Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mažeikių šilumos tinklai“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys: J. K., A. K., UAB „GelvoraSergel“, UAB „Admituras“, UAB „Mažeikių vandenys“, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ ir antstolė Elena Miliauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjos UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti, kad skolininkės J. K. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu A. K., sudaro ½ dalis sutuoktinio A. K. gaunamų pajamų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat nustatyti, kad skolininkės J. K. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu A. K., sudaro ½ dalis transporto priemonės OPEL VECTRA-B-CARAVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje užvestos vykdomosios bylos Nr. 0009/14/05145 ir Nr. 0009/19/02203, dėl piniginių sumų išieškojimo iš skolininkės J. K. išieškotojos UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ naudai. Antstolė Elena Miliauskienė nustačiusi, kad skolininkė darbo užmokesčio negauna, skolų gera valia nedengia, tačiau skolininkės sutuoktinis gauna darbo užmokestį, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, 2022 m. balandžio 21 d. patvarkymu Nr. Sl-26125 areštuoti skolininko sutuoktinio darbo užmokestį, kitas turtines teises bei santuokoje įgytą turtą ir turto arešto aktais Nr. Sl-26142 bei Sl-26375 areštavo skolininkės sutuoktinio A. K. darbo užmokestį, gaunamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ – išskaičiuojant ½ dalį nuo gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį nuo gaunamų pajamų dalies neviršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir transporto priemonę OPEL VECTRA-B-CARAVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė 2022 m. balandžio 21 d. patvarkymu Nr. S1-26125 taip pat informavo skolininkę, kad ji ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo šio patvarkymo surašymo dienos turi pateikti antstolei užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkė gavusi minėtą patvarkymą su turto arešto aktu, per antstolės nustatyta terminą nepateikė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, todėl antstolė 2022 m. gegužės 31 d. priėmė patvarkymą siūlyti išieškotojams ir bendraturčiui kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo Nr. Sl-36086.

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalis).

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog skolininkė J. K. ir suinteresuotas asmuo A. K. yra sutuoktiniai, duomenų apie galiojančias sutuoktinių vedybų ir turto padalijimo sutartis nėra, todėl aukščiau paminėtas areštuotas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Vis tik, atkreiptinas dėmesys, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Telšių apylinkės teismas 2022 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje e2VP-3769-1174/2022 išnagrinėjo UAB „GelvoraSergel“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe. Minėta nutartimi, pagal pateikto pareiškimo reikalavimus, teismas nutarė nustatyti, kad skolininkės J. K. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu A. K. sudaro ½ dalis sutuoktinio A. K., gaunamų pajamų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, į tai, kad teismas jau nustatė skolininko ir jo sutuoktinės turto dalis minėto turto atžvilgiu, šiuo atveju nebėra pagrindo pakartotinai nustatyti turto dalis minėtoje nuosavybėje, todėl šioje dalyje pareiškėjos pareiškimas atmestinas.

Pareiškėja, be kita ko, prašo nustatyti, kad skolininkės J. K. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu A. K., sudaro ½ dalis transporto priemonės OPEL VECTRA-B-CARAVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Pastebėtina, jog turto dalis dėl minėtos transporto priemonės anksčiau nebuvo nustatyta, todėl atsižvelgus į įstatyme įtvirtintą prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, teismas sprendžia, kad dėl minėtos transporto priemonės dalies nustatymo yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti, kad skolininkei J. K. priklauso dalis ½ dalis jos sutuoktinio A. K. vardu registruotos transporto priemonės OPEL VECTRA-B-CARAVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių galima nukrypti nuo lygių dalių principo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 666–667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos pareiškimą patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudaro ½ dalis A. K. vardu registruotos transporto priemonės OPEL VECTRA-B-CARAVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0009/13/00258, Nr. 0009/14/05145 ir Nr. 0009/19/02203, grąžinti antstolei Elenai Miliauskienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.