Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos –Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Danai Sederevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui A. U. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti pilnai ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai ieškovė paaiškino, kad iki vaiko gimimo su atsakovu gyveno nuomojame bute, bet prie būsto išlaidų atsakovas neprisidėjo. Gimus vaikui, ji su sūnumi grįžo gyventi pas savo tėvus į kaimą. Atsakovas apie nėštumą žinojo, iš pradžių vaiko norėjo, bet kai pagimdė, kažkas pasikeitė atsakovo elgesyje ir jis dingo. Kelis kartus atsakovas buvo atvažiavęs pas ją į kaimą. Sūnus atsimena atsakovą, nes jis leido su juo laiką kaime vasarą ir buvo pažadėjęs nupirkti vaikui kažkokių dovanų, vaikas labai laukė tų dovanų, bet atsakovas ne tik nieko nenupirko vaikui, bet ir dingo, todėl vaikas dabar atsakovo nekenčia. Atsakovas yra padovanojęs sūnui 30 Eur. Šių metų liepos – rugpjūčio mėnesį atsakovas dingo, nebendrauja nei su ja, nei su vaiku. Finansinė padėtis neleidžia vaiko leisti į mokamus būrelius, vaikas su klase tik į baseiną nuvažiuoja.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Po paskelbtos paieškos atsakovas buvo surastas ir apklaustas, paaiškino, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai, taigi apie iškeltą bylą ir pareikštus ieškinio reikalavimus įstatymo nustatyta tvarka atsakovui yra pranešta tinkamai. Į teismo posėdžius atsakovas neatvyko. Atvesdinti į teismo posėdžius atsakovo policijos pareigūnai dėl objektyvių priežasčių negalėjo, nes nurodytoje gyvenamojoje vietoje atsakovo nebuvo. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1 PK informavo, kad jiems atsakovo surasti nepavyko, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis skirti DNR ekspertizę buvo įteikta atsakovo seseriai D. S., kuri įsipareigojo perduoti minėtą nutartį broliui. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi dėl DNR ekspertizės skyrimo atsakovui išaiškinta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 389 straipsniu teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakovo atsisakymą ekspertizės gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Per teismo nustatytą terminą atsakovas nenuvyko į Valstybinę teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją. Išnaudojus visas įstatyme numatytas galimybes užtikrinti asmenišką atsakovo dalyvavimą byloje, tačiau atsakovui sąmoningai slepiantis nuo teisėsaugos pareigūnų, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės ieškinys pareikštas išimtinai nepilnamečio D. M. interesais, nes vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, biologinius tėvus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.148 str. numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), todėl atsakovui nepripažįstant tėvystės, tikslinga būtų skirti DNR ekspertizę giminystės ryšiui nustatyti. Nustačius tėvystę, A. U. atsirastų pareiga materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką (CK 3.192 str.). Išlaikymą turi teikti abu tėvai, proporcingai vaiko poreikiams, tėvų turtinei padėčiai. N. M. ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo sūnui priteisimo (po 200 Eur/mėn.) atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, susiformavusią teismų praktiką ir siejamas tik su minimaliais būtinais vaiko poreikiais. Taip pat neprieštarauja, kad D. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.

Teismo posėdyje išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė sutiko su ieškinio reikalavimais. Atsakovo elgesys ir akivaizdus vengimas proceso ir DNR ekspertizės atlikimo įrodo atsakovo tėvystę. Be to, anot ieškovės, vaikas pažįsta atsakovą, kaip savo tėvą, yra bendravęs. Pagal savo pajamas ieškovė neturi galimybių skirti didesnį išlaikymą vaikui, todėl atsakovas turėtų prie vaiko išlaikymo prisidėti bent 200 Eur per mėnesį suma. Kadangi atsakovas nuolatinio išlaikymo nuo vaiko gimimo neteikė, todėl iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už trisdešimt šešis mėnesius. Vaikas nuo pat gimimo gyvena su motina, todėl tikslinga jo gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Neprieštarauja, kad būtų nustatyta liberali atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai

Nustatyta, kad nepilnametis D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus, kurio gimimas įregistruotas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tėvą gimimo įraše nėra.

Dėl tėvystės nustatymo

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 389 str.)).

CK 3.146 str. 1 d. nurodo, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.148 str. 1 d. numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. CK 3.148 str. 2 d. numatyta, jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Ieškovė ieškiniu prašė tėvystės nustatymui skirti DNR ekspertizę. Teismas nutartimi paskyrė šioje civilinėje byloje DNR ekspertizę ir išaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 389 straipsniu teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakovo atsisakymą ekspertizės gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1 PK informavo, kad jiems atsakovo surasti nepavyko, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis skirti DNR ekspertizę buvo įteikta atsakovo seseriai D. S., kuri įsipareigojo perduoti minėtą nutartį broliui. Atsakovas per teismo nustatytą terminą pas ekspertus neatvyko. Pažymėtina, kad atsakovui apie iškeltą civilinę bylą dėl tėvystės nustatymo ir jos nagrinėjimą buvo žinoma, kadangi po paskelbtos paieškos atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai, tačiau bylos nagrinėjimą atsakovas piktybiškai ignoravo.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, įvertindamas ieškovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas ieškovės prašymą nustatyti, kad atsakovas yra jos sūnaus D. M. tėvas, laiko pagrįstu. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo, vaiko teisių apsaugos prioritetiškumo, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str. 1 d.), teismas nustato, kad A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) yra D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.148 str. 1 d.), o nepilnametis D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), – yra jo sūnus. Išaiškintina, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 str. 2 d.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Ginčo dėl nepilnamečio D. M. gyvenamosios vietos nėra, nuo pat vaiko gimimo berniukas gyvena su motina, kuri tinkamai juo rūpinasi. Nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o taip pat esant išvadą byloje teikiančios institucijos pritarimui, teismas nepilnamečio D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustato kartu su jo motina ieškove N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 str.).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 str. 3 d., o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaikų teisių apsaugos principais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neprieštarauja atsakovo bendravimui su nepilnamečiu vaiku, o atsakovas savo pozicijos šiuo klausimu nepateikė, teismas nustato tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. M. tvarką, pagal kurią A. U. turi teisę bet kada susitikti ir bendrauti su sūnumi D. M. tik iš anksto su jo motina N. M. suderinęs bendravimo laiką ir vietą.

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 200 Eur į mėnesį (indeksuojant) iki vaiko pilnametystės. Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Nustatyta, kad ieškovė augina du nepilnamečius vaikus, gauna socialinę išmoką ir „vaiko“ pinigus, neturi nekilnojamojo ir/ar privalomo registruoti kilnojamojo turto. Atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad jam būtų nustatytas nedarbingumas, šiuo metu atsakovas oficialiai niekur nedirba, turi pareigą išlaikyti vieną nepilnametį vaiką, neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo ir /ar privalomo registruoti kilnojamojo turto.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, bei į tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas ir sveikas asmuo, galintis susirasti darbą ir gauti tokias pajamas, kurių pakaktų išlaikyti save ir savo nepilnametį vaiką, iš atsakovo nepilnamečio vaiko D. M. naudai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės priteistinas 200 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis (CK 3.201 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad kokia nors forma prisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Kai vaiko tėvas nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką, priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Tokiu būdu nuo vaiko gimimo iki ieškinio padavimo dienos, pritaikius trijų metų ieškinio senaties terminą, atsakovas įsiskolino savo sūnui 7200 Eur (12 mėn. x 200 Eur/mėn), kurie iš jo yra priteisiami sūnaus naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 ir 2 d.). Ieškovės reikalavimai patenkinti pilnai. Ieškovei šioje byloje teikta 100 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl ji atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, o nuo reikalavimų, susijusių su nepilnamečio vaiko išlaikymu, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio įmokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Į bylą pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios viso sudaro 468,72 Eur. Patenkinus ieškinį pilnai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 468,72 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 99 str.) ir 291 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 30,08 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 5,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)), tuo tarpu išlaidos susidarė dėl atsakovui siųstų procesinių ir teismo dokumentų siuntimo, teismas šių išlaidų sumą priteisia iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį patenkinti pilnai.

Nustatyti, kad atsakovas A. U., a.k. (duomenys neskelbtini)yra nepilnamečio D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Įpareigoti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti vaiko D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašą ir išduoti naują gimimo įrašą, kuriame pakeisti šiuos įrašus: grafoje „tėvas“ įrašyti “A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) Kitus vaiko individualybę išsaugančius duomenis palikti.

Nustatyti nepilnamečio D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jo motina ieškove N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią A. U. turi teisę bet kada susitikti ir bendrauti su sūnumi D. M. tik iš anksto su jo motina N. M. suderinęs bendravimo laiką ir vietą.

Priteisti iš atsakovo A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės. Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise jo motinai N. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą, sudarantį 7200 Eur (septynis tūkstančius du šimtus) už trijų metų iki ieškinio pateikimo laikotarpį.

Priteisti iš atsakovo A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 291 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 468,72 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus, 72 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš atsakovo A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 30,08 Eur (trisdešimt eurų, 08 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų tėvystės nustatymą ir padarytų pakeitimus vaiko gimimo įraše.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.