- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-06
- Bylos Nr.
- e2YT-18069-1090/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12454-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jan Maciejevski
- Pareiškėjas
- I. J.
- Suinteresuotas asmuo
- I. J., M. R., J. M.
suinteresuotiems asmenims I. J., M. R.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (tėvystės) nustatymo, suinteresuoti asmenys – I. J., M. R., J. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Pareiškėja I. J. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas. Pareiškėja nurodo, kad jos gimimo liudijime nurodoma, kad jos motina yra I. J., o tėvas V. J., t. y. įrašant į gimimo liudijimą tėvo duomenis, pareiškėjos tėvui buvo suteikta motinos pavardė. Nors V. K. tėystė minėtu dokumentu faktiškai nebuvo nustatyta, tačiau V. K. augino pareiškėją, visą laiką ja rūpinosi ir buvo jos biologiniu tėvu. Pareiškėjos motina I. J. susipažino su V. K. dar vaikystėje, o nuo 1991 m. pradėjo gyventi kartu. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) V. K. mirė, o pareiškėja laikytina pirmosios eilės paveldėtoja. Kadangi V. K. tėvystė pareiškėjos atžvilgiu nebuvo įregistruota, pareiškėja kitokiu būdu negali įgyvendinti savo teisių į palikimo priėmimą po tėvo mirties (el. b. l. 11–13).
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys I. J., M. R., J. M. teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
3. Teismo posėdyje pareiškėja savo pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytų motyvų pagrindu. Nurodė, kad juridinis faktas nustatomas siekiant įgyti visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį, taip pat teisę į palikimo priėmimą. Paaiškino, kad V. K. žinojo ir laikė pareiškėją savo dukra, o pareiškėja jį laikė savo tėvu. V. K. iki pat savo mirties palaikė ryšius su pareiškėja bei ja rūpinosi. Negalėjo paaiškinti dėl ko gimimo liudijime vietoje tėvo V. K. tėvu buvo įrašytas V. J.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo I. J. teismo posėdyje sutiko su I. J. pareiškimu bei prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ji su V. K. kartu gyveno neįregistravus santuokos. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gimus pareiškėjai, V. K. atsisakė vykti į Civilinės metrikacijos skyrių, todėl suinteresuotam asmeniui atvykus įregistruoti pareiškėjos gimimo faktą vienai, pagal tuo metu galiojančias tausykles, įrašant V. K. I. J. tėvu jam automatiškai buvo suteikta vaiko motinos pavardė „J.“. Patvirtino, kad V. K. visada žinojo, kad I. J. yra jo dukra ir rūpinosi pareiškėja kaip savo dukra.
5. Suinteresuotas asmuo M. R. teismo posėdyje sutiko su I. J. pareiškimu. Nurodė, kad ji yra V. K. sesuo bei patvirtino, kad visa šeima visada žinojo, kad I. J. yra V. K. dukra ir visa šeima palaikė ryšius su I. J. kaip su V. K. dukra. Taip pat patvirtino, kad V. K. visą laiką pareiškėją laikė savo dukra.
6. Suinteresuotas asmuo J. M. į teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų byloje nepareiškė. Kadangi J. M. apie teismo posėdį pranešta tinkamai (el. b. l. 76), byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
7. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str. 1 d.). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
8. Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). Reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalį vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.
10. Pareiškėja prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas. Teismui pripažinus šį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėja žinos savo kilmę, įgys visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį, taip pat ir teisę paveldėti velionio turtą. Byloje pateiktas Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) Gimimo akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad I. J., gim. (duomenys neskelbtini), motina įrašyta I. J., gim. (duomenys neskelbtini), o tėvu – V. J. (el. b. l. 16–17). Gimimo datos ar kitų pareiškėjos tėvą identifikuojančių duomenų Gimimo akto įraše nepateikta. Iš minėto Gimimo akto įrašo taip pat nustatyta, kad pareiškimą dėl I. J. gimimo fakto įregistravimo padavė pareiškėjos motina I. J. (el. b. l. 17).
11. Iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymos matyti, kad V. K. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), duomenų apie vaikus nėra (el. b. l. 32). Jo tėvas – T. K., gimimo data nežinoma, ir motina – M. K., gimimo data nežinoma, be V. K. turi dar dvi dukras – J. M. (K.) ir M. R. (K.), kurios yra V. K. seserys (el. b. l. 37–45).
12. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo.
13. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 str. 2–3 d.). Tačiau pažymėtina, kad pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens buvimo vaiko tėvu.
14. Atsižvelgdamas į pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų prašymus, teismas 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi paskyrė byloje DNR ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijai (el. b. l. 78–79). Byloje pateiktas Lietuvos Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos (duomenys neskelbtini) Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), atliktas tikslu nustatyti giminystės ryšį, paimant pareiškėjos I. J. ir V. K. kraujo ėminius (el. b. l. 94–95). Atlikus DNR tyrimą, nustatyta, kad su 99,99 % tikimybe V. K. yra I. J. biologinis tėvas.
15. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, sprendžia, kad pareiškėja neturi galimybės ne teismo tvarka gauti tėvystės faktą patvirtinančius įrodymus. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus: (duomenys neskelbtini) Ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų I. J. ir M. R. paaiškinimus, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjos I. J. biologinis tėvas yra V. K., gimęs (duomenys neskelbtini) (CK 3.146 str. 1, 2 d., 3.148 str. 1 d.). Todėl teismas pareiškėjos prašymą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra I. J., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o I. J., gimusi (duomenys neskelbtini), yra V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), dukra. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas (duomenys neskelbtini) Gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas įrašas apie I. J. tėvą, nurodant, kad I. J. tėvas yra ne V. J., bet V. K..
16. Juridinis faktas nustatytinas siekiant, kad mirusiojo V. K. dukra I. J. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį, taip pat ir teisę paveldėti velionio turtą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu patyrė 389,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė žyminis mokestis (38,00 Eur) ir išlaidos už atliktą DNR ekspertizę (351,00 Eur) (el. b. l. 6, 74–75). Pažymėtina, kad pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas civilinę bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi būtų skirtingas, todėl teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai atlyginimo klausimo (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 391 staripsniu, 442–443 straipsniais, 445–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) yra V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad mirusiojo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.
Pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra V. K., a. k. (duomenys neskelbtini).
Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti faktą įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų teismo sprendimu nustatytą faktą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.