Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-623-271/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-02-19
Bylos Nr.
1-623-271/2014
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-02948-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
M. P.
Nukentėjusysis
St
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-623-271/2014Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02948-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5.
Vilniaus miesto apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius, 2014 m. vasario 19 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski,sekretoriaujant A.Nikitinai,dalyvaujant prokurorui G.Juknai,kaltinamajam M. P.,kaltinamojo gynėjui advokatui A.Langiui,nukentėjusiajam St.K., nukentėjusiojo atstovui advokatui A.Šalkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. P., a.k(duomenys neskelbtini), neteistas,kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamasis M. P. 2013-08-17 apie 03.00 val., pamiškėje, netoli namo, adresu Veržuvos g. 43 , Vilniuje, konflikto metu, tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius kakta bei ne mažiau kaip septynis smūgius rankomis nukentėjusiajam S. K. į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam nosies kaulų lūžimą su žaizda nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas kaktoje, akių vokuose, kairiajame skruoste, viršutinės lūpos kairėje su nubrozdinimu lūpos gleivinėje, krūtinėje, žastuose, kairio smilkinio sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, kliniškai nustatytą 43 danties vainiko emalio nuskėlimą, 11 danties sumušimą. Tokiais veiksmais jis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. K. sveikatą, nes dėl nosies kaulų lūžimo nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

M. P. nusikaltimo padarymo faktą pripažino iš dalies, paaiškino, kad kaltinimas jam yra suprantamas ir dėl nusikalstamos veikos aplinkybių teismo proceso metu parodė, jog 2013 m. rugpjūčio 16 d. vakare buvo M. M. vestuvėse, kur vartojo burboną. Savo būseną vertina kaip lengvą girtumą. Tačiau jokio poveikio alkoholis jo tolimesniems veiksmams neturėjo, kaip ir anksčiau problemų dėl alkoholio jis neturėjo. 2013 m. rugpjūčio 17 d. naktį, apie 2.30-3.00 val. į pobūvio vietą buvo iškviestas taksi automobilis, priėjęs jaunikis M. M. paprašė pavežti namo K. K.. Jis sutiko. Be K. automobilyje važiavo jo (kaltinamojo) draugas Dm. (B.) bei pažįstama mergina, vardu O.. Tuo metu iš telefoninio K. pokalbio paaiškėjo, kad jos atvažiuoja paimti kitas automobilis, kuris pakeliui užklimpo smėlynuose. Todėl jis sutarė su taksi vairuotoju, kad jie nuvažiuos ir padės žmogui ištraukti automobilį bei važiuos toliau. Privažiavus prie įklimpusio smėlyje automobilio taksi vairuotojas atsisakė padėti, t.y. privažiuoti ir jį patraukti. O. liko automobilyje, užmigo. O jis su K. bei D. priėjo prie įklimpusio automobilio. Paaiškėjo, kad niekas jų ten nelaukė, nes logiška būtų, jei vairuotojas belaukdamas atliktų kokius nors veiksmus. Tačiau šis (tai buvo nukentėjusysis St.K.), jokių veiksmų neatliko. Su D. pradėjo kasti rankomis. Nukentėjusysis į jo pastabą, kodėl neatneša šakų, kuomet jis kasa apsirengęs brangius marškinėlius, pasiūlė apmokėti jam už marškinių valymą. Toks atsakymas supykdė. Pasiūlė K. sėsti už vairo, o jis su D. bandė pakelti automobilį už sparnų ir ištraukti, tačiau nepavyko. Įvyko konfliktas su nukentėjusiuoju: žodis po žodžio, replikos, provokacijos iš nukentėjusiojo pusės. D. atsistojo tarp jų, sakė baigti. Jis paklausė nukentėjusiojo, ar šis nori dar traukti automobilį ir gavo neigiamą atsakymą. Tuomet klausė jo, ar jis nori muštis ir vėl gavo neigiamą nukentėjusiojo atsakymą. Kokia buvo jo bei nukentėjusiojo S. K. muštynių pradžia, jis tiksliai neatsimena, kaip ir negali pasakyti, kiek smūgių jis sudavė nukentėjusiajam. Buvo tamsu. Vertina savo ir nukentėjusiojo veiksmus kaip muštynes, negali įvertinti abipusių veiksmų kaip puolimo ar gynybos: “muštynės yra muštynės“. Kiek smūgių sudavė nukentėjusiajam, pasakyti negali, nes neatsimena, neskaičiavo. Nesupranta, kaip nukentėjusysis galėjo suskaičiuoti smūgius. Atsimena, kad vieną kartą smogė kakta ir padarė tai todėl, nes manė, jog nukentėjusiojo galvos kumščiais nepasieks - priešininkas buvo aukštesnis. Dima liepė jam sustoti, padėjo jam ranką ant peties, sustabdė. Jis ir pats būtų sustojęs. K. nelaikė jo prispaudusi kūnu, to neatsimena. Pasiūlė nukentėjusiajam nuvežti į ligoninę, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Nuo ko jam atsirado randas ant kaklo, pasakyti negali, aiškina taip: „nuo tikslinio veiksmo kartojimo...atrodo, tai vienas kartas, kai buvo pataikyta į dantis“, „galėjau nubrozdinti į šaką“. Negali pasakyti, kokiomis aplinkybėmis ir kaip sužalojo nukentėjusiajam nosį. Nežino, ar pataikė kakta į jo krūtinę, ar į nosį. Sutinka, kad nukentėjusysis jam asmeniškai nieko blogo nepadarė. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi dėl įvykio, pasimokė, atsiprašo nukentėjusiojo.

Nukentėjusysis St.K. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 17 naktį, apie 2 val., jam paskambino sesuo K. ir paprašė paimti ją iš vestuvių. Sužinojo adresą, apsirengė ir išvažiavo. Pakankamai ilgą laiką negyvena Lietuvoje, tos vietovės nepažinojo, važiavo pagal navigacijos prietaiso nurodymus ir įklimpo keliuke. Pranešė apie tai M. M. Pastarasis žadėjo atsiųsti pagalbą. Paskambino anksčiau nepažįstamas jam kaltinamasis M., pasidomėjo, kur jis yra. Apie 2.30-2.45 val. M. vėl skambino ir teigė, kad negali surasti, todėl jis paliko automobilį ir nuėjo link pasirodžiusių automobilio šviesų.Taksi automobilis sustojo apie 150 metrų nuo jo automobilio. Ėjo link jų, nes manė, kad važiuos su jais namo, nes automobilis stipriai įklimpo ir ištraukti jo buvo neįmanoma. Bendravo su kaltinamuoju ir nuo pat pradžių jautėsi nepagarba jam, tai matėsi ir iš M. (P.) intonacijos. Kaltinamasis stumtelėjo jį į nugarą. Jis buvo neblaivus ir agresyvus. Tuomet priėjo prie taksisto klausti, ar jis nepadėtų su savo automobiliu, nes tai buvo vienintelis galimas būdas bandyti ištraukti jo automobilį. Taksistas atsisakė, grįžo prie įklimpusio automobilio. M. ir jo draugas (D. B.) nusiėmė švarkus ir ėmėsi kasti. Aiškino jiems, kad reikia važiuoti namo, kad jų darbas beviltiškas, nes automobilis įklimpo smėlyje giliai. Kai M. prilaužė šakų ir pradėjo kišti po ratais, jam liepė sėstis už vairo ir bandyti išvažiuoti, nes „kitaip tau bus“. Automobilis niekur nepajudėjo, todėl pasakė, jog reikia lipti į taksi automobilį ir vykti. Kaltinamasis aiškino, kad jam baigėsi kantrybė, priėjo prie jo ir smogė kumščiu į veidą. Jį bandė užstoti sesuo, D. bandė atitraukti kaltinamąjį. Jis patraukė į šoną sesę, išsisuko nuo smūgio bei gindamasis D. kaltinamajam į veidą. Prasidėjo grumtynės, gindamasis smogė kaltininkui į šonus, nugarą, bet gana greitai jis prarado jėgas. Kaltinamasis parvertė jį ant žemės, rankas prispaudė kojomis ir sakydamas „va dabar tai tau bus“ smogė kakta, po ko pradėjo mušti rankomis. Mano, kad nosies lūžimą jis gavo nuo smūgio kakta. M. turėjo matyti, kad jis kraujuoja. Gulėdamas ant žemės nesigynė. M. pakartotinai smogė jam kakta. Pauzės metu apsiverkusi sesuo nustūmė kaltinamąjį nuo jo. Nenorėjo su M. vykti, pavažiavo iki Vilniaus, paskambino policijai bei nuvyko į ligoninę. Turtinei žalai atlyginti prašo priteisti 3500 Lt, neturtinei – 6500 Lt. Be to prašo išieškoti iš kaltininko turėtas teismo išlaidas, pateikė dokumentus. Atvyko į Lietuvą atostogų, sekančią dieną po sumušimo turėjo dalyvauti krikštynose, būti krikšto tėvu. Turėjo gydytis, o ne ilsėtis Lietuvoje. Diskomfortą jautė ne laiko prasme, bet šioje situacijoje jam svarbus moralinis aspektas. Savo kaltės dėl konflikto nejaučia, kaltininko ar jo draugo neįžeidinėjo, smūgius M. sudavė gindamasis. Iš M. pusės buvo nereikalinga agresija, į teismą kreipėsi ne dėl pinigų priteisimo, nes jam yra aktualus teisingumo klausimas ir gyvenimiška pamoka, kuri turi priversti kaltininką susimąstyti. Pažymi, kad įklimpęs automobilis buvo ištrauktas vėliau visureigio pagalba.

Liudytojas Dm.B. parodė, kad iki įvykio nukentėjusiojo (St.K.) nepažinojo. Po vestuvių, naktį kartu su draugu M. (P.), jo mergina O. bei K. (K.) taksi automobiliu važiavo namo. Vestuvėse jis išgėrė du bokalus alaus. Važiuojant paaiškėjo, kad K. brolis, t.y. nukentėjusysis S., važiuodamas ją pasitikti, įklimpo. Jie rado tą vietą, taksi iki pat automobilio nevažiavo, todėl jam su M. bei K. teko paeiti. Paaiškėjo, kad automobilis buvo įklimpęs iki sparnų, nieko paruošta nebuvo. Jie su M. ėmėsi darbų, o nukentėjusysis tam noro neturėjo. Kai atvažiuoji padėti vairuotojui, norėtųsi, kad procese dalyvautų ir pats vairuotojas. Konfliktas prasidėjo iš nieko, nukentėjusysis galėjo sulaukti komentarų iš jų, kaip jis gali būti toks berankis. Pradžioje tarp M. ir S. buvo pasiburnojimas. Bandė juos skirti, nes pakvipo muštynėmis. Suprato, kad jie nori aiškintis kumščiais, todėl nutarė netrukdyti jiems. Stovėjo atokiau ir tą siūlė daryti K.. Kas pirmas iš vaikinų smogė, pasakyti negali, tačiau „S. berods gynėsi“. Vaikinai parkrito ant žemės, M. buvo užsėdęs ant S. viršuje ir kelis kartus smogė jam rankomis. Kad M. smūgiuotų nukentėjusiajam kakta, jis nematė. K. jėga nelaikė, tiesiog stovėjo šalia jos. Nutraukė vaikinų konfliktą. K. pribėgo prie gulinčiųjų vėliau.

Liudytoja K. K. parodė, kad brolis S. norėjo naktį ją pasitikti, tačiau jo mašina stipriai įklimpo smėlyje. Broliui buvo aišku, kad ištraukti jos rankomis nepavyks, apie tai jis aiškino ir kaltinamajam bei jo draugui. Taksi vairuotojas padėti ištraukti brolio mašiną su savo automobiliu nesutiko. Kaltinamasis M. keikėsi, įžeidinėjo brolį, kaltino jį, kad per jį jie gaišina savo laiką. Po to broliui buvo liepta sėsti už vairo ir bandyti išvažiuoti, o kaltinamasis su D. ketino pakelti automobilį už sparnų. Akivaizdu, kad ištraukti automobilio nepavyko, tai dar labiau supykdė kaltinamąjį, kuris smogė broliui. Ji su D. stojo tarp jų. Jie susikibo, nukrito ant žemės. Tuo metu M. atsisėdo ant brolio, kojomis prispaudė jo rankas. S. yra žmogus, nelinkęs agresyvumu spręsti klausimus, todėl gulėdamas jis net nesipriešino. Norėjo pribėgti, bet D. čiupo už rankos, neleido. M. mušė brolį kumščiais, suskaičiavo 6 smūgius, taip pat trenkė broliui kakta į veidą. Išsigando, verkė, pribėgo prie brolio, užgulė ir nustūmė M.. S. gulėjo lyg apsvaigęs, sumuštas, veidas kraujuose. Nuvažiavo į miestą, skambino policijai, brolis nuvyko į ligoninę. Paaiškėjo, kad jam padarytas nosies kaulų lūžimas, o kitą dieną jis turėjo dalyvauti krikštynose, kaip krikšto tėvas. M. P. vestuvėse matė pirmą kartą, nesupranta, iš kur pas jį tiek agresyvumo.

Teismo medicinos specialisto išvada Nr.G 2651/13(01) nustatyta, kad St.K. padarytas nosies kaulų lūžimas su žaizda nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos kaktoje, akių vokuose, kairiame skruoste, viršutinės lūpos kairėje su nubrozdinimu lūpos gleivinėje, krūtinėje, žastuose, kairio smilkinio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, kliniškai nustatytas 43 danties vainiko emalio nuskėlimas, 11 danties sumušimas. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai 2013-08-17. Dėl nosies kaulų lūžimo sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l.25-26).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr.G 2856/13(01) nustatyta, kad M. P. padarytas odos nubrozdinimas kaktos dešinėje nuo trauminio poveikio kietu, buku daiktu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l.54-55).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas,veikos kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d. nustato atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Nustatyta, kad nukentėjusiajam St.K. kaltinamasis padarė kūno sužalojimus, dėl kurių (nosies kaulų lūžimas) jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Pasekmės vertinamos nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Nukentėjusiojo S. K., liudytojų K. K. ir Dm.B. ir paties kaltinamojo M. P. parodymais nustatyta, kad būtent kaltinamasis M. P. 2013-08-17 naktį tyčia sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip du smūgius kakta bei ne mažiau septynių smūgių rankomis į veidą ir padarė jam nosies kaulų lūžimą, poodines kraujosruvas kaktoje, akių vokuose, kairiame skruoste, viršutinės lūpos kairėje su nubrozdinimu lūpos gleivinėje, krūtinėje, žastuose, kairiame smilkinyje.

Kaltinamasis M. P. nurodo, kad jo veiksmus išprovokavo pats nukentėjusysis, kuris nenorėjo prisidėti prie darbų ištraukiant įklimpusį smėlyje jo automobilį, kuomet jie apsižodžiavo, po ko ir įvyko muštynės. Kaip jis teigė teismo proceso metu, jų veiksmų negalima traktuoti kaip puolimo ir gynybos, o tik kaip abipuses muštynes. Tačiau, įvertinęs ikiteisminio tyrimo eigoje surinktų ir proceso metu patikrintų įrodymu visumą, teismas daro išvadą, kad būtent kaltinamasis M. P. demonstravo agresyvumą, išprovokavo konfliktą, o vėliau pirmas pavartojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu ir sudavė jam smūgį į veidą kumščiu. Nukentėjusysis St.K. aiškina, kad jis suvokė, jog ištraukti jo įklimpusį automobilį be kitos transporto priemonės pagalbos neįmanoma ir apie tai aiškino kaltinamajam bei jo draugui D. (B.). Šiuos parodymus patvirtino ir liudytoja K. K.. Pažymėtina ir tai, kad atvykęs su automobiliu taksi vairuotojas, įvertinęs situaciją, nesutiko privažiuoti ir bandyti ištraukti automobilį. Tuo tarpu pats kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad klausė nukentėjusiojo, ar šis nori muštis ir pastarasis atsakė neigiamai (b.l.43-44, 49-50). Kaip nurodė nukentėjusysis, konflikto metu M. aiškino jam, ką jis privalo daryti prisidėdamas prie jų veiksmų, sakydamas „kitaip tau bus“. Ir nukentėjusysis, ir liudytoja K. K. nurodo, kad pirmas smūgį kumščiu nukentėjusiajam sudavė kaltinamasis, nukentėjusysis tik gynėsi. Po to, kai nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, kaltinamasis M. P. sėdo ant jo, kojomis prispaudė jo rankas ir mušė gulintį kakta bei kumščiais. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo draugas liudytojas Dm.B., kuris stovėjo atokiau ir neleido kištis Kr.K., nurodo, jog negali pasakyti, kas pirmas sudavė smūgius, tačiau pripažįsta, kad „S. berods gynėsi“.

Taigi, nustatyta, kad nukentėjusysis neprovokavo konfliktinės situacijos, pirmas nevartojo smurto, o gulėdamas, kaip jis pats parodo, nutarė smurtui tiesiog nesipriešinti. Situacija, kuomet nukentėjusysis guli, o kaltininkas laiko jo rankas prispaudęs kojomis, bei smūgiuoja jam į veidą rankomis bei kakta ir tai daro ne vieną kartą,vertintina teismo kaip tyčinis kito asmens sumušimas ir kūno sužalojimų padarymas. Tuo galima paaiškinti ir sužalojimų skirtingą lokalizaciją ant nukentėjusiojo veido bei jų mastą (b.l. 25-26). Tuo tarpu kaltinamajam buvo padarytas tik odos nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje. Vertinant jo atsiradimo galimą mechanizmą atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis būtent kakta du kartus sudavė smūgius nukentėjusiajam į veidą, kaltinamasis neneigia, kad galėjo pataikyti į dantis, nežino, ar pataikė kakta į krūtinę ar į nosį.

Nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė ne mažiau septynių smūgių rankomis ir ne mažiau dvejų kartų kakta į veidą. M. P. nesupranta, kaip nukentėjusysis galėjo suskaičiuoti smūgius, o pats negali pasakyti, kiek jų buvo. Nukentėjusiojo parodymus apie smūgių kiekį, kuris teigia, kad jų buvo ne mažiau kaltinime nurodyto skaičiaus, patvirtina liudytoja K. K. bei teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2651/13(01). Liudytoja K. K. parodė, kad kaltinamasis jos brolį mušė abiem rankomis, o ji tai stebėdama taip pat suskaičiavo smūgius. Kaltinamojo smurto veiksmus nutraukė K. K., kuri pribėgo, kūnu nustūmė jį nuo gulinčio sumušto brolio.

Nors kaltinime akcentuojami smūgiai į veidą, tačiau pasekmės (kraujosruvos) buvo teismo medicinos specialisto fiksuotos ir nukentėjusiojo krūtinėje, žastuose. Šios pasekmės sveikatai galėjo atsirasti grumtynių metu, griūnant ant žemės, ar kai kaltinamasis sėdėjo ant nukentėjusiojo krūtinės, prie žemės spausdamas nukentėjusiojo rankas.

Taigi, kaltinamasis M. P. savo tyčiniais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, kuri teismo kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d. Iš kaltinimo teismas šalina nurodomą jo tekste aplinkybę, kad veiksmai atlikti viešojoje vietoje. Kaltinamojo veiksmus kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2 dalyje, nenustatyta ir jie jam nėra inkriminuojami. Pagaliau, pagal faktines byloje nustatytas aplinkybes nusikaltimas buvo įvykdytas ne viešojoje vietoje, priešingai tai buvo nuošali vieta.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis M. P. įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.), už kurį įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų bei kitas alternatyvias bausmes: laisvės apribojimą arba areštą. Sunkinančių ir lengvinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamasis proceso metu pareiškė, kad apgailestauja dėl savo veikos, atsiprašo nukentėjusiojo. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į kaltininko dėstomą poziciją, kad nukentėjusysis išprovokavo konfliktą ir dalyvavo abipusėse muštynėse, tokį kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi laiko formaliu ir nepripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 2 d.)

Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę, kuris teisiamas yra pirmą kartą, dirba, yra teigiamai charakterizuojamas darbovietėje, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 41 str., 54 str., 55 str.) daro išvadą, kad kaltinamajam M. P. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kuri, teismo manymu, yra pakankama bausmės tikslams pasiekti. Nustatoma bausmės trukmė, kuri neviršija įstatymu numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. Skirtinas įpareigojimas.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą teismų praktiką ginant nukentėjusiųjų interesus baudžiamajame procese.

S. K. prašo priteisti iš kaltininko 3500 Lt turtinei žalai bei 6500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Be to jis prašo atlyginti turėtas procesines išlaidas: išlaidas už advokato paslaugas, kelionių išlaidas.

Ieškininiai reikalavimai dėl turtinės žalos padarymo tenkintini iš dalies - 3062,35 Lt sumai, atsižvelgiant į nukentėjusiojo pateiktus dokumentus dėl patirtų gydymo išlaidų po gautų sužalojimų. M. P. sutinka su pareikštu reikalavimu dėl turtinės žalos atlyginimo. Sutinka atlyginti nukentėjusiajam išlaidas ir už advokatų pagalbą bei kelionių išlaidas pagal pateiktus dokumentus, t.y. 1000 Lt už advokato paslaugas bei lėšas, sumokėtas už kelionių išlaidas (811 Lt). Todėl iš M. P. priteistini 1000 Lt už advokato paslaugas (kvitas Nr.LAT 6596596), 300 Lt (nukentėjusiojo kelionės išlaidos, bilietas pridedamas, bilieto vertė didesnė (738 Norvegijos kronų, kas pagal 2014-01-06 Lietuvos Banko kursą atitinka 302,58 Lt), bet nukentėjusysis (per atstovą) prašo priteisti tik 300 Lt), 511 Lt (nukentėjusiojo turėtos išlaidos ryšium su liudytojo kvietimu ir atvykimu į teismą, bilietas pridedamas).

Nukentėjusysis St.K. prašo priteisti 6500 Lt neturtinei (moralinei) žalai atlyginti.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Priteisiant neturtinę žalą vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės.

Dėl kaltinamojo M. P. nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojimai padaryti veido srityje, aiškiai matomi, susijęs su estetine nukentėjusiojo išvaizda. Patirtą moralinę žalą nukentėjusysis motyvavo tuo, kad tuo metu atvyko iš užsienio į Lietuvą atostogų, pailsėti. Tačiau dėl patirtų sužalojimų turėjo gydytis. Kitą dieną po nusikaltimo turėjo dalyvauti krikštynose, buvo krikšto tėvu, jautėsi nejaukiai bendraudamas su žmonėmis. Dėl gautų sužalojimų jam buvo daryta operacija, vėliau reikėjo taisyti dantis, buvo sutrikdyta jo sveikata, atostogos. Tokiu būdu, teismas neturi pagrindo netikėti, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai sukėlė jam nemalonius išgyvenimus.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į kaltininko turtinę padėtį, jo atlyginimo dydį, padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdį, pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, kuris gydėsi virš 10 dienų, vėliau turėjo gydyti dantis, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, susiklosčiusia teismine praktiką tokiose bylose, daro išvadą, kad 6500 Lt piniginė kompensacija yra tinkama kompensuoti nukentėjusiajam jo patirtus neigiamus išgyvenimus ir pagal byloje nustatytas aplinkybes atitinka nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą.

Analizuodamas teismų praktiką, teismas pažymi, kad priteisiamas dydis (6500 Lt) atitinka teismų praktikoje dėl nežymių ir nesunkių sveikatos sutrikdymų priteisiamas sumas neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-140/2012, 2K-497/2011). Pažymėtina, kad kai kuriais atvejais panašiose bylose priteisiami ir didesni neturtinės žalos dydžiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-434/2009; 2K-181/2012; 2K-5/2014).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302-308 str.str., teismas

NUSPRENDĖ:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str.1d. ir nuteisti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Įpareigoti nuteistąjį: per septynis mėnesius (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nukentėjusiojo S. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: iš nuteistojo turtinei žalai atlyginti priteisti 3062,35 Lt, neturtinei žalai atlyginti priteisti 6500 Lt.

Priteisti iš nuteistojo M. P. nukentėjusiojo S. K. naudai 1000 Lt už advokato paslaugas ir 811 litų kelionės išlaidas.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios nuteistajam palikti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pateikus vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas P.Borkovski