- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-19
- Bylos Nr.
- eI2-13176-979/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03750-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- I. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Biovela-Utenos mėsa“
- Kategorijos
- 8.3.1Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
- 8.4Užsieniečių darbas Lietuvos Respublikoje
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Biovela-Utenos mėsa“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas I. S. kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 24S149977 (toliau – Sprendimas), kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojęs iki 2026 m. balandžio 9 d.
2. Pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia tuo, kad teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi neteikė tikrovės neatitinkančių duomenų, sudarė darbo sutartį su UAB „Biovela-Utenos mėsa“ (toliau – Bendrovė), kuri įsipareigojo suteikti pareiškėjui gyvenamąją vietą. Pareiškėjui atvykus į Lietuvą ir 2024 m. balandžio 29 d. nuvykus į Bendrovei priklausančią gamyklą (duomenys neskelbtini), buvo pasakyta, kad šiuo metu nauji darbuotojai laikinai nereikalingi ir suteikti sutartyje nurodyto darbo, negali, bei pasiūlyta paieškoti kito darbo arba atvykti į Bendrovę vėliau. Pradėjus kito darbo Lietuvoje paieškas, buvo pasiūlytas darbas UAB „Ruslano servisas“. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) neišnagrinėjo pateikto naujo prašymo dėl leidimo gyventi išdavimo, be to, yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) ir iki atvykimo į Lietuvą turėjo santaupų, todėl turi pakankamai lėšų pragyvenimui.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą nurodydamas, kad vykdant užsieniečių kontrolę nustatyta, jog pareiškėjas Bendrovėje neįsidarbino, pareiškėjui nebuvo mokamas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ir tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, todėl kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Atsižvelgiantį į tai, kad pareiškėjui darbo užmokestis Bendrovėje nebuvo mokamas, Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad jis turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (santaupų) patvirtina, kad Departamentui teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kadangi prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodyta, kad pragyvenimo lėšos Lietuvos Respublikoje yra darbo užmokestis).
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, pritaria Departamento atsiliepime išdėstytiems argumentams ir pareiškėjo skundą prašo atmesti. Bendrovė nurodo, kad pareiškėjas 2024 m. balandžio 29 d. atvyko į Bendrovės patalpas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui buvo suteikta privaloma dėvėti spec. aprangą (antbačiai bei chalatas), paaiškinta, kad pozicija, į kurią ketino įsidarbinti, reikalauja didelio fizinio krūvio ir daug ištvermės, todėl turintis įsivertinti ar bus pajėgus dirbti tokį darbą. Pareiškėjas, po pateiktų paaiškinimų ir įvadinio vizito, įsidarbinti bei dirbti Bendrovėje nenorėjo, todėl darbo sutartis tarp Bendrovės ir pareiškėjo neįsigaliojo, nes pareiškėjas kitą dieną Bendrovėje dirbti nepradėjo. Bendrovė informavo pareiškėją, kad jis turi išvykti iš Lietuvos į savo kilmės šalį, nes turimas leidimas laikinai gyventi bus anuliuotas, be to, buvo informuotas, kad su turimu leidimu laikinai gyventi Lietuvoje ir dirbti kitoje įmonėje negali. Bendrovė pasiūlė savo lėšomis nupirkti pareiškėjui lėktuvo bilietus grįžimui į kilmės šalį – (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas nesutiko ir išvyko iš Bendrovės patalpų savarankiškai. Vėliau pareiškėjas į Bendrovę nei dėl bilietų grįžimui į kilmės šalį pirkimo, nei kitais klausimais nesikreipė. Pareiškėjo nurodyta neįdarbinimo priežastis „šiuo metu gamyklai nauji darbuotojai laikinai nereikalingi“ neatitinka tikrovės, nes Bendrovei nuolat trūksta darbuotojų ir Bendrovė nuolat jų ieško bei nuolat skelbia darbo skelbimus Užimtumo tarnybos internetiniame puslapyje, taip pat nuolat įdarbina naujus darbuotojus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Per Lietuvos migracijos informacinės sistemą (MIGRIS) pateiktas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu – mėsininku, pareiškėjui mokant 1125 Eur mėnesinį atlyginimą. Tarpininkavimo rašte nurodyta, kad su pareiškėju ir Bendrove bus sudaryta neterminuota darbo sutartis, pareiškėjas dirbs mėsininku ir bus mokamas 1125 Eur mėnesinis atlyginimas.
7. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu (ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas) ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris atitinka Įstatyme nustatytas sąlygas).
8. Byloje pateikta 2024 m. vasario 23 d. darbo sutartis Nr. BU-3302 patvirtina, kad pareiškėjui Bendrovėje pradėjus dirbti kitą dieną po atvykimo pas darbdavį, darbo sutartis įsigaliotų (darbo sutarties 11 punktas). Leidimas laikinai gyventi išduotas 2024 m. balandžio 9 d., įteiktas per Departamento pasirinktą išorės paslaugų tiekėją – 2024 m. balandžio 17 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) 2024 m. birželio 19 d. duomenimis – duomenų apie pareiškėjo asmens draudėjus, nėra. Bendrovė Departamentui per MIGRIS pateikė 2024 m. birželio 20 d. pranešimą, kad pareiškėjas neįdarbintas Bendrovėje.
9. Sprendimu pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, bei nesudaryta darbo sutartis. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu (paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai) bei 6 punktu (<...> nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta <...>) ir 35 straipsnio 1 dalies 2 (duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai <...>) ir 5 (neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi <...>) punktais.
10. Sprendime vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad pareiškėjui anksčiau nebuvo išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi, Sodros informacinėje sistemoje nėra duomenų apie asmens darbą Lietuvoje. Departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse duomenų nėra.
11. Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad Bendrovėje neįsidarbino, nes buvo pasakyta, kad bendrovėje darbuotojai laikinai nereikalingi.
12. Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat, kai su užsieniečiu nesudaryta darbo sutartis (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, o išimčių, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatyta.
14. Spręsdama, ar šiuo atveju ginčijamu Sprendimu buvo pagrįstai ir teisėtai pripažinta, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje dėl Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo ir aiškinimo pripažįstama, kad prieš priimdamas sprendimą šiuo pagrindu, atsakovas įrodinėjimo naštos pasiskirstymo prasme pirmiausia turi pareigą surinkti faktinius duomenis, patvirtinančius, jog prieš siekdamas gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis pateikė duomenis, kurie aiškiai neatitiko tikrovės, o pastarasis neatitikimas paaiškėjo vėliau, pavyzdžiui, atsakovui pateikiant įrodymus, jog jau teikiant duomenis apie numatomą mokėti mėnesinį darbo užmokestį, buvo pakankamai akivaizdu, kad numatytas mokėti darbo užmokestis realiai negalės būti mokamas ir iš esmės yra (buvo) siekiama suklaidinti valstybės institucijas, siekiant apgaule gauti leidimą gyventi (žr., pvz., 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023; 2024 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1815-502/2024).
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendime iš esmės nėra motyvų, pagrindžiančių pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi nurodytą vieną iš panaikinimo pagrindų – Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas ketino dirbti Bendrovėje, Bendrovė buvo išdavusi tarpininkavimo raštą ir įsipareigojusi mokėti būtent 1125 Eur darbo užmokestį, be to, tai patvirtina į bylą pateikta 2024 m. vasario 23 d. darbo sutartis Nr. BU-3302, todėl nenustačius kitų aplinkybių, negali būti pagrindo išvadai, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo gyventi išdavimo, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis. Departamentas nenustatė aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą, klaidino dėl mokėtino darbo užmokesčio ir (ar) neketino dirbti Bendrovėje, priešingai, tai, kad pareiškėjas ketino įsidarbinti Bendrovėje, patvirtina Bendrovės atsiliepime nurodytos aplinkybės apie pareiškėjo įdarbinimą.
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, be to, tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovas atsiliepime į skundą, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios praktikos laikosi ir LVAT 2024 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1586-624/2024.
17. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 8.3 papunktyje, be kita ko, nurodyta, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
18. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA (minimali mėnesinė alga).
19. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodyta, kad pragyvenimo lėšų šaltinis – darbo sutartis. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas darbo sutarties su Bendrove nesudarė, t. y. darbo sutartis neįsigaliojo, nes pareiškėjas nepradėjo dirbti. Duomenų, apie ginčus dėl neįsigaliojusios darbo sutarties, nepateikta. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad turi santaupų, kurių užtenka pargyvenimui, tačiau įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, nepateikė.
20. Aprašo 130 punkte nurodyta, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad užsienietis, teikdamas prašymą Departamentui, privalo nurodyti teisingą informaciją ir atitikti kitus keliamus reikalavimus teisėtam gyvenimui Lietuvos Respublikoje tiek prašymo pateikimo metu, tiek visą teisėto pagrindo (leidimo) galiojimo laikotarpį, o pasikeitus leidimo išdavimo metu egzistavusioms aplinkybėms – privalo informuoti migracijos priežiūrą vykdančią instituciją. Departamentas, patikrinęs Sodros informacinėje sistemoje pareiškėjo duomenis apie, ir nustatęs, kad pareiškėjas darbo sutarties nesudarė, pajamų negauna, pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta ir pareiškėjas neturi pakankamai pajamų pragyventi Lietuvoje (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
22. Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Asmeniui (užsieniečiui), kuris Lietuvos Respublikoje gyvena laikino leidimo gyventi pagrindu gali kilti neaiškumų dėl teisinio reguliavimo ir (ar) kalbos nežinojimo, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad bandė kilusius neaiškumus (pvz., dėl neįsigaliojusios darbo sutarties) išsiaiškinti, ar kreipėsi į įmonės atstovus ir (ar) kitas institucijas.
23. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad bendrovėje nepradėjo dirbti, nes buvo pasakyta, kad nauji darbuotojai laikinai yra nereikalingi, kadangi šiuos teiginiu paneigia bendrovės atsiliepime nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo įdarbinimu, be to, pareiškėjas, susipažinęs su bendrovės atsiliepime nurodytais argumentais, jų nepaneigė. Nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas darbo sutarties nesudarė ir atitinkamai pareiškėjui nebuvo mokamas prašyme, tarpininkavimo rašte bei darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis, yra pagrindas konstatuoti, jog tokiu būdu buvo sistemingai nevykdomos Įstatyme nustatytos prievolės.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors Departamentas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė duomenys, kurie neatitinka tikrovės, tačiau Sprendime teisingai konstatavo, kad pareiškėjas darbo sutarties nesudarė, ir atitinkamai pareiškėjui negaunant pajamų, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
25. Nagrinėjamoje situacijoje vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą Departamento nurodytas Sprendimo priėmimo pagrindas – Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas, neturi įtakos galutinio sprendimo priėmimui, t. y. Departamentas pagristai priėmė Sprendimą, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 bei 6 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir įtvirtintu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, skunde nurodytais motyvais ir argumentais, nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimą.
26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 140 straipsnio 4 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjo I. S. skundą atmesti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 24S149977 dalį, kurioje nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės) įtvirtintu pagrindu.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.