- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-26
- Bylos Nr.
- 2A-1134-125/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Aušra Maškevičienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- Z. Š.
- Atsakovas
- J. G.
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-1134-125/2010
NUTARTIS
2010 m. lapkričio 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Aušros Maškevičienės, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovei Z. Š., ieškovės atstovei V. V., atsakovei J. G., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės Z. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. Š. ieškinį atsakovei J. G. dėl naudojimosi žemės sklypu ir pastatais tvarkos nustatymo ir atsakovės J. G. priešieškinį ieškovei Z. Š. dėl naudojimosi žemės sklypu ir pastatais tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti naudojimosi tvarką 212,79 kv. m ploto gyvenamuoju namu, paskiriant jai patalpas – ½ R-5, R-6, a-1, 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, kurių bendras plotas 101,45 kv. m ir kurios sudaro 477/1000 dalis pastato, o atsakovei paskiriant patalpas – ½ R-5, R-1, R-3, R-4, 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, kurių bendras plotas 111,34 kv. m ir kurios sudaro 523/1000 dalis pastato; nustatyti 0,36 ha žemės sklypu jai paskiriant naudotis žemės plotą, plane nurodytą raide B, 1585 kv. m ploto, o atsakovei paskiriant naudotis žemės plotą, nurodytą raide A, plotas 1585 kv. m, paliekant 430 kv. m bendro naudojimosi žemės plotą po pastatais, žymimą C, nustatyti naudojimosi tvarką ūkiniais pastatais, jai naudojimuisi paskiriant šias patalpas – 29 kv. m garažą, plane žymimas 2G1p, 16,5 kv. m ploto tvarto dalį, esančią arčiau garažo, plane žymimas 3I1p, atsakovei paskiriant naudotis 28 kv. m sandėlį ir 17,5 kv. m ploto tvarto dalį, esančią arčiau sandėlio, plane žymimą 3I1p. Ieškovė nurodė, kad naudojimosi tvarką reikia nustatyti, kad galėtų laisvai disponuoti jai priklausančiu žemės sklypu ir pastatais, tačiau atsakovė nesutinka pasirašyti naudojimosi tvarkos, savinasi daugiau gyvenamojo namo patalpų, negu jai priklauso. Ieškovė nurodė, kad kreipėsi į VĮ Registrų centrą, jai buvo patvirtinta, kad pastatų ir žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta bei apskaičiavo dalis, tenkančias kiekvienai šaliai.
Priešieškiniu atsakovė prašė jai ir ieškovei bendram naudojimui paskirti rūsio patalpą, plane žymimą R-5, kurios plotas 13,22 kv. m, o ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad 1992-08-03 jos sutuoktinis P. G., V. ir S. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise iš žemės ūkio bendrovės „Plateliai“ nusipirko gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį V. ir S. V. nuosavybes teise atiteko 12/25 dalys gyvenamojo namo, t. y. 68,33 kv. m namo naudingo ploto, o P. G. 13/25 dalys gyvenamojo namo bendro naudingo ploto, t. y. 75,85 kv. m. Sutartyje iš esmės buvo nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, todėl atsakovė teigė, jog ieškovė nepagrįstai nurodo, kad naudojimosi tvarka anksčiau nebuvo nustatyta. Pagal CK 255 str. per 3 mėn. buvo įregistruota tuometiniame Telšių tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure ir tai reiškia, kad sutartis buvo įregistruota viešame registre ir sukėlė atitinkamas pasekmes namų valdos įgijėjams, pagal sutarties sąlygas gyvenamojo namo rūsio ir ūkinės paskirties patalpomis naudojamasi iki šiol. Taip pat atsakovė nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo yra nepagrįstas, kadangi 2004-05-21 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi V. V., S. V. ir P. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo po ½ dalį 0,36 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir šioje sutartyje yra aiškiai ir suprantamai nurodyta žemės sklypo naudojimosi tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2010-03-31 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai, nustatė naudojimosi tvarką gyvenamojo namo, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), rūsyje, nustatant bendram Z. Š. ir J. G. naudojimuisi po ½ dalį patalpos, plane žymimos R-5, kurios plotas 13,22 kv. m, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad Žemės sklypo dalies įgijimo teisinis pagrindas yra Valstybinės įmonės Registrų centro 2004-07-02 išduota pažyma Nr. 44-373775, pastatų dalis atitenka pagal 1992-08-03 pirkimo–pardavimo sutartį, todėl laikė, kad ieškovei nuosavybės teisės atsirado šių teisinių aktų, kurie nėra nuginčyti, pagrindu. 1992-08-03 pirkimo–pardavimo sutartyje esantys nuosavybės teisių objektai - 12/25 viso gyvenamojo namo bendro naudingo ploto dalis, po namu esančios rūsio patalpos – ½ katilinės, sandėlis R4, ½ sandėlio R1, garažas 2G1p, ½ dalis tvarto 3J1p, išvietė kieme bei 2004-05-21 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi įgyta dalis žemės sklypo yra 2004-07-12 pirkimo–pardavimo sutarties dalykas ir pagrindas nuosavybės teises perimti ieškovei. 2004-07-12 dėl žemės sklypo dalies su pastatais pirkimo–pardavimo sutartyje paminėtos dalys yra išskirtos į savarankiškus objektus, todėl teismas darė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo teigti, kad ieškovė įgydama teises į nekilnojamąjį turtą, įgijo teisę naudotis ir atsakovei tenkančia turto dalimi, kurią ji įgijo 2009-05-26 dovanojimo sutarties pagrindu. 2009-05-26 dovanojimo sutarties 2 punkte konstatuota, kad dovanojamas turtas atsakovei priklauso pagal 2009-05-22 VĮ Registrų centro išduotą pažymą P. G. vardu, kuri patvirtina, kad P. G. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, įgytą pagal 2004-05-21 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-3820, 2004-05-21 priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1356, o pastatus buvo įgijęs asmeninėn nuosavybėn pagal 1992-08-03 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 528, sudarytą pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką ginčo objektais yra negalimas, kadangi 2004-07-12 sutartyje dėl žemės sklypo dalies su pastatais pirkimo–pardavimo sutartyje yra konkrečiai išskirtos perkamų objektų dalys.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2010-03-31 sprendimą panaikinti, priimti naują – ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodo, kad nesutinka su teismo išvadomis, jog jos reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką ginčo objektais yra negalimas, ir teigia, kad pagal 1992-08-03 pirkimo–pardavimo sutartį numatyta, kad V. ir S. V. priklauso 12/25 dalių viso gyvenamojo namo bendro naudingumo ploto dalis, po namu esančios rūsio patalpos – ½ katilinės, sandėlis R4, ½ sandėlio R1, garažas 2G1p, ½ dalis tvarto 3J7p, išvietė kieme, tačiau pagal šią sutartį nei ji, nei atsakovė neturi konkrečių statinių naudojimosi tvarkos nustatymo, tai patvirtina 2009-07-15 VĮ Registrų centro pažyma. Taip pat apeliantė pažymi, jog nepagrįstai nurodoma, kad ji reikalauja didesnės nuosavybės dalies, nes pagal teikiamą projektą jai naudojimuisi atitenka 477/1000 dalis pastato, o atsakovei 523/1000 dalis pastato. Apeliantė teigia, kad šios proporcijos nepažeidžia nuosavybės įtvirtintų nuosavybės dalių proporcijų. Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatyto apeliantė pažymi, kad papildomai norėjo nustatyti naudojimosi tvarkos pakeitimą, tikslinant esamą tvarką, bendro naudojimo plotus paskirstant po lygiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2010-03-31 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 1992-08-03 pirkimo–pardavimo sutartimi iš esmės buvo nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu ir ūkiniais pasatais, nes sutartyje įvardytos ne tik nuosavybės dalys, bet ir konkrečios patalpos bei statiniai, atitenkantys naudojimuisi bendraturčiams. Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atsakovė pažymi, kad 2004-05-21 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje aiškiai ir suprantamai nurodytos naudojimosi dalys ir neaišku, dėl kokių priežasčių ieškovė norėtų pakeisti naudojimosi tvarką žemės sklypu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1992-08-03 buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią P. G., V. V. ir S. V. iš žemės ūkio bendrovės „Plateliai“ nusipirko gyvenamąjį namą su dviem priestatais ir rūsiu, korio bendras naudingas plotas 141,18 kv. m, bei kiti pastatai: garažas 2G1p., tvartas 3J1p, sandėlis 4j¹p, kieme esanti išvietė, esantys 3468 kv. m sklype, (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį V. V. su S. V. įsigijo lygiomis dalimis 12/25 dalių viso gyvenamojo namo bendro naudingo ploto, su konkrečiais priklausiniais - garažu 2G1p, ½ dalimi tvarto 3J1p, išviete kieme. Taip pat įsigijo po namu esančias rūsio patalpas – ½ katilinės, sandėlį R4, ½ sandėlį R1, o P. G. įsigijo 13/25 dalis viso gyvenamojo namo, viso gyvenamojo namo bendro naudingo ploto dalį, su konkrečiais priklausiniais – ½ dalimi tvarto 3J1p, sandėliu 4J1p. Taip pat įsigijo po namu esančias rūsio patalpas – garažą R6, ½ katilinės, sandėlį R5, ½ sandėlio R1, sandėlį R2. 2004-05-21 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi V. ir S. V. su P. G., bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo 0,36 ha dydžio žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad šalims atitenka po 0,18 ha neišskiriant sklypo dalių, iš kurių bendro naudojimo plotui skirtina po 0,06 ha ir jis plane pažymėtas „C“. 2009-05-26 P. G. dovanojimo sutartimi turtą padovanojo sutuoktinei J. G.. 2004-07-12 žemės sklypo dalies su pastatų dalimi pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė įsigijo iš V.ir S. V. ½ dalį 0,36 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24/50 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24/50 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi tvarkos bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (LR CK 4.73 str. 1 d.). Dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nenusako, kokia daikto dalis kam priklauso ir apibūdinamos tik matematine išraiška (idealiosios dalys). Bendraturčių tarpusavio sutarimu, o tokio sutarimo nesant – per teismą, gali būti nustatoma naudojimosi daiktu, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, tvarka. Tokios naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas dažnai vadinamas realiųjų dalių nustatymu. Realiosios dalys – tai bendro turto dalys, kuriomis turi teisę naudotis atskiri bendraturčiai, kitaip tariant, kai nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. Realiosios dalys nustatomos siekiant užtikrinti galimybę įgyvendinti vieną iš nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių – naudojimosi teisę. Skirtingai nei idealioji dalis, realioji dalis parodo, kokia konkrečia daikto dalimi (zona) koks bendraturtis naudojasi. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką ginčo objektais yra negalimas, kadangi 2004-07-12 sutartyje dėl žemės sklypo dalies su pastatais pirkimo–pardavimo sutartyje yra konkrečiai išskirtos perkamų objektų dalys. Kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi iš byloje pateiktų pirkimo–pardavimo sutarčių bei iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, jog nė viename iš šių dokumentų nebuvo nustatyta naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarka, t. y. nebuvo nustatytos realiosios dalys, yra nurodoma, jog bendraturčiams tenka po ½ turto (b. l. 22, 29–30, 15–19). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmieji pastatų bendraturčiai turtą įsigijo pagal LR Butų privatizavimo įstatymą, tai yra įgijo tą turtą, kurio nuomininkais tuo metu buvo. Privatizavimo sutartyje nurodyta, kad tik dalis turto (patalpų) kiekvieno įsigyta atskirai ir tai galima būtų traktuoti kaip naudojimosi tvarkos nustatymą. Tačiau ne visų patalpų naudojimosi tvarka pirminėse sutartyse buvo nustatyta. Nekilnojamojo turto registre pirmųjų sutarčių duomenys neatsispindi ir nurodyta, kad turtas įsigytas dalimis, o naudojimosi tvarka nenustatyta. Plane prie žemės sklypo privatizavimo sutarties yra nurodyta, kokiomis žemės sklypo dalimis šalys naudosis atskirai ir kuriomis kartu. Pažymėtina, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal LR CK 4.75 str. 1 d. bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Naudojimosi tvarkos nustatymo būdu apskritai įmanomas daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimas. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Atsižvelgdama į šias įstatymų nuostatas bei į bylos duomenis, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir nepagrįstai nenustatinėjo naudojimosi tvarkos bendrosios dalinės nuosavybės turtu.
Esant tokioms aplinkybėms kolegija konstatuoja, jog teismas neatskleidė bylos esmės, todėl netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.