- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-15
- Bylos Nr.
- 1-2348-893/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20415-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Grizickas
- Kaltinamasis
- P. G.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, nevedęs, teistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. G. visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą: jis 2019 m. gegužės 16 d., apie 16.50 val., būdamas bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini) antro aukšto bendro naudojimo virtuvėje, išpildamas ant grindų skiediklį ir žiebtuvėliu jas padegdamas, dėl ko kilus gaisrui galėjo nukentėti kiti žmonės, sugadino bendrabučio bendrojo naudojimo paskirties turtą – virtuvės grindis.
Šiais savo veiksmais P. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.
Apklaustas teisme kaltinamasis P. G. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė sekančias aplinkybes. Jis įvykio metu būdamas neblaivus atėjo į bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini), norėdamas aplankyti draugą D. V., tačiau jo neradęs išėjo. Iš anksto susitaręs dėl susitikimo su draugu nebuvo. Jo (kaltinamojo) išeinančio niekas nebandė sulaikyti, jis niekur nebėgo. Šio namo bendro naudojimo virtuvėje nebuvo, grindų nepadeginėjo. Ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus parodymus kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neigė, nurodydamas, kad tokių parodymų nedavė, pasirašė, kad minėti parodymai teisingi, jų neskaitęs, ir galvojo, kad reikia pasirašyti tam, kad jį paleidžia iš sulaikymo.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. G. apklaustas įtariamuoju savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, pripažino ir pasirašytinai nurodė tokias aplinkybes. 2019 m. gegužės 16 d. apie 16.00 val. jis atvažiavo į bendrabutį, adresu (duomenys neskelbtini) pas draugą. Buvo išgėręs alkoholio. Draugo bute nerado. Tada užėjo į antro aukšto bendro naudojimo virtuvę. Nuo spintelės paėmė butelį su skiedikliu. Šio skiediklio pripylęs ant grindų ir padegęs žiebtuvėliu išėjo į lauką. Taip pasielgė, nes buvo girtas. Taip elgiasi pavartojęs alkoholio, nes negali savęs kontroliuoti ir tampa agresyvus. Lauke jį sulaikė bendrabučio gyventojas. Gydėsi dėl priklausomybės alkoholiui psichiatrinėje ligoninėje. Sutinka atlyginti žalą. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 70).
Apklausta teisme liudytoja K. V. nurodė tokias aplinkybes. Įvykio metu ji įvykio vietoje nebuvo, paties įvykio nematė, apie jį sužinojo iš kitų žmonių. Kaltinamąjį pažįsta, tačiau nežino, ar jis draugauja su jos sūnumi D. V., kuris jau 10 metų negyvena (duomenys neskelbtini) name. Kaip minėto namo bendrijos pirmininkė ji teisme pareiškė, kad civilinis ieškinys dėl šioje byloje nagrinėjamos nusikalstama veika padarytos žalos nebus reiškiamas.
Apklaustas teisme liudytojas V. P. teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti tokios aplinkybės. Jis gyvena bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 16 d. apie 16.00 val. įeidamas į minėtą namą pamatė iš antro aukšto lango sklindančius dūmus. Tarpduryje sutiko P. G., kuris čia gyveno prieš penkiolika metų. Paklausė ką jis čia daro, jis atsakė, kad atėjo pas draugą. S. P. už drabužių, liepė kartu nueiti į virtuvę. P. ištrūko ir pabėgo (b. l. 59).
Apklaustas teisme liudytojas T. V. teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti tokios aplinkybės. Jis gyvena(duomenys neskelbtini). Kaimynystėje gyveno P. G. su šeima, kuris nuo mažens buvo konfliktiškas ir agresyvus. Prieš maždaug 12 metų P. su šeima išsikraustė. Nuo to laiko P. šiame name nepastebėjo. Prieš mėnesį jo pusbrolis V., namo koridoriuje pajutęs dūmų kvapą ir nubėgęs į bendro naudojimo virtuvę, ant viryklės aptiko degančią popierinę dėžę. Dėžė buvo prie pat dujų vamzdžių. V. gaisrą užgesino. Tuomet policijos ir ugniagesių nekvietė. Kas padegė dėžę nematė. 2019 m. gegužės 16 d. būdamas savo namuose jis vakare išgirdo kaip suveikė priešgaisrinė signalizacija. Pažiūrėjęs pro langą lauke pamatė nuo šio namo įėjimo durų bėgantį P. G.. Pastarąjį vijosi V. P., šaukdamas, kad P. virtuvėje padegė grindis. Jis (liudytojas), pajutęs koridoriuje dūmus, išbėgo į lauką. V. su P. buvo prie namo kampo. P. muistėsi, priešinosi. Praeivis skyrė, galvodamas, kad vyksta muštynės. P. pabėgo. Jis sugrįžo į bendro naudojimo virtuvę, norėdamas užgesinti gaisrą. Paskambino policijai, ugniagesiams. V. nusekė P. bet pamatęs, kad pastarasis įlipo į troleibusą, grįžo namo. V. paaiškino, kad grįždamas namo, bendro naudojimo patalpose pamatė P. ir pajuto dūmus, suprato, kad padegti galėjo tik P.. P. šiame name draugų neturi ir nieko nelanko (b. l. 56-57).
Apklausta teisme liudytoja N. B. nurodė tokias aplinkybes. Ji šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Ji pamena, kad apklausinėjo P. G.. P. G. kaltę pripažino ir pasirašė po savo parodymais ant kito lapo. Čia tokia praktika, kad pasirašo proceso dalyviai protokolo priede. Prie apklausos protokolo yra priedas ir proceso dalyviai pasirašo šiame priede. Jau metai laiko tokia tvarka, ji susijusi su P. P. P. G. perskaitė. P. G. buvo uždarytas į areštinę, ji atvykusi įteikė įtarimą, paklausė, ar jis suvokia to teksto esmę, ar supranta kaltinimo esmę, jis pasakė, kad pripažįsta kaltę ir davė parodymus, kurie surašyti protokole. Pats pradėjo pasakoti, o ji parodymus užrašinėjo. Iš pradžių jis pats pasakojo, ką nori pasakyti, o po to buvo pateikti tikslinantys klausimai. Po to P. G. perskaitė tą protokolą. Kai ji bendravo su P. G., jis buvo jau prasiblaivęs, nes tyrėjams uždrausta bendrauti su žmogumi, kuris apsvaigęs, o P. G. buvo adekvatus ir viską suprato. Be jos (tyrėjos) ir P. G. nieks nedalyvavo apklausoje. Jis po to kelis kartus pas ją kaip tyrėją buvo atėjęs, ji jam grąžino daiktus ir jis kiekvieną kartą klausė, kada bus teismas. Įtakos jokios nebuvo daroma jam apklausos metu. Tarp tyrėjo ir bet kokio proceso dalyvio darbiniai normalūs santykiai.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2019-05-17 aktu padaryta išvada, kad 2019-05-16 bendrabučio namo bendro naudojimo patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) gaisro kilimo priežastis yra tyčinė žmonių veika (padegimas) (b. l. 34-35).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje 2019-06-04 Nr. 140-(2244)-IS1-2826 konstatuojama, kad ant butelio, paimto įvykio vietos apžiūros metu 2019-05-16 adresu (duomenys neskelbtini) rankų pėdsakų, tinkamų asmeniui identifikuoti, neaptikta (b. l. 28-29).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2019-06-14 specialisto išvadoje Nr. 89TPK-194/2019 konstatuojama, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad P. G. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekpertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 53). Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė A. S. patvirtino minėtą išvadą.
Dėl P. G. veikos
Motyvuojamoji dalis
BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas, be kita ko, sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Teisme ištyrus byloje surinktus įrodymus P. G. pareikštas kaltinimas pasitvirtino. Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino, nuosekliai išdėstė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tačiau teisme savo parodymus pakeitė, nurodė, kad šios nusikalstamos veikos nedarė. Kaltinamojo teisme išsakyta jo pozicija dėl jam pareikšto kaltinimo vertintina kritiškai, nes teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai šią kaltinamojo poziciją, išsakytą teisme, paneigia. Visų pirma, kaltinamasis davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ir pripažindamas savo kaltę pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes. Teisme kaltinamasis nurodė, kad neskaitė parodymų, duotų tyrėjai, kadangi buvo alkoholinės abstinencijos būsenoje, pasirašė, nes norėjo būti greičiau išleistas iš areštinės, tačiau teisme liudytoja apklausta tyrėja N. B. nurodė, kad kad jokio spaudimo P. G. nebuvo, jis nuosekliai išdėstė aplinkybes, parodymus perskaitė, pasirašė. Antra, P. G. kaltę pagal BK 187 straipsnio 2 dalį patvirtina ir liudytojų V. P. ir T. V. parodymai. Kaltinamasis teisme neigė, kad išvis matė V. P. ir bandė išvengti sulaikymo, tuo tarpu liudytojas V. P. parodė, kad įvykio metu eidamas pamatė dūmus, sklindančius iš virtuvės, sutiko P. G., bandė jį sulaikyti, jis bandė pabėgti. Tas aplinkybes patvirtino ir T. V., kuris nurodė, kad matė, kaip V. P. bandė sulaikyti P. G., nurodė, kad pajautė dūmų kvapą, sklindantį iš virtuvės. Byloje nėra duomenų, kad įvykio vietoje BK 187 straipsnio 2 dalį numatytą nusikalstamą veiką galėjo padaryti kitas asmuo, o įvykio metu ties įvykio vieta buvo užtiktas tik P. G., kuris vengdamas sulaikymo puolė bėgti. Abejoti liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie vienas kitą papildo ir atitinka kitus šioje byloje esančius įrodymus, tuo tarpu paties P. G. parodymai dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra prieštaringi. Todėl šioje byloje esančių aptartų įrodymų duomenų visuma leidžia pagrįstai tvirtinti, kad būtent P. G. sugadino turtą visuotinai pavojingu būdu, tai yra įvykio vietoje padegė virtuvės grindis ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatyta BK 187 straipsnio 2 dalyje. Dėl šios veikos buvo sugadintas svetimas turtas, kilus gaisrui galėjo nukentėti žmonės. P. G. veikos kvalifikacija pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai. Todėl P. G. pripažintinas kaltu ir baustinas už minėto straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.
Dėl P. G. skirtinos bausmės ir kitų klausimų
Teismas, skirdamas kaltinamajam P. G. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą nuosavybei), kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis anksčiau kelis kartus teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kas leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis P. G. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, yra linkęs nusikalsti ir tai atskleidžia jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.
Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik kaltinamajam paskyrus už padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia, jog nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, šiuo metu kaltinamasis dirba. Tačiau įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, tarp jų – padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, P. G. yra skirtina griežčiausia Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta ir reali bausmė, t. y. laisvės atėmimas, tačiau jos dydis nustatytinas žemesnis nei BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkis.
Ikiteisminio tyrimo metu P. G. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019-05-16 iki 2019-05-17. Šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) įskaitytinas į bausmę. Ikiteisminio tyrimo metu P. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį naikintina.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plastikinis butelis nuo skiediklio, po atlikto tyrimo perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyrių ( b. l. 30, 31) – sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
P. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią P. G. skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
P. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
P. G. į šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės laiką įskaityti jo laikiną sulaikymą (1 dieną) nuo 2019-05-16 iki 2019-05-17, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plastikinį butelį nuo skiediklio, po atlikto tyrimo perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyrių ( b. l. 30, 31) šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.