- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-08
- Bylos Nr.
- 2-1836-886/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18845-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- M. A.
- Advokatai
- Elmaras Urbonas
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Astai Žebrauskaitei, dalyvaujant pareiškėjai R. S., jos atstovui advokatui Elmarui Urbonui, suinteresuotam asmeniui M. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui M. A. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų – palikimo priėmimo – nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad ji priėmė palikimą po jos motinos B. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2000-12-25, ir jos tėvo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2011-10-08, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, 2000-12-25 mirė motina B. N., pareiškėjai tuo metu buvo 11 metų, o jos broliui suinteresuotam asmeniui M. A. 10 metų. Tėvas J. A. mirė2011-10-28. Po motinos ir tėvo mirties pareiškėja priėmė visus tėvų asmeninius daiktus, tačiau į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, nes gyveno socialiniame būste, todėl buvo įsitikinusi, kad motina ir tėvas neturi jokio kito registruotino turto. Pareiškėja gavusi pranešimą iš Žemėtvarkos skyriaus sužinojo, kad jos šeimai skirta 1,28 ha asmeninio ūkio žemės Garliavos apylinkių sen., Kauno r. Notaras atsisakė priimti dokumentus dėl paveldėjimo, nes praleisti įstatymų numatyti terminai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. A. su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime (23 b.l.) nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja yra jo sesuo, B. N. ir J. A. - jo tėvai. Suinteresuotas asmuo sutinka su visomis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja R. S. yra B. N., mirusios 2000-12-25, ir J. A., mirusio 2011-10-08, duktė (gimimo, santuokos liudijimo kopijos, 12, 13 b.l.), pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikėjo J. A. paskutinė gyvenamoji vieta deklaruota Stanaičių k., Garliavos apylinkės sen. (5 b.l.). Po pareiškėjos tėvų mirties paveldėjimo byla neužvesta, dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, tą patvirtina Kauno rajono savivaldybės Garliavos miesto notaro biuro 2013-09-03 ir 2013-10-25 pranešimai (8, 9 b.l.).
Pareiškėja teigė, kad į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė, nes palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Pareiškėjos teigimu, į notarą nesikreipė, nes šeima gyveno socialiniame būste, tėvai registruotino turto neturėjo, o apie skirtą asmeninio ūkio žemę jai nebuvo žinoma, be to motinos mirties pareiškėjai buvo tik 11 metų.
Kauno rajono Garliavos apylinkės tarybos 1994 m. birželio 28 d. I-ojo šaukimo 21 sesijos sprendimu J. A. šeimai skirta 1,28 ha asmeninio ūkio žemės Garliavos apylinkių sen., Kauno r.; B. N. šeimai skirta 0,40 ha asmeninio ūkio žemės Garliavos apylinkių sen., Kauno r. Šias aplinkybes patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos 2013-09-16 pažymos dėl žemės (6, 7 b.l.) Pareiškėja paaiškino, kad apie jos tėvams skirtus asmeninio ūkio žemės sklypus sužinojo po tėvų mirties, jos tėvai nebuvo susituokę.
Šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėja po motinos ir tėvo mirties priėmė visą likusį jų asmeninį turtą: rūbus, knygas ir kt. Pareiškėja pradėjo turtą faktiškai valdyti, naudojosi daiktais kaip savais. Šalių paaiškinimus patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja O. N., kuri parodė, kad pažinojo pareiškėjos tėvus B. N. ir J. A., po jų mirties jų namuose liko gyventi ir likusiu turtu rūpinosi jų vaikai – Rasa ir Mindaugas. Šie duomenys yra pakankami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po jos tėvų atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi turtą valdyti (CPK 178 straipsnis).
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, ar kreipėsi į jį dėl turto apyrašo sudarymo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir remdamasis palikimo priėmimą reglamentuojančiomis teisės normomis, daro išvadą, kad pareiškėja po savo motinos ir tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama turtą valdyti. Pareiškėjos prašymas pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 10 Lt dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos B. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2000 m. gruodžio 25 d., mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos tėvo J. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2011 m. spalio 8 d., mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.