kaip kredito davėjo teisė, suėjus kredito sutartyje numatytiems palūkanų ir mokesčių mokėjimo terminams, kredito gavėjų mokėtiną sumą be atskiro kredito gavėjų sutikimo nurašyti nuo banko sąskaitos. Pagal kredito sutarties grafiką mėnesinis mokėjimas buvo 1266,64 Lt, kurį bankas kiekvieną mėnesį vartojimo kredito sutartyje numatytą mokėjimo dieną, nagrinėjamu atveju 12 mėnesio dieną, automatiškai nurašydavo iš kredito gavėjų sąskaitos banke. Paskutinis atsakovų mėnesinis 300,00 Lt mokėjimas buvo atliktas 2013 m. vasario 21 d., o nuo 2010-03-12 atsakovai visiškai nevykdė įsipareigojimo laiku užtikrinti, kad kredito gavėjo sąskaitoje būtų pakankamai lėšų įsipareigojimams pagal kredito sutartį vykdyti. Ieškovo veiksmai, įskaitant atsakovų sumokėtas sumas, yra teisėti ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.54 str. bei kredito sutarties 7.5 punkto reikalavimus, kur numatyta, kad bankas, gavęs iš kredito gavėjų mažesnę sumą, negu reikalinga visoms pagal sutartį mokėtinoms įmokoms, nepriklausomai nuo kredito gavėjų nurodytos mokėjimo paskirties, pirmąja eile dengia banko išlaidas, susijusias su reikalavimu įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile – kredito gavėjui priskaičiuotus delspinigius ir baudas, trečiąja eile – palūkanas ir kitus mokesčius pagal sutartį, ketvirtąja eile – skolą.

Atsakovai geruoju negrąžino jiems suteikto kredito ir nesumokėjo priskaičiuotų palūkanų už naudojimąsi kreditu bei delspinigių už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl susidariusi skola priteisiama iš atsakovų ieškovo naudai vartojimo kredito sutarties Nr. 09-092308-VA bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 str., 6.873 str. pagrindu. Viso solidariai iš atsakovų ieškovo naudai priteisiama 45870,92 Lt sumą sudaro 36427,10 Lt negrąžinto kredito, 8993,37 Lt nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą, 450,45 Lt nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 5 d. 1 p. nustatyta, kad ieškiniams dėl netesybų (delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovas reikalauja delspinigių už šešis mėnesius, t. y. minėto ieškinio senaties termino ribose.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.874 str. numato, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 str. nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 str., mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenumato ko kita. Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 09-092308-VA 5.1 punktu atsakovai įsipareigojo mokėti mokėjimo funkciją atliekančias 19,02 proc. palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos už visą naudojimo kreditu laikotarpį iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos. Todėl iš atsakovų solidariai ieškovo naudai priteisiamos 19,02 proc. palūkanos už negrąžintą kredito dalį, sudarančią 36427,10 Lt nuo sekančios dienos, einančios po ieškovo nurodytos skolos apskaičiavimo dienos, t. y. nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d.

Atsakovų argumentas, jog mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos yra neprotingai didelės, lyginant su skolos susidarymo laikotarpiu paskolų rinkoje galiojusiomis palūkanomis, nepagrįstas ir atmestinas. Lietuvos Respublikos 21 str. 2 d. numato prezumpciją, kad bendra vartojimo kredito kaina yra neprotinga, nepagrįsta, neatitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimų ir pažeidžia vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyrą, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje kredito sutartyje Nr. 09-092308-VA numatyta metinė mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų norma neviršija 200 proc., todėl nėra pagrindo palūkanas laikyti nepagrįstai didelėmis ir neprotingomis. Galiojantys įstatymai nenumato teismo teisės mažinti palūkanas, atsižvelgiant į paskolų rinkoje galiojusią palūkanų normą, taip pat į šalių turtinę padėtį ar kitas atsakovų nurodytas aplinkybes, kuriomis atsakovai grindžia palūkanų mažinimo būtinumą. Taip pat pažymėtina, jog atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių sunkią jų turtinę padėtį.

Ieškovo reikalavimas priteisti 5 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis; valstybės naudai priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (LR CPK 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų P. Š. ir J. B. ieškovo akcinės bendrovės banko „Swedbank“ naudai 45870,92 Lt (keturiasdešimt penkis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt litų, devyniasdešimt du centus) skolos.

Priteisti solidariai iš atsakovų P. Š. ir J. B. ieškovo akcinės bendrovės banko „Swedbank“ naudai 19,02 (devyniolika ir dvi šimtąsias) proc. sutartinių palūkanų už negrąžintą 36427,10 Lt (trisdešimt šešių tūkstančių keturių šimtų dvidešimt septynių litų, dešimties centų) dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos.

Priteisti solidariai iš atsakovų P. Š. ir J. B. ieškovo akcinės bendrovės banko „Swedbank“ naudai 5 (penkis) proc. metinių palūkanų už priteistą 45870,92 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013 m. rugsėjo 16 d. iki teisimo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų P. Š. ir J. B. ieškovo akcinės bendrovės banko „Swedbank“ naudai 1376,00 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno po 688,00 Lt (šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus).

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų P. Š. ir J. B. valstybės naudai 31,90 Lt (trisdešimt vieną litą, devyniasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš kiekvieno po 15,95 Lt (penkiolika litų, devyniasdešimt penkis centus).

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Valentukonytė