- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- I1-468-609/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02358-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- N. I.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 37.3Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
- 37.6Kiti su bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygomis susiję klausimai
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. I. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas N. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – atsakovės atstovas, Alytaus PN), jam priteisti 374 Eur turtinės ir 1700 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Skunde ir atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą (b. l. 2-26, 69-71) nurodo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d. tam tikrais periodais dėl jam paskirtų nuobaudų jis buvo laikomas Alytaus PN kamerų tipo patalpose. Tvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 3 d., jam būnant kamerų tipo patalpoje Nr. 12, iš koridoriuje įrengtos spintos, kuri yra užrakinama ir kurią gali atrakinti tik pataisos įstaigos pareigūnai, dingo tabako Winston dėžutėje buvęs tabakas, kurio vertė 12 Eur. Nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. jis kreipėsi į Alytaus PN administraciją, prašydamas nustatyti asmenį, paėmusį jo tabaką. Teigia, kad po dviejų dienų į jo kamerą atėjo Alytaus PN pareigūnas, kuris nurodė, kad išsiaiškino pareigūną, paėmusį jo tabaką, buvo pažadėta, kad paimtas tabakas jam bus grąžintas, o pareigūnas, kuris paėmė tabaką, griežtai įspėtas. Tvirtina, jog iš jo paimtas tabakas nebuvo grąžintas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, jog 2018 m. rugsėjo 19 d. užsiprenumeravo žurnalus: „Keturi ratai“, „Auto bild Lietuva“, „Tik vyrams“, tačiau nei vieno iš šių žurnalų negavo. Dėl žurnalų pristatymo kreipėsi į AB „Lietuvos paštas“, jam buvo nurodyta, kad žurnalai buvo pristatyti į Alytaus PN. Nurodo, kad 2019 m. vasario 25 d. kreipėsi į AB „Lietuvos paštas“ dėl laikraščio „Lietuvos rytas“ su priedu „Stilius“ ir žurnalo „Žmonės“ pristatymo, jam buvo atsakyta, kad spauda pristatyta į Alytaus PN. 2019 m. gegužės 20 d. 6 mėnesiams jis užsiprenumeravo laikraštį „Lietuvos rytas“ su priedu „Stilius“, tačiau jo negaudavo arba gaudavo be priedo. 2019 m. birželio 12 d. bei 2019 m. birželio 19 d. kreipėsi į Alytaus PN administraciją, kuri atsakydama nurodė, jog jo užprenumeruotų spaudos leidinių nėra gavusi bei pasiūlė kreiptis į AB „Lietuvos paštas“. Atsakydama į jo paklausimą, AB „Lietuvos paštas“ nurodė, kad jo užsakyti spaudos leidiniai buvo pristatyti į Alytaus PN.
Pareiškėjo teigimu, jam būnant kamerų tipo patalpoje Nr. 11, 2019 m. rugsėjo 25 d. sandėlyje pasidėjo savo asmeninius daiktus. 2019 m. spalio 4 d. jis pasigedo firmos Adidas baltos spalvos kepurės ir tamsiai rudos spalvos odinės striukės. Nurodo, kad dėl asmeninių daiktų dingimo 2019 m. spalio 7 d. jis kreipėsi į Alytaus PN administraciją, pas jį atėjęs Alytaus PN pareigūnas paaiškino, kad dingę daiktai nebus ieškomi.
Tvirtina, kad dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų jis jautėsi nesaugus, patyrė neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, dėl dingusių daiktų, negautų spaudos leidinių, susirašinėjimo su AB „Lietuvos paštas“ (vokai, pašto ženklai) patyrė turtinius nuostolius.
Pareiškėjas savo poziciją grindžia nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais bei teismų praktika.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą ir paaiškinime (b. l. 51-54, 80) nurodo, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. kovo 29 d. pareiškėjas buvo laikomas uždarosios zonos kamerų tipo patalpose, perkeliant jį į kamerų tipo patalpas ar laikinai izoliuojant, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. pareiškėjas buvo laikomas 12 būryje (5 lokalinis sektorius), laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas buvo laikomas uždarosios zonos kamerų tipo patalpose, perkeliant jį į kamerų tipo patalpas ar laikinai izoliuojant.
Nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. buvo gautas pareiškėjo pranešimas dėl dingusio tabako. Nagrinėjant šį pareiškimą, buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, užfiksuotas kameromis, įrengtomis koridoriuje ir nustatyta, kad vienas iš Alytaus PN pareigūnų netyčia suklydęs, atrakino pareiškėjo spintelę, iš kurios kitas nuteistasis paėmė spintelėje laikomą pareiškėjo tabaką. Žodinio pokalbio metu pareiškėjui buvo paaiškinta, kad įvyko klaida, kad patirtas nuostolis jam bus kompensuotas. Nurodo, kad dingęs tabakas pareiškėjui buvo grąžintas 2018 m. rugsėjo 28 d. Pareiškėjas raštu patvirtino, kad atsakymo nereikalauja. Pažymi, kad kitų pareiškėjo skundų, pareiškimų ar prašymų dėl turtinės žalos, patirtos dėl dingusio tabako, pataisos įstaiga negavo, todėl nebuvo pradėti ir atliekami tyrimai ar tikslinamos įvykio aplinkybės, siekiant priimti procesinį sprendimą, susijusį su atsisakymu pradėti ikiteisminį tyrimą ar ikiteisminio tyrimo pradėjimu.
Pažymi, kad 2019 m. birželio 12 d. ir 2019 m. birželio 19 d. gavo pareiškėjo skundą ir prašymą dėl prenumeruojamos spaudos, kuriuos išnagrinėjus, pareiškėjui 2019 m. liepos 11 d. raštu pateiktas atsakymas. Atsakovės atstovo teigimu, nors pareiškėjo prenumeruoti žurnalai ir nebuvo pristatyti į pataisos įstaigą, tačiau AB „Lietuvos paštas“ juos pristatė pakartotinai ir tai užfiksuota AB „Lietuvos paštas“ 2019 m. birželio 27 d. rašte.
Pabrėžia, kad duomenų apie tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją ar įstaigos darbuotą dėl kepurės ir striukės ar kitų asmeninių daiktų dingimo iš daiktų saugojimo sandėlio, kuomet jis buvo laikomas kamerų tipo patalpoje, nėra. Pažymi, kad Nuteistųjų prašymų ir skundų registre nėra registruota pareiškėjo skundų, pareiškimų dėl dingusių daiktų. Alytaus PN neturi duomenų, kad įstaigos darbuotojai ginčo laikotarpiu netinkamai atliktų jiems pavestas funkcijas, nagrinėdami pareiškėjo skundus ar prašymus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kildinamas iš Alytaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo), kuriais nebuvo užtikrintas pareiškėjo asmeninių daiktų, kurių jis negalėjo turėti kamerų tipo patalpose, saugumas ir jo prenumeruojamų spaudos leidinių tinkamas pristatymas.
Pareiškėjo teigimu, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, t.y. jautėsi nesaugus, patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus bei patyrė turtinę žalą, pasireiškusią nuostoliais dėl asmeninių daiktų dingimo ir jam neperduotų jo prenumeruotų spaudos leidinių, susirašinėjimo su AB „Lietuvos paštas“.
Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, ar viešojo administravimo subjektas veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus, ar šios institucijos darbuotojų veiksmai (neveikimas) tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, ar pareiškėjui buvo padaryta žala, kurios atsiradimą lėmė valdžios institucijos pareigūnų veiksmai (neveikimas). Sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pagal teisminėje praktikoje suformuotą bendrosios įrodinėjimo taisyklės aiškinimą, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui, o laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės; teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.; su vėlesniais pakeitimais).
BVK 75 straipsnio 1 dalyje (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. balandžio 3 d.) nustatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje; 2) per keturis mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą; 3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų; 4) du kartus per mėnesį paskambinti telefonu; 5) kasdien pasivaikščioti dvi valandas.
Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punktą, priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė neturi viršyti 30 kilogramų, o nuteistiesiems iki gyvos galvos – 50 kilogramų. Paėmus maisto produktus, reikmenis ir kitus daiktus, surašomas protokolas (5 priedas). Paimti iš nuteistųjų maisto produktai, reikmenys ir daiktai registruojami specialiame žurnale (6 priedas) arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. Paimti reikmenys ir daiktai saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo rašytiniam prašymui, perduodami prašyme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui. Sandėlyje saugomi reikmenys ir daiktai, išskyrus reikmenis, daiktus, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, grąžinami nuteistajam jo prašymu, jei su grąžintais reikmenimis ir daiktais turimų būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė neviršys leistino svorio. Šių taisyklių 220 punktas nustato, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką.
BVK 183 str. 1 d. nurodyta, jog viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui.
Nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN direktoriaus pavaduotoją, prašydamas išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su tabako iš Alytaus PN pareigūnų saugomos jo spintelės dingimu (b. l. 27). Alytaus PN Saugumo valdymo skyriaus specialisto 2020 m. spalio 14 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 59) nurodyta, kad nagrinėjant pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 3 d. pareiškimą, peržiūrėjus vaizdo įrašą, užfiksuotą kameromis, įrengtomis koridoriuje, nustatyta, kad vienam iš pareigūnų suklydus ir atrakinus pareiškėjo spintelę, vienas iš nuteistųjų paėmė ten buvusį tabaką. Pažymėta, kad pareiškėjo tabaką paėmus iš kalto asmens, jis buvo gražintas pareiškėjui.
Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėjas BVK 183 str. 1 d. numatyta teise skųsti pareigūnų neteisėtus veiksmus, susijusius su tyrimo dėl dingusio tabako nepradėjimu, nesinaudojo, dėl turtinės žalos, patirtos dėl dingusio tabako, atlyginimo į Alytaus PN administraciją nesikreipė, todėl tikėtina, jog pareiškėjo ranka 2018 m. rugsėjo 28 d. atliktas įrašas po jo 2018 m. rugsėjo 3 d. pareiškimu (b.l. 57-58) patvirtina Alytaus PN Saugumo valdymo skyriaus specialisto 2020 m. spalio 14 d. tarnybiniame pranešime (b.l. 59) nurodytą aplinkybę, kad iš Alytaus PN pareigūnų saugomos pareiškėjo spintelės paimtas tabakas pareiškėjui buvo grąžintas.
Nors pareiškėjas teigia, kad dėl dingusių daiktų (kepurės ir striukės) iš daiktų saugojimo sandėlio dingimo 2019 m. spalio 7 d. jis kreipėsi į Alytaus PN administraciją, tokia aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Priešingai – į bylą pateikta informacija (b. l. 80-85) patvirtina, jog Nuteistųjų prašymų ir skundų registre pareiškėjo prašymų, pareiškimų ar skundų dėl dingusių asmeninių daiktų nėra. Teismas neturi pagrindo abejoti Alytaus PN pateikta oficialia informacija.
BVK 93 straipsnis nustato nuteistųjų teisę įsigyti literatūros ir rašomųjų reikmenų, kurio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti neribotą kiekį literatūros ir rašomųjų reikmenų, taip pat prenumeruoti laikraščius bei žurnalus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 85 punkte nustatyta, kad nuteistajam pašto bei perduodami siuntiniai ir smulkieji paketai įteikiami, kai jis pasirašo Nuteistųjų pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų apskaitos kortelėje, taip pat Pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų apskaitos žurnale arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje (22 priedas). Kai nuteistasis atlieka nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas, jam pageidaujant perduodami tik tie siuntiniu perduoti daiktai, kuriuos jis gali turėti kamerų tipo patalpose, o smulkusis paketas arba daiktai iš šio paketo perduodami tik tais atvejais, kai jie būtini nuteistajam įgyvendinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises.
Atsiliepime į skundą nurodyta, kad 2019 m. birželio 12 d. ir 2019 m. birželio 19 d. Alytaus PN buvo gauti pareiškėjo skundas ir prašymas dėl prenumeruojamos spaudos leidinių, kuriuos išnagrinėjus, pareiškėjui 2019 m. liepos 11 d. raštu pateiktas atsakymas. Atsakovės atstovo teigimu, nors pareiškėjo prenumeruoti žurnalai ir nebuvo pristatyti į pataisos įstaigą, tačiau jie buvo pristatyti pakartotinai ir tai užfiksuota AB „Lietuvos paštas“ 2019 m. birželio 27 d. rašte.
Iš byloje esančio AB „Lietuvos paštas“ 2019 m. birželio 27 d. rašto Nr. 3-2019-03331 „Dėl gautų pretenzijų“ (b.l. 63) turinio matyti, jog atsakydama į pareiškėjo skundus, AB „Lietuvos paštas“ nurodė, kad pareiškėjo negauti leidiniai buvo pristatyti pakartotinai.
Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad įrodymais nepagrįsta, jog pareiškėjo prenumeruoti spaudos leidiniai pareiškėjui nebuvo pristatyti dėl neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų.
Nenustačius atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teisinio pagrindo viešajai civilinei atsakomybei kilti nėra, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo N. I. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.