Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutarimo, kuriuo Ž. Č. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 1 d., ir nubaustas 10000 (dešimt tūkstančių) litų bauda su kontrabandos daiktų – 509 pakelių cigarečių „Premjer“, 478 pakelių cigarečių „Winston Blue“, 37 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jo registracijos liudijimo Nr. E 078137 konfiskavimu, pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 4 d., paskirta bauda pakeista į 400 (keturis šimtus) valandų nemokamų viešųjų darbų, nustatant 6 mėnesių atlikimo laiką;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal įstatymų nuostatas maksimali baudos suma, kurią būtų galima pakeisti nemokamais viešaisiais darbais yra 8000 (aštuoni tūkstančiai) litų. Pirmosios instancijos teismas, pakeitęs nemokamais viešaisiais darbais visą 10000 (dešimties tūkstančių) litų baudą, netinkamai interpretavo įstatymą, netinkamai jį pritaikė – ignoravo imperatyvų nurodymą skaičiuoti 1 nemokamų viešųjų darbų valandą už 20 litų baudos. Dėl šių aplinkybių ne visa asmeniui paskirta bauda bus atidirbta nemokamais viešaisiais darbais, taigi valstybės biudžetas nepagrįstai netenka dalies pajamų. Tokiu būdu buvo pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo principai. Pažymėtina, kad įstatymas leidžia pakeisti nemokamais viešaisiais darbais tiek visą paskirtą baudą, jei jos dydis valandų ekvivalentu neviršija leistino maksimalaus viešųjų darbų valandų skaičiaus, tiek ir paskirtos baudos dalį.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad teisėtų darbinių pajamų nebuvimas neapibūdina tikrosios asmens materialinės padėties. Ž. Č., net ir nedirbdamas, surado pakankamai daug lėšų investuoti į cigarečių įsigijimą, kad vėliau jas neteisėtai realizuotų, todėl jo sunki materialinė padėtis yra tik deklaratyvi. Palankesnių sąlygų sudarymas pakeičiant 10000 Lt baudą į 400 valandų nemokamų viešųjų darbų yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu Ž. Č. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 1 d., ir nubaustas 10000 (dešimt tūkstančių) litų bauda su kontrabandos daiktų bei automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jo registracijos liudijimo Nr. E 078137 konfiskavimu, pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 4 d., paskirta bauda pakeista į 400 (keturis šimtus) valandų nemokamų viešųjų darbų, nustatant 6 mėnesių atlikimo laiką. Tačiau apeliaciniu skundu Vilniaus teritorinė muitinė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu dalyje dėl Ž. Č. paskirtos piniginės baudos pakeitimo viešaisiais darbais, teigiant, kad šiuo konkrečiu atveju Vilniaus rajono apylinkės viešaisiais darbais turėjo pakeisti tik dalį paskirtos piniginės baudos.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais remiantis Ž. Č. paskirta piniginė bauda buvo pakeista viešaisiais darbais, sutinka su apeliacinio skundo argumentais.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 4 d., organas (pareigūnas), skirdamas baudą, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti nemokamais viešaisiais darbais. Iš šios nuostatos seka, kad teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą paliekama teisė nuspręsti, ar pakeisti visą pažeidėjui skirtą administracinę baudą, ar tik dalį jos.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos ATPK 314 str. 4 d. įtvirtinta atitinkama nemokamų viešųjų darbų valandų skaičiavimo tvarka, pagal kurią bauda gali būti pakeista ne ilgesnės kaip 400 val. trukmės nemokamais viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už 20 litų baudos. Taigi ši nuostata įtvirtina imperatyvų draudimą asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, už kurį pastarajam paskirta piniginė bauda, už pastarąją skirti daugiau kaip 400 val. nemokamų viešųjų darbų, vieną nemokamų viešųjų darbų valandą prilyginant 20 litų baudos.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog maksimali baudos suma, kurią galima būtų pakeisti nemokamais viešaisiais darbais yra 8000 (aštuoni tūkstančiai) litų. Tuo tarpu iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad Ž. Č. buvo paskirta 10000 (dešimties tūkstančių) litų baudą, kurią teismas, atsižvelgdamas į sunkią turtinę apelianto padėtį, pakeitė 400 val. trukmės nemokamais viešaisiais darbais.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių, didžiausią žalą valstybės finansinei sistemai darančių pažeidimų, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vien ta aplinkybė, kad apeliantas niekur nedirba, negali būti pagrindu skirti jam tokią švelnią administracinę nuobaudą.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. ir 314 str. nuostatas, nepagrįstai visą Ž. Č. paskirtą 10000 (dešimties tūkstančių) litų baudą pakeitė nemokamais viešaisiais darbais, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas šioje dalyje keistinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutarimą dalyje dėl Ž. Č. paskirtos 10000 (dešimties tūkstančių) litų baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais:

Ž. Č. paskirtos baudos dalį 8000 (aštuonis tūkstančius) litų pakeisti 400 val. trukmės nemokamais viešaisiais darbais, likusią baudos dalį, t. y. 2000 (du tūkstančius litų), įpareigoti Ž. Č. sumokėti.

Nutartis neskundžiama.