Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-04-03 · Byla Nr. TS-38-818/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-03
Bylos Nr.
TS-38-818/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Nuteistasis
E. J.
Kategorijos
Skundas Nr. TS-38-818/2023
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. balandžio 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. J., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. RV-25-696 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam E. J.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Nuteistasis E. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2018-03-09 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 str. 1 d. (4 epizodai), 260 str. 3 d. (3 epizodai) (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu), 260 str. 2 d., 199 str. 2 d. (kontrabanda), vadovaujantis BK 63 str. 2, 4 d., 5 d. 1,2 p., skirta 9 m. laisvės atėmimo bausmė.

2019-03-04 Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendžiu pakeitė 2018-03-09 Vilniaus apygardos teismo nuosprendį: panaikino nuosprendžio dalį kuria E. J. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. (3 epizodai), pripažino kaltu pagal BK 260 str. 1 d., pritaikius BK 54 str. 3 d. skyrė 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtoji bausmė subendrinta su 2018-03-09 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu skirtomis bausmėmis pagal BK 260 str. 1 d., 260 str. 2 d., 260 str. 3 d. (3 epizodai), 199 str. 2 d. ir skyrė galutinę 9 m. laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia: 2019-05-13.

Bausmės pabaiga: 2024-02-29 (užskaitant 4 m. 2 mėn. 13 d.).

Neatliktos bausmės dalis 2023-02-23: 1 metai 6 dienos.

Komisijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. RV-25-696 nuteistajam E. J. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

II. Pagrindiniai skundo argumentai

Nuteistasis E. J. skunde prašo panaikinti Komisijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. RV-25-696 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su teismo pasirinktais įpareigojimais.

Skunde teigiama, kad Komisijos nutarimas naikintinas dėl nemotyvuotumo ir teisėtų lūkesčių pažeidimo. Lygtinį paleidimą nuteisto asmens teise įvardina ne tik Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. Rec(2003)22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatos, pagal kurias, lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems kaliniams, atitinkantiems minimalius reikalavimus, o galimą kalinio neatitikimą tokiems reikalavimams kompetentingos institucijos turi įrodyti, bet ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnis. Taigi, pasak nuteistojo, lygtinis paleidimas, nuteistajam atitinkant formaliuosius reikalavimus, yra teisėtu lūkesčiu. Nuteistojo teigimu, Komisija skundžiamame nutarime išdėsčiusi faktus, nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, jame nėra motyvuojamosios dalies, kadangi po faktų dėstymo eina rezoliucinė skundžiamo nutarimo dalis.

Taip pat nuteistasis skunde teigia, kad Komisijos nutarime padarytos išvados yra nenuoseklios ir vidiniai prieštaringos. Nepaisant to, kad absoliuti daugumo skundžiamame Nutarime bei E. J. asmens byloje nurodytų aplinkybių, susijusių su jo asmenybe ir elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, yra būtent teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės. Be to, nuteistojo teigimu Lygtinio paleidimo komisija priimdama sprendimą, savotiškai ji baudžia už ankščiau padarytą nusikaltimą, jis prašo suteikti jam galimybę šiuo metu įrodyti, jog yra vertas pasitikėjimo būti paleistam iš įkalinimo įstaigos.

Pažymėtina, kad, nors komisija ir paminėjo nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau akivaizdžiai į jas neatsižvelgė, paminėjo minėtas aplinkybes tik formaliai, skyrė šioms aplinkybėms nepagrįstai mažai dėmesio. Komisija, priimdama nutarimą, tinkamai neįvertino palankių lygtiniam paleidimui aplinkybių. Nors komisija paminėjo teigiamus požymius, tačiau vien formaliais pagrindais padarė išvadą, jog nuteistajam negali būti taikomas lygtinis paleidimas. Pabrėžtina, kad vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias ir formaliąsias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals

Atkreiptinas dėmesys, kad komisija atsisakydama taikyti lygtinį paleidimą iš esmės konkrečių priežasčių nenurodė. Komisijos nariai, nutarime linkę labiau akcentuoti jo praeityje padarytą nusikaltimą. Taigi, nusikaltimas už kurį aš, E. J., buvau nuteistas, pobūdis, pavojingumas, kaltės klausimas nėra tos aplinkybės kuriomis gali būti lemiama apimtimi grindžiamas sprendimas.

Bausmės atlikimo metu, nuteistojo teigimu, sistemingai ir nuolatos savanoriškai rūpinasi savo psichoemocine higiena lankydamas individualias psichologines konsultacijas. Visų užsiėmimų metu pasižymėjo aukšta motyvacija, leidosi į asmeninę bei modeliuojamų situacijų analizę, sąžiningai ir nuoširdžiai atliko skiriamas užduotis, kas ir leido jam pasikeisti ir daugiau nepažeidinėti nustatytos tvarkos. Paskutinis pažeidimas buvo 2021-12-23 d. Nuo jo yra praėjo daugiau nei 1 metai. Nuteistais 6 kartus skatintas už gerą elgesį ir darbą įmonėje. Komisija skundžiamajame nutarime, tikėtina, specialiai to nenurodo ir neįvertina.

Nuteistasis skunde pažymi, kad prie vykdomų nusikaltimų prisidėjo tuo metu nepagalvojęs apie pasekmes ir apie nusikaltimų sunkumą. Nuteistojo teigimu, jis turi gyvenamąją vietą, yra darbingo amžiaus, motyvuotas dirbti. Būdamas laivėje planuoja įsidarbinti. Iki bausmės pabaigos liko mažiau nei 1 metai, todėl bausmės tikslai yra pasiekti, o jo integracijos į visuomenę procesas, vykdomas lygtinio paleidimo sąlygomis, būtų daug reikalingesnis, nes jis nebūtų išlaikomas valstybės. Nuteistojo manymu, per 4 metų laikotarpį, praleistų įkalinime, jo požiūris į gyvenimo vertybes pasikeitė, jis sugebės būti visuomenės nariu, besilaikančiu įstatymų visuotinai priimtų elgesio taisyklių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nuteistojo E. J. skundas atmetamas.

III. Teismo išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas, susipažinęs su E. J. skundu, įvertinęs Komisijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. RV-25-696 turinį ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju E. J. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas ne tik formalusis (bausmės dalis, kurią turi būti atlikęs nuteistasis), bet ir materialusis (asmens nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką) pagrindas. Nuteistojo elgesio atitiktis formaliems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimams sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės jį paleisti lygtinai, bet nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Teismo vertinimu, Komisija 2023 m. vasario 27 d. nutarime Nr. RV-25-696 motyvavo sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad toks Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, t. y. buvo įvertintas dalyvavimas tikslinėse intervencinėse programose ir socialinės reabilitacijos programose, paties nuteistojo motyvacija darbui, darbinė patirtis, turima profesinė kvalifikacija, taip pat tai, kad E. J. atlieka bausmę paprastosios grupės sąlygomis, skatinimų buvimu, tačiau nuobaudų skyrimo, santykių palaikymą ir bendravimą su šeimos nariais, tai, kad E. J. stokoja poreikio savyje identifikuoti negatyvius elgesio ar mąstymo ypatumus, stebimas tęstinis polinkis dėl savo kriminalinės patirties atsakomybę perkelti nepalankiai susiklosčiusioms aplinkybėms; lėšų tvarkymo ir pajamų sritis išlieka aktuali ir reikalaujanti nuteistojo tikslingų veiksmų, siekiant savarankiškai spręsti turimas finansines problemas, (asmens bylos I tomo I dalies b. l. 66-75).

Taigi nors nuteistasis skunde nurodo, jog Komisija nutarime, išdėsčiusi faktus, nepateikė jokių argumentų, tačiau iš asmens bylos medžiagos matyti, kad Komisija, priimdama nutarimą netaikyti E. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, visapusiškai įvertino 2023 m. vasario 17 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. RV-25-591 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada), kurioje tyrimas atliktas naudojant Teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“, 2022-02-07 nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika, taip pat atliekant socialinį tyrimą buvo įvertinta asmens byla, kiti bausmės atlikimo metu formuoti dokumentai, atlikta nuteistojo elgsenos stebėsena bausmės atlikimo metu, interviu / pokalbiai, tyrimą atliko tam įgalioti rengėjai. Komisijos nariai nutarė netaikyti lygtinio paleidimo (3 komisijos nariai surašė atskirąją nuomonę dėl sprendimo siūlydami taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą), todėl nėra pagrindo sutikti su pirmiau paminėtais nuteistojo E. J. skundo argumentais dėl Komisijos nutarimo nemotyvuotumo ar pagrįstumo.

Visų pirma, išanalizavus pateiktą medžiagą, nustatyta, kad E. J. terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Su teisėsaugos pareigūnais pirmą kartą susidūrė 16 metų, pirmą kartą nuteistas 2010-03-08 pagal LR BK 259 str. 1 d., paskyrus 10 MGL dydžio bauda. Dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (siekiant finansinės naudos) modelio dalis. Pažymėtina, kad dabartiniu metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už analogiškas nusikalstamas veikas, tad E. J. elgesiui pagrįstai nustatomas nelegalaus disponavimo narkotinėmis medžiagomis nusikaltimų modelis. Teismo nuosprendyje savo kaltę pripažino dalinai. Interviu metu savo kaltę pripažįsta, dėl savo elgesio gailisi. Ankstesnio teismo nuosprendžiu E. J. buvo skirta sumokėti baudą iki 2010-05-25, tačiau minima bauda buvo išieškota po daugiau nei vienerių metų - 2011-06-20. Tokiu būdu E. J. laiku nesumokėdamas baudos pažeidė teismo nustatytus įpareigojimus. Nuteistojo kriminalinėje istorijoje nėra teistumų už nusikaltimus įsibraunant. Nusikaltimai buvo vykdomi organizuota grupe. Pats nuteistais linkęs kaltinti nesėkmingai susiklosčiusios aplinkybes, kitų asmenų įtaką jo priimamiems sprendimams. Nusikaltimai sunkėja, nuteistajam būdingos tam tikro laipsnio nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos (ypač jei veikimas teikia finansinę naudą), nepakankami gebėjimai priimti jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones, yra aktualūs su jo nusikalstamumu susiję kriminogeniniai poreikiai, kurie turi tiesiogines sąsajas su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu.

Iš pateiktos bylos duomenų matyti, jog nuteistasis nepaisant šeiminės padėties, darbinės veiklos, taikomų jo atžvilgiu poveikio priemonių, nesugebėdavo padaryti reikiamų išvadų ir nuosekliai kartojo ankstesnes klaidas – vykdė naujus nusikaltimus. Jo toks elgesys nebuvo atsitiktinis, teisės pažeidimai buvo vykdomi sąmoningai, tuo metu tai buvo jo pasirinko gyvenimo būdo pasekmė. Kriminalinės nuostatas turinčių asmenų įtaka buvo nuteistojo socializacijos problema, turinti sąsajų su jo nusikalstamu elgesiu ir kriminaliniu gyvenimo stiliumi. Vertinant nuteistojo kriminalinio elgesio patirtį bei pakartotinai pasireiškusią motyvaciją nusikalsti, galima teigti, kad E. J. yra būdingos tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, kurios paskatino nuteistojo nusikalstamo elgesio raišką bei nusikaltimais sukeltų pasekmių ignoravimą ar racionalizavimą.

Be to, socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-591 nurodyta, jog nuteistasis kelia savo profesines kompetencijas, realizuoja save darbinėje veikloje, dalyvauja tiksliniuose užsiėmimuose. E. J. tam tikrą laisvės atėmimo bausmės dalį (nuo 2020-08-26 iki 2021-09-07) atliko lengvosios grupės sąlygomis, tačiau, buvo pažeidęs nustatytą tvarką, dėl ko jis tam tikrą laisvės atėmimo bausmės dalį (6 mėn.) atliko drausmės grupės sąlygomis. Su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, apimantys tam tikrus išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti, gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumus, yra siekiami koreguoti tikslinių socialinės reabilitacijos priemonių pagalba.

Nuteistojo nubaudimas drausmine tvarka tik rodo, kad jis nepakankamai laikėsi nustatyto režimo reikalavimų.

Remiantis įvertinimų rezultatais, E. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Pastaruoju metu stebimas taikomų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą priėmimas. Nuteistajam rekomenduojamos tęstinės socialinės reabilitacijos prevencinės bei intervencinės priemonės, siekiant valdyti kriminogeninius poreikius.

Kriminogeniniai veiksniai:Statiniai:

-didelis bendras atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos teisės pažeidėjas buvo nuteistas šiame teismo procese, skaičius (7);

-nevykdė teismo įpareigojimo sumokėti baudą, bauda išieškota praėjus vieneriems metams nuo numatyto sumokėti termino;

-E. J. nusikalstamam elgesiui būdingas nelegalaus disponavimo narkotinėmis medžiagomis nusikaltimų modelis.

Dinaminiai:

-darbinės patirties stygius;

-nuolatinė veika skatinanti nusikalstamumą;

-impulsyvus elgesys;

-problemų atpažinimo ir jų sprendimo įgūdžių stoka;

-nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas;

-savęs vertinimo ypatumai;

-tam tikrą kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos;

-negatyvi nuostatų į visuomenę raiška;

-sunkumai laikytis nustatytų draudimų bei tvarkos.

Taigi neabejotinai šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę ir kartu šios aplinkybės nuteistąjį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažintų nusikalstamo elgesio riziką ir įtikintų Komisiją bei teismą, kad jis vis tik vertas pasitikėjimo. Pirmiau paminėtinos aplinkybės teismui kelia abejonių, kad jo asmeninė motyvacija savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje yra stipri.

E. J. elgesys viso bausmės atlikimo metu nerodo itin teigiamo požiūrio į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas itin aktualus keičiantis asmeniui, kartu neleidžia vienareikšmiškai manyti, kad jo elgesys keičiasi teigiama linkme. Kaip jau buvo minėta, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Vien to, kad bylos duomenimis bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo baustas administracinė tvarka, nes 2021-09-05, nuo 21.25 val. iki 21.35 val(duomenys neskelbtini), prevencine tvarka, siekiant nustatyti psichiką veikiančių medžiagų atvejus, į kontrolės ir praleidimo punktą Nr. 2 patikrinimui buvo atvestas (duomenys neskelbtini) nuteistasis E. J., kuriam buvo atlikta greitojo tyrimo priemonė (testas) ir buvo nustatyta, kad E. J. vartojo psichiką veikiančias medžiagas (ABP) sintetinį tetrahidrokanabinolį. Skirtą baudą sumokėjo 2021-10-27.

2021-12-23 22.30 val. pastebėjus, jog E. J. nerišliai kalba bei svirduliuoja, buvo atliktas narkotinių medžiagų vartojimo testas, kuris parodė, jog E. J. vartojo narkotinę medžiagą (ABP). Su testo rezultatais nuteistasis sutiko. Paskirtų nuobaudų skaičius ir jų santykis su gautais paskatinimais per E. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimą patvirtina, kad E. J. pažeidė drausmę laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose, rodo nepakankamą nuteistojo gebėjimą atsiriboti nuo jį supančios aplinkos negatyvios įtakos, visuotinai laikytis nustatytos tvarkos struktūruotoje aplinkoje ir joje prisitaikyti.

Remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu E. J. išsprendė gyvenamosios vietos klausimą, taip pat patvirtino savo įsidarbinimo galimybę paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Nuteistasis kelia savo profesines kompetencijas, realizuoja save darbinėje veikloje, dalyvauja tiksliniuose užsiėmimuose. Teismas teigiamai ir palankiai nuteistajam vertina nurodytas aplinkybes, kadangi teigiami santykiai su šeima, turima gyvenamoji vieta ir galima darbovietė yra svarbios aplinkybės ir apsauginiai veiksniai, galintys padėti palengvinti integracijos į visuomenę procesą, tačiau atsižvelgiant į visų lygtinio paleidimo reikšmingų aplinkybių kontekstą, nėra lemiančios sprendimą taikyti lygtinį paleidimą.

Komisija, spręsdama klausimą dėl E. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tinkamai įvertino ir nuteistojo mąstymą bei elgesį, nuostatas, emocinę gerovę. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis dar turi savybių, kurios turėtų būti koreguotinos: nuteistajam būdingos tam tikro laipsnio nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos (ypač jei veikimas teikia finansinę naudą), nepakankami gebėjimai priimti jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones, yra aktualūs su jo nusikalstamumu susiję kriminogeniniai poreikiai, kurie turi tiesiogines sąsajas su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Taigi neabejotinai šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę bei kartu šios aplinkybės nuteistąjį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažintų nusikalstamo elgesio riziką ir įtikintų Komisiją bei teismą, kad jis vis tik vertas pasitikėjimo. Teismas sprendžia, kad nuteistojo motyvacija spręsti nusikalstamo elgesio problemas nebuvo nuosekli, jis dar turi neigiamų savybių, kurios jo paties veiksmais gali būti koreguojamos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad aptarti nuteistojo mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumai dar leidžia abejoti dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir jos nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Todėl teismas negali sutikti su nuteistojo E. J. teiginiu, kad buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis E. J. įdėjo pakankamas pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl nuteistojo skundo argumentai, kad nuteistasis jau yra atlikęs didžiąją dalį laisvės atėmimo bausmės ar kuo greičiau jis butų paleistas iš laisvės atėmimo vietų, tuo greičiau gebės tinkamai resocializuotis visuomenėje, nesudaro besąlyginio pagrindo E. J. taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Trumpas likęs laisvės atėmimo bausmės laikas savaime nelemia lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga E. J. taikyti lygtinį paleidimą. Todėl Komisijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimas Nr. RV-25-696, kuriuo atsisakyta taikyti E. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos nutarimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad tokio pobūdžio procesinis sprendimas priimtas nepagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. J. skundą dėl Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. RV-25-696 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam E. J..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius