Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Dovidaičio,

sekretoriaujant Žanetai Smilginaitei, Laurai Dmitrijevaitei, Linai Butkuvienei, Dariui Komandieriui,

gynėjams Kazimierui Baranuskui, Romualdui Mikliukui, Kaziui Pėdnyčiai, Algirdui Gurauskui, Grigorijui Leonovui, Liudmilai Karvelienei,

S. K. gimęs (duomenys neskelbtini) Tauragės rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. Vilniuje (duomenys neskelbtini), UAB „A ir K“ (duomenys pakeisti) vadybininkas, teistas; 1995 m. lapkričio 29 d. ir 1996 m. balandžio 16 d. teistumai išnykę, kaltinamas pagal BK 24 str. 4 d. 147 str. 2 d.;

R. C. gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nebaigto vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyv. Vilniuje (duomenys neskelbtini), teistas: 1997 m. gegužės 26 d. pagal BK 16 str. 271 str. 3 d., 271 str. 3 d. – laisvės atėmimu 4 metams, teistumas neišnykęs; 2002 m. lapkričio 28 d. pagal BK 146 str. 2 d., 148 str. 2 d., 206 str., 227¹ str., 234 str. 2 d., 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 272 str. 2 d., 272 str. 3 d., 16 str. 1 d. 273 str. 3 d., 273 str. 3 d., 278 str. 2 d., 281 str. 1 d. – laisvės atėmimu 8 metams, teistumas neišnykęs; 2004 m. sausio 9 d. pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams, lygtinai prieš 7 mėnesius ir 5 dienas, paleistas iš laisvės atėmimo vietos, pagal 2005 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartį, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 147 str. 2 d.

R. Š. gim. (duomenys neskelbtini) Tauragės rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nebaigto vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyv. Tauragėje (duomenys neskelbtini), teistas: 1997 m. vasario 18 d. pagal BK 16 str. 271 str. 4 d. laisvės atėmimu 4 metams ir pagal BK 278 str. – 20 MGL bauda, subendrinus bausmes – galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 4 metams ir 20 MGL dydžio bauda, teistumas neišnykęs; 2001 m. gegužės 25 d. pagal BK 246 str. 1 d. – 100 MGL dydžio bauda, teistumas neišnykęs; 2004 m. rugsėjo 4 d. pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK str. ši bausmė subendrinta su neatliktąja bausme ir galutinė bausmės paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams, bausmę atliko, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 147 str. 2 d., 183 str. 1 d.;

R. S. gim. (duomenys neskelbtini) Tauragės rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. Vilniuje (duomenys neskelbtini), teistas: 2002 m. kovo 6 d. pagal BK 273 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams ir 3 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2003 m. kovo 5 d. pagal BK 225 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams, subendrinus bausmes su ankstesniu nuosprendžiu, galutinė bausmės paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams, 2003 m. birželio 8 d, veika iš BK 273 str. 2 d. perkvalifikuota į BK 181 str. 1 d. , o iš BK 225 str. 2 d. į BK 284 str. 1 d., o galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 4 mėnesiams, bausmę atliko, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 147 str. 2 d.,

S. L. gim. (duomenys neskelbtini) Kauno m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyv. Kaune (duomenys neskelbtini), Lietuvoje neteista, kaltinama pagal BK 147 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Asmenų parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu J. K. atpažino R. S. kaip Mantą ir Robertą (b. 1 t. l 154-156), R. Š. kaip Darių (b. 1t. l.157-159), R. C. kaip Robertą (b. 1 t. .l. 160-162).

Asmenų parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu M. K. atpažino R. Š. kaip Darių (b. 1 t. l. 185-187), R. C. kaip Robertą (b. 1 t. l. 188-190).

Nukentėjusioji I. K. parodė, kad 2005 m. liepos mėnesį su savo drauge G. V. (po santuokos sudarymo G. Ž.) susipažino su vaikinais prisistačiusiais Dariumi kaip vėliau sužinojo tai R. Š. ir Robertu (R. C.). Apsikeitė telefonų numeriais. Kelis kartus jie buvo susitikę. Bendravo telefonų su Robertu ir R. Š.. Kelis kartus jie buvo atvažiavus į Vievį automobiliu "Opel Calibra" juodos spalvos su dviems juostomis, kurios eina per priekinį variklio dangtį, stogą ir bagažinę. Bendravo gerai, jokių problemų nebuvo. Jie papasakojo, kad dirba Anglijoje. R. Š. minėjo, kad Anglijoje galima gerai užsidirbti ir po kiek laiko pasiūlė išvažiuoti ten, kur padės įsidarbinti indų plovėjomis arba padavėjomis. Bendravimo metu jie sužinoję, kad G. V. yra nepilnametė, R. C. nuvežė ją atgal į Vievį, pats grįžo. 2005 m. liepos 23 d. R. C. išskrido į Londoną. Kelis kartus skambino į jos mobilųjį telefoną ir įkalbinėdavo ją skristi į Londoną, sakė kad gyvens kartu su juo. R. Š. pasakė, kad R. C. atsius pinigus ir jis viską sutvarkys. 2005 m. liepos 24 d. R. Š. atvažiavo pas ją į Vievį ir pasakė, kad rytoj skris į Londoną. Ji norėjo nueiti namo pasiimti rūbus, bet jis pasakė, kad nieko nereikia, nes jis duos pinigų ir Robertas nupirks. Po tuo nuvežė ją į Vilnių adresu (duomenus neskelbtini), kur nuomojosi butą. Tuo metu bute buvo dar dvi merginos S. L. ir R. M.. Sandrą ji matė tik viena karta prieš kelias dienas tame pačiame bute. Apie save S. L. papasakojo, kad turi vaiką ir buvo fitnesso čempione. 2005 m. liepos 25 d. R. Š. turėjo jas nuvežti į oro uostą, bet jam neišėjo ir jos trys nuvažiavo su taksi į Vilniaus oro uostą, kur S. L. atnešė bilietus į lėktuvą ir jos išskrido į Londoną. Londono oro uoste jas pasitiko R. C.. S. L. su R. M. nuėjo parūkyti, o ji su Robertu nuėjo prie automobilio, kuriame sėdėjo du vyrai, vienas iš jų prisistatė Ladi. Matė kaip R. M. po pokalbio su S. L. buvo apsiverkusi. Ji suprato, kad S. L. jai pasakė kažko negero. S. L. kažkur po to nuėjo ir ji jos daugiau nematė. Automobilyje ji sužinojo iš R. C., kad ją ir R. M. parduos ir jos dirbs prostitutėmis. Ji nenorėjo dirbti prostitute, bet R. C. pasakė, kad ji įkliuvo ir bet kokiu atveju dirbs prostitute. Jas nuvežė į viešbutį, kur R. C. pasiliko su R. M., o ją išvežė į barą vyras, kuris vairavo automobilį nuo oro uosto. Bare laukė Ladi ir vyras, kuris prisistatė A. R.. Po to automobilyje A. R. atsiskaitė pinigais su Ladi ir nuvežė ja į savo namus, kur ji gyveno apie savaitę ir turėjo tenkinti jo lytinius poreikius. Po savaitės Rama (A. R.) sužinojęs apie jos skambutį į Lietuvą, nuvežė ją atgal pas Ladi (V. I.), kuris apgyvendino kitame bute. Po kiek laiko ji buvo išlaisvinta policijos. Nei Roberto, nei R. M. ji daugiau nematė. Kiek už ją buvo sumokėta tiksliai nežino, bet A. R., Ladi sakė, kad 4000 Anglijos svarų.

Asmenų parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu I. K. atpažino R. C. kaip Robertą (b.l t. l.l.9-11), R. Š. kaip Darių (b.1 t. l.12-14), R. S. kaip Mindaugą (b. 1 t. l.!5-17), S. L. kaip Sandrą (b. 1 t. l 18-20), V. I. kaip Ladį (b.1 t. l.21-23), A. R. kaip A. R. (b. 1 t. 1.24-26), taip pat N. K. kaip Džimmi ir Džonni (b. 1 t. l.27-29) ir K. I. (b. 1 t. l.30-32).

Liudytoja D. K. parodė, kad iš dukros I. K. žodžių žino, kad 2005 m. liepos mėn. ji ir G. V. (dabar G. Ž.) susipažino su vaikinais, kurie prisistatė vardais Robertas ir Darius, jie važinėjo automobiliu OPEL CALIBRA juodos spalvos. Minėti vaikinai jos dukrai pasiūlė važiuoti į Angliją dirbti indų plovėją. Įkalbinėjo ir siūlė gerai apmokamą darbą Darius kaip vėliau sužinojo tai buvo R. Š., R. C. ir S. L.. 2005 m. liepos 26 d. iš G. V. ji sužinojo, kad dukra išvažiavo į Angliją, apie tai jai paskambino ir pranešė R. Š.. Pokalbio metu R. Š. jai patvirtino, kad I. K. išvažiavo į Angliją, bei davė Anglijos telefono numerį ir pasakė, kad šituo numeriu galima surasti dukrą. Vėliau dukra skambino jai ir jos draugui M. M. ir sakė, kad jai blogai. Dėl dukros dingimo ji kreipėsi į policiją ir Lietuvos ambasada Anglijoje. Vėliau sužinojo, kad 2005 m. rugpjūčio 3 d. Anglijos policijos pareigūnai dukrą išlaisvino. Grįžusi namo dukra papasakojo, kad Anglijoje buvo priversta užsiiminėti prostitucija, (t.l,b.1.46-47)

Liudytoja G. Ž. (iki santuokos G. V.) parodė, kad 2005 m. liepos 20 d. ji ir I. K. Vievyje susipažino su R. C. ir R. Š., vaikinai važinėjo automobiliu OPEL CALIBRA juodos spalvos su pilkomis juostomis ant variklio dangčio. Po kelių dienų vaikinai pakvietė juos į svečius į butą (duomenys neskelbtini),Vilniuje. Vaikinai pastoviai pasakojo apie Angliją, sakė, kad tenai galima uždirbti gerus pinigus, bet nesakė kuo reikės dirbti. Bute R. Š. įkalbinėjo I. K. važiuoti į Angliją, sakė, kad kai jai sukaks 18 metų, ją tai pat pakvies į Angliją. Pokalbio metu bute buvo S. L..

Asmenų parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu G. Ž. atpažino R. C. kaip Robertą (b. 1 t. l.9-ll), R. Š. kaip Darių (b. t. 1 l.54-57), S. L. kaip Sandrą (b. 1 t. l.57-59).

Kaip matyti iš VĮ REGITRA rašto automobilis OPEL CALIBRA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos priklauso A. A.. (b. 2 t. 1.4, 5).

Liudytojas A. A. parodė, kad automobilis OPEL CALIBRA, registraciniai numeriai (duomenys neskelbtini) priklauso jam nuo 2005 m. birželio 1 d. Automobilis juodos spalvos, per priekinį variklio dangtį, stogą ir bagažinę ėjo dvi baltos spalvos juostos. R. C. jis pažįsta nuo vaikystės. 2005 m. birželio ir liepos mėn. R. C. keletą kartų skolinosi šį automobilį.

Liudytojas O. D. parodė, kad 2005 m. vasarą R. C. naudojosi automobiliu OPEL CALIBRA, registraciniai numeriai (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, ant galinio šoninio lango iš vairuotojo pusės yra šuns atvaizdo lipdukas.

Nukentėjusioji R. M. parodė, kad 2005 m. balandžio ar gegužės mėn., sesuo O. L. pasakė, kad buvo atvažiavęs kažkoks vaikinas, kuris ieškojo jos. Po to į jos mobilaus ryšio telefoną pradėjo skambinti vaikinas vardu Mantas (kaip vėliau sužinojo R. S.) ir siūlė su juo susitikti. Į jos klausimus, kas jis toks ir kaip ją surado, jis vengė atsakymo. Po keliu dienų tokiu telefoninių pokalbių R. S. paskambino ir pakvietė susitikti. Į susitikimąjį nuėjo kartu su seserimi O. L.. R. S. pasiūlė nuvažiuoti į diskoteką Vilniuje. R. S. buvo su automobiliu VW GOLF, valstybinių numerių neprisimena, pilkos spalvos, 4-ų durų, kitų automobilio ypatumų neprisimena, į jokia diskoteką R. S. juos nenuvežė, o atvežė į butą, esantį Vilniuje (duomenys neskelbtini). Ten buvo vaikinas vardu Darius (kaip vėliau sužinojo R. Š.). Vaikinai pasiūlė išgerti vyno, pokalbio metu R. S. ir R. Š. pasakojo apie Angliją, sakė, kad ten galima uždirbti didelius pinigus, apie užsiėmimą prostitucija tą vakarą jie nieko nesakė. Ryte į butą atėjo vaikinas vardu R. C.. Juos į namus nuvežė R. C. ir R. Š., automobilio markės ji nežino, juodos spalvos su baltom juostom iš šonų. Po šito susitikimo ji su R. S. apie mėnesį bendravo telefonu, iš pradžių bendromis temomis, o vėliau jis pradėjo įkalbinėti važiuoti į Angliją dirbti bare padavėja arba valytoja. Birželio pabaigoje ar liepos pradžioje R. S. atvažiavo pas ją į namus, pasakė, kad išvyksta į Angliją ir paprašė jį palydėti, taip pat pasakė, kad eisime į barą ar diskoteką ir tenai gal prireiks paso. Atvykę į Vilnių vėl atvažiavo į tą patį butą, į jokia diskoteką ar barą nenuėjo. Bute dar buvo R. Š. ir jo mergina vardu Jolanta. Pokalbio metu R. Š. pasakė, kad R. S. kaip dovana nupirko jos vardu bilietą į Londoną. Ji pasakė, kad niekur nevažiuos, sumelavo, kad nepasiėmė savo paso. Tada visi, ir R. S. ir R. Š., ir Jolanta pradėjo ją įkalbinėti važiuoti į Angliją, netgi sakė, kad gali organizuoti jos kelionę nelegaliai, be paso. Ji nesutiko. Kita diena jai paskambino Jolanta ir pranešė, kad nebuvo bilietų ir į Londoną išskrido vienas R. S. ir kad jie, t.y. Jolanta su R. Š. atvažiuos pas ją. Atvažiavęs jie vėl pradėjo įkalbinėti važiuoti į Londoną. Po to kelių savaičių bėgyje jai skambino R. S., R. Š. ir Jolanta ir įkalbinėjo važiuoti į Angliją. Galu gale ji sutiko. 2005 m. liepos 21 d., pas ją į namus atvažiavo R. S. su mergina vardu S. L., jinai prisistatė kaip Roberto pusseserė. S. L. taip pat įkalbinėjo ją važiuoti į Angliją, sakė, kad pati dirba bare. S. L. kalbėjo su jos motina ir prašė išleisti ją į Angliją. Ir ji, ir motina patikėjo S. L.. Ji sutiko važiuoti į Angliją, mama neprieštaravo. S. L. lankėsi pas juos liepos 21, 22 ir 23 dienomis, atvažiuodavo su R. S. automobiliu VW GOLF. Liepos 23 d. S. L. pasiūlė su daiktais ir dokumentais važiuoti kartų su ją, bet ji nesutiko ir jai pažadėjo, kad sekmadienį, liepos 24 d. atvažiuos į stotį Vilniuje. Ten ją pasitiko S. L. ir nuvežė į tą patį butą. Bute iki vakaro buvo ji ir S. L.. Vakare atvažiavo R. Š. ir I. K., jinai sakė, kad gyvena Vievyje, važiuoja pas savo vaikiną R. C., kuris gyvena Londone, į svečius, kad R. C. pažysta keletą mėnesių. 2005 m. liepos 25 ryte R. Š. paėmė jos, I. K. ir S. L. mobiliuosius telefonus, sakydamas, kad juos sutvarkys, kad galėtum skambinti iš užsienio į Lietuvą. Daugiau ji R. Š. nematė, dėl pasisavinto jos mobilaus ryšio telefono ji patyrė 796 litų žalą. Po to kai R. Š. išvažiavo, S. L. iškvietė taksi ir jos nuvažiavo į Vilniaus oro uostą. Oro uoste S. L. nuėjo į 2-ą aukštą ir grįžo su bilietais. Oro uoste ji paklausė S. L., kiek pinigų ir kam ji skolinga už bilietą. S. L. atsakė, kad 800 litų skolinga jai, atidirbs Anglijoje. Atskridęs į Londoną juos pasitiko R. C., jis su S. L. nuėjo į šoną ir apie kažką kalbėjo. Grįžusi S. L. pasakė, kad Anglijoje ji dirbs prostitute. Ji pradėjo rėkti ir verkti, tada priėjo R. C. ir griežtai pasakė, jeigu nenusiramins bus blogai jai ir jos šeimai, po to nuvedė ją prie mašinos, kurioje sėdėjo I. K. ir du vyrai albanai, kad jie yra albanai ji sužinojo vėliau, vieno iš jų vardas Mario. Su ja ir I. K. važiavo R. C., kaip važiavo S. L. ji nežino. Visi atvažiavo į kažkokį viešbutį, kuriame ji su R. C. buvo iki antradienio, ji visa laiką verkė, R. C. ją tai ramino, tai grasino, buvo atėjusi kažkokia moteris lietuvė, kuri pasakė, kad ji neištruks iš Anglijos, kol neatidirbs 45000 litų, ar kitos valiutos pinigų. Paskutinį kartą ji matė I. K. kaip atvažiavo į viešbutį, kas atsitiko su ją nežino. Antradienį atvažiavo Mario ir dar du vyrai albanai. R. C. pasakė jiems, kad ją reikia iš pradžių nuraminti, o po to parduoti, R. C. bendravo su albanais pusiau angliškai, pusiau rusiškai. Už kokia sumą ji parduota niekas nesakė. Kai Mario ir du vyrai ją išvežė iš viešbučio, ji daugiau R. C., Dariaus (R. S.), Manto (R. S.) ir S. L. nematė ir su jais nebendravo. Albanai ją nuvežė į Vinčesterio miestą, kur reikalavo, kad ji užsiminėtų prostitucija. 2005 m. liepos 31 d. ją išlaisvino policija ir grąžino į Lietuvą.

Asmenų parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu R. M. atpažino R. C. (b. 1 t. l.100-103), S. L. kaip Sandrą (b. 1 t. l.104-106), R. Š. kaip Darių (b. 1 t. l.107-109), R. S. kaip Mantą (b. 1 t. l.110-112), taip pat K. I. (b. 1 t. l.117-119) ir V. I. (b. 1 t. l. 124-126), kaip albanus kurie kartu su R. C. pasitiko ją Londono oro uoste.

Liudytoja V. L., R. M. motina, parodė, kad nuo 2005 m. gegužės mėn. jos dukra R. M. pradėjo draugauti su Mantu (kaip vėliau sužinojo R. S.), Dariumi (kaip vėliau sužinojo R. Š.) ir S. L.. Minėti asmenys nekarta lankėsi pas ją namie. Po to dukra pasakė, kad R. S. ir S. L. siūlo jai važiuoti į Angliją, vėliau S. L. tai pat prašė jos leisti dukrai išvažiuoti į Angliją. Ji sutiko ir liepos pabaigoje dukra išvažiavo. Po 2-3 dienų dukra paskambino ir iš jo balso ir intonacijos ji suprato, kad dukrai kažkas negerai. Paklausus, kas jai atsitiko, dukra pradėjo verkti ir ji girdėjo kaip iš dukros atiminėja telefoną. Tada ji pradėjo skambinti R. S., atsilėpdavo jis, bet sakė, kad tai ne jis. Ji pagrasino, kad kreipsis į policiją. Po to vėl paskambino dukra ir paprašė nesikreipti į policiją nes jai bus dar blogiau. Kai dukra grižo namo, tai jai papasakojo, kad Anglijoje ją pardavė albanams.

Asmenų parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu V. L. atpažino S. L. kaip Sandrą (b. 1 t. l. 137-139), R. S. kaip Mantą (b. 1 t. l. 140-142), R. Š. kaip Darių (b. 1 t. l.!43-145).

Kaip matyti iš pateiktos AB "L. a." (duomenys pakeisti) informacijos bilietai reisui (duomenys neskelbtini) R. C. ir J. K. buvo užsakyti 2005 m. liepos 5d. ir pirkti 2005 m. liepos 8 d. (b. 9 t. l. 93), nurodytu reisu R. C. ir J. K. išskrido 2005 m. liepos 8 d. (b. t. 9 l. 101, 113-114).

Liudytoja V. B. parodė, kad Vilniaus m. adresu (duomenys neskelbtini) butas Nr.l priklauso jos vyrui, jos šeima gyvena tame pačiame name, bute Nr.10. 2005 m. birželio mėnesį pagal jos skelbimą dėl buto nuomos į ją kreipėsi du vyrai, vienas iš kurių buvo R. S. ir mergina. Jie susitarė su ja dėl buto nuomos dviem mėnesiams ir jai sumokėjo už buto nuomą iki rugpjūčio l d. R. S. pasakė, kad reikia raštiškai įforminti buto nuomą ir pinigų perdavimą Ji sutiko ir tada jis parašė raštelį apie tai, kad jai sumokėjo 900 litų ir pasirašė kaip R. S., ji taip pat pasirašė, kad pinigus gavo. Ji paprašė jo paaiškinti, kodėl nurodė skirtingos pavardės ir jis paaiškino, kad buvo prisistatęs kaip Samaška, todėl ir parašė. Tada ji paprašiau kieno nors iš nuomotojų pasą. Jai atsakė, kad niekas iš jų paso neturi, bet paliko atšviestą vairuotojo pažymėjimo kopiją išduota E. K. vardu. Kas išnuomotame bute gyveno ji tiksliai pasakyti negali, bet matė, kad į butą pastoviai ateidavo svečiai - vaikinai ir merginos.

Asmenų parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu V. B. atpažino R. S. (b.2 l.11-13) ir R. Š. (b.2 t. l. 14-16) kaip vaikinus, kuriems ji išnuomavo butą.

Liudytoja V. B. pateikė R. S. paliktus nuomotame bute: pakvitavimą dėl sumokėtų pinigų už buto nuomą, kuriame jis pasivadino "R. S." (b 2 t..l. 28), E. K. (E. S.) vairuotojo pažymėjimo kserokopiją (b. 2 t. l. 27) ir telefonų numerių sąrašą (b. 2 t. l. 31).

Liudytoja E. S. parodė, kad su R. S. 2005 m. lapkričio 12 d. įregistravo santuoką. Jie pažįstami nuo 2005 m. birželio mėnesio. Iki santuokos jos pavardė buvo E. K. 2005 m. birželio mėnesį R. S. pasakė jai, kad nori išsinuomoti butą Vilniuje ir kad tokį butą surado bei nori, kad ji dalyvautų pokalbyje su savininke. Jie atvyko į butą, esantį Vilniuje (duomenys neskelbtini). Ten susitarė su buto, esančio pirmame aukšte, šeimininke dėl nuomos ir kadangi moteris paprašė dokumento, ji padavė savo vairuotojo pažymėjimą ir šio dokumento kopiją paliko šeimininkei. Robertas sumokėjo į priekį už kelis mėnesius. Buvo surašytas pakvitavimas. Nurodytame bute gyveno R. S. su draugu. Ji kartais ateidavo į tą butą. Į jį taip pat ateidavo vyro draugai su merginomis. Ji nieko nežino apie tai, kad jos vyras verbavo moteris darbui Anglijoje.

Kaip matyti iš teismo fonoskopinės ekspertizės išvados kaltinamasis R. Š. pakalbiuose su kitais sulaikytais (suimtais) asmenimis pasakoja apie jo ir kitų asmenų, tarp kurių minimas ir kitas kaltinamasis, R. C., veiksmus verbuojant merginas važiuoti į Angliją darbui prostitutėmis (b. 16 t. l. 169-175, 17 t. l. 1-38).

Kaip matyti iš telefoninių skambučių išklotinių 2005 metų birželio ir liepos mėnesiais R. Š. bendravo su R. C., R. S., I. K. ir S. L.; R. S. bendravo su S. L., I. K. ir R. Š.; S. L. palaikė ryšį su I. K., R. Š. ir R. S.; I. K. bendravo su R. M., S. L., R. S. ir R. Š. (b. 10 t. l. 130-158).

Pagal teisinės pagalbos pavedimą iš Jungtinės Karalystės gauta baudžiamosios bylos medžiaga iš esmės patvirtina nukentėjusiųjų I. K. ir R. M., bei kaltinamosios S. L. duotus parodymus (b. 2 t. l. 38-59, 60-203, 3-7 t., 8 t. l. 1-126).

Kaip matyti iš 2008 m. gegužės 21 d. Vilniaus apygardos teismo teisiamojo posėdžio, vykusio kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje S. K., R. S., R. C., R. Š. be kiti asmenys kaltinamai padarę analogiškus nusikaltimus, protokolo (b. 16 t. l. 52-54) šio posėdžio metu apklaustas liudytojas E. J. parodė, kad Londono Gatviko oro uoste iš R. C. pirko J. K.. Šiame sandoryje taip pat dalyvavo dar viena moteris.

Šių įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamųjų kaltė, padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus yra visiškai įrodyta. Pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. 2 d. tai už prekybą žmonėmis atsako tas, kas pardavė, pirko ar kitaip perleido arba įgijo asmenį, arba verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusiojo asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba sumokėdamas pinigus ar suteikdamas kitokią turtinę naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusįjį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjusysis asmuo būtų įtrauktas į prostituciją ar būtų pelnomasi iš šio asmens prostitucijos arba jis būtų išnaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui ir jeigu ši veika padaryta dviem ar daugiau nukentėjusiems asmenims, arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, arba siekdamas įgyti nukentėjusiojo asmens organą, audinė arba ląstelių. Kitais žodžiais prekyba žmonėmis tai sandoris, kurio objektas yra žmogus ir kuris sudarytas siekiant išnaudoti tą žmogų. Jis gali pasireikšti asmens verbavimu, priėmimu, perdavimu, pervežimu, slėpimu. Toks žmogus gali būti išnaudojamas įvairiai. Šiuo atveju tai išnaudojimas prostitucijai. Šis nusikaltimas susijęs su tam tikru poveikiu nukentėjusiajam asmeniui ir šis poveikis leidžia šį asmenį įtraukti į išnaudojimą arba jį kontroliuoti. Toks poveikis gali pasireikšti fizine ir psichine prievarta, apgaule, piktnaudžiavimas įgaliojimais ar aukos pažeidžiamumu. Piktavališkas poveikis pažeidžiamumu pasireiškia tuo, kad nukentėjusysis neuri tikro ar jam priimtino pasirinkimo, o gali tik pasiduoti tam poveikiui.

Kaip matyti iš nukentėjusiųjų, liudytojų M. K., D. K., V. L., G. Ž., kaltinamosios S. L. parodymų, kaltinamieji R. C., R. Š., R. S., S. L. (vykdydama S. K. nurodymus) verbavo nukentėjusiąsias, pasakodami apie gyvenimo ir darbo sąlygas Anglijoje, kviesdami važiuoti į Angliją tikslu dirbti tam gerai apmokamą, palyginus su Lietuva, darbą viešbučiuose, baruose, slėpdami tikruosius ketinimus parduoti šias moteris – A. R., V. I., K. I., N. K., bei kitiems nenustatytiems asmenims, darė psichinį poveikį nukentėjusiosioms. Nukentėjusiosios jauno amžiaus merginos, gyvenančios sunkiomis materialinėmis sąlygomis, tai yra buvo lengvai pažeidžiamos. Šiomis aplinkybėmis ir pasinaudojo kaltinamieji, apgaudinėdami šias moteris. Dar prieš skrydį į Londoną iš nukentėjusiųjų I. K. ir R. M. buvo paimti pasai, tokiu būdų iš šių nukentėjusiųjų buvo atimta, pasirinkimo elgtis kitaip, teisė. Nukentėjusiąją J. K. į Londoną lydėjo kaltinamasis R. C., kuris ją Londono oro uoste pardavė kitam organizuotos grupės nariui. I. K. ir R. M. buvo lydimos S. L. ir kaip ir J. K., jas Londono oro uoste pardavė kitiems asmenims, organizuotos grupės nariams, R. C..

Teisėjų kolegija mano, kad visiškai pasitvirtino R. C. ir R. Š. pateikti kaltinimai dėl jų dalyvavimo nusikalstamoje veikoje, numatytoje BK 147 str. 2 d., padarytoje prieš J. K.. Kaip parodė pati nukentėjusioji ir R. Š. ir R. S. buvo aktyvūs organizuotos grupės nariai, kurie įkalbinėjo ją važiuoti į Angliją, melavo jog ten ji galės dirbti padavėja ar valyti kambarius viešbutyje ir jie tuo pasirūpins, pažadėjo, jog ji galės grįžti namo, jeigu jai ten nepatiks. Tai, kad ji buvo parduota Londone ir turėjo dribti prostitute, patvirtina jos pačios parodymai, iš Jungtinės Karalystės gauta medžiaga, liudytojo E. J. parodymai.

S. K. ir R. C. taip pat buvo kaltinami tuo, kad S. K. subūrė organizuotą grupę apgaulę verbuoti, gabenti ir parduoti J. K., žinodamas, kad jis bus įtraukta į prostituciją, šiai grupei vadovavo ir koordinavo šių narių veiklą, tai yra veikė kaip organizatorius, o R. S. buvo šios organizuotos grupės narys. Teismas mano, kad nei ikiteisminio tyrimo nei teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių šių kaltinime suformuluotų teiginių. Nei vienas iš byloje apklaustų asmenų, nei vienas iš byloje esančių dokumentų nepatvirtina tai, kad J. K. buvo užverbuota, gabenta ir parduota Londone tikslu įtraukti ją į prostituciją dalyvaujant minėtiems kaltinamiesiems. Atsižvelgiant į šias aplinkybes iš kaltinimo pareikšto S. K. ir R. S. pašalintinas kaltinimas dėl J. K. verbavimo, gabenimo ir pardavimo, tikslų įtraukti į prostituciją.

Teismas mano, kad teisiamojo posėdžio metu pasitvirtino ir kaltinimai visiems kaltinamiesiems dėl jų dalyvavimo nusikaltime, numatytame BK 147 str. 2 d., padarytame nukentėjusiųjų I. K., R. M. atžvilgiu. Šių nukentėjusiųjų, liudytojų D. K., V. L., G. Ž., kaltinamosios S. L. parodymai patvirtino, kad kaltinamieji R. C., R. Š., R. S., S. L. (vykdydama S. K. nurodymus) verbavo nukentėjusiąsias, pasakodami apie gyvenimo ir darbo sąlygas Anglijoje, kviesdami važiuoti į Angliją tikslu dirbti tam gerai apmokamą, palyginus su Lietuva, darbą viešbučiuose, baruose. S. L. ir R. S. apsimetė giminaičiais. Tokių veiksmų imtis S. L. įkalbinėjo S. K.. Taip pat S. K. davė pinigus bilietų lėktuvo bilietų į Londoną pirkimui. Jam buvo perduoti ir pinigai, kuriuos S. L. gavo iš R. C. pardavus merginas albanų kilmės asmenims. R. C.. R. Š. ir R. S. aktyviai įkalbinėjo nukentėjusiąsias vykti į Angliją. Netikėti nukentėjusiųjų parodymams nėra jokio pagrindo, nes juos patvirtina kita bylos medžiaga: nukentėjusiosios atpažino pagal nuotraukas visus kaltinamuosius, taip pat albanus, kuriems jos buvo parduotos, savo parodymus jos patvirtino teisiamojo posėdžio metu; liudytojos V. L., D. K., G. Ž. patvirtino nukentėjusiųjų parodymus, atpažino kaltinamuosius. S. L., kurios parodymams taip pat nėra pagrindo netikėti, taip pat patvirtino nukentėjusiųjų parodymus. Tai, kad nukentėjusiosios buvo atvežtos ir laikomos Anglijos viešbutyje, buvo verčiamos dirbti prostitutėmis, parodo ir iš jungtinės Karalystė gauta medžiaga.

Teisiamojo posėdžio metu nepasitvirtino kaltinimas pareikštas S. K. dėl jo dalyvavimo šioje veikoje kaip organizatoriaus. Organizatorius tai asmuo, kuris subūrė organizuotą grupę, jai vadovavo, koordinavo jos veiklą, vadovavo nusikalstamai veiklai, tai yra jis lenkia, verbuoja asmenis dalyvauti darant nusikaltimus, juos suvienija, kuria nusikalstamus planus, numato jų įvykdymo būdus, paskirsto vaidmenis bendrininkams. Nustatyta, kad S. K. įkalbinėjo S. L. verbuoti R. M. važiuoti į Angliją, apsimetinėti R. S. pussesere. Taip pat S. K. davė pinigus bilietų lėktuvo bilietų į Londoną pirkimui. Jam buvo perduoti ir pinigai, kuriuos S. L. gavo iš R. C. pardavus merginas albanų kilmės asmenims. Tokius S. K. veiksmui nėra pagrindo laikyti organizuotos grupės organizatoriaus veikla. Nėra jokių duomenų, kad jis subūrė šią organizuotą grupę, kad jis koordinavo jos narių veiklą, kūrė kažkokius nusikalstamus planus. Atsižvelgiant į tai iš kaltinimo pašalintinas S. K. vaidmuo kaip organizatoriaus minėto nusikaltimo padaryme ir jo veiksmai kvalifikuotini kaip vykdytojo veiksmai verbuojant, gabenant ir parduodant I. K. bei R. M..

Taip pat pašalintinas iš R. S. pareikšto kaltinimo, jo dalyvavimas verbuojant, gabenant ir parduodant I. K., nes byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių jo dalyvavimą šioje veikoje.

Teisminio nagrinėjimo metu visiškai pasitvirtino kaltinimas, pareikštas R. Š. dėl svetimo, R. M., turto – mobilaus ryšio telefono, pasisavinimo. R. M. patikėjo R. Š. tikslu sutvarkyti jos telefono ryšį ir jai telefonas nebuvo grąžintas.

Tokiu būdu teismas daro išvada, kad byloje yra visiškai įrodyta, kad S. K., R. S. ir S. L. padarė nusikalstimą, numatytą BK 147 str. 2 d., kaltinamasis R. C., padarė nusikaltimus numatytus BK 147 str. 2 d. (dėl J. K.) ir 147 str. 2 d. (dėl I. K. ir R. M.), kaltinamasis R. Š. padarė nusikaltimus numatytus BK 147 str. 2 d. (dėl J. K.), 147 str. 2 d. (dėl I. K. ir R. M.) ir BK 183 str. 1 d.

Kaltinamųjų S. K., R. S., R. C. ir R. Š. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamosios S. L. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi, kad ji iš dalies atlygino nusikaltimais padarytą žalą.

Skiriant bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes.

Kaltinamieji S. K., R. S., R. C., R. Š. ir S. L. padarė nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos labai sunkiems nusikaltimams. Nusikaltimai baigti, kaltinamieji veikė tiesiogine apibrėžta tyčia. S. K. anksčiau buvo teistas, tačiau neturi teistumo. R. S., R. Š. turi neišnykusius teistumus.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaltinamiesiems S. K., R. Š. ir R. S. skirtinos su laisvės atėmimu susijusios bausmės sankcijoje numatytoje už šių nusikaltimų padarymo ribose, artimas vidurkio.

R. C. padarė nusikaltimus lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų metu, todėl vadovaujantis BK 64 str. nuostatomis bausmė, apskirta už šiuos nusikaltimus turi būti subendrinta su neatliktąją bausmės pagal ankstesnį nuosprendį dalimi. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad R. C. iki nuosprendžio priėmimo buvo ilga laiką laikomas tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir dėl to jam skirtinas trumpesnis laisvės atėmimo bausmės terminas.

S. L. anksčiau neteista. Yra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir atsižvelgiant į tai, kad ji viena augina mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, todėl jai skirtina kitos, švelnesnės bausmės rūšis, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą (BK 62 str. 2 d. 2 p.).

Nukentėjusiųjų I. K. ir R. M. civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai, nes už joms padarytą žalą privalo visiškai atlyginti ją padarę asmenys (CK 6. 250 str. 6.263 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti S. K. pritaikytas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. 2 d. (dėl J. K.) ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. 2 d. (dėl I. K. ir R. M.) ir paskirti laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. subendrinti šias bausmes dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 3 d. subendrinti šią bausmę su neatliktąją bausmės, paskirtos 2004 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu, dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir galutinę subendrintą bausmę R. C. paskirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2005 m. spalio 12 d. iki 2009 m. liepos 2 d. ir bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2009 m. liepos 2 d.

pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. 2 d. (dėl J. K.) ir paskirti laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. 2 d. (dėl I. K. ir R. M.) ir paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 ir 6 d. subendrinti šias bausmes apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. Š. skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti R. S. pritaikytas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

S. L. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. 2 d. ir nuteisti ją, pritaikius BK 62 str. 2 d. 2 p., 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją per šį terminą išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų globos ir rūpybos įstaigose.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti S. L. pritaikytą kardomąją priemonę – 10000,00 (dešimties tūkstančių) litų užstatą, įmokėtą 2006 m. liepos 12 d. į Vilniaus apygardos prokuratūros sąskaitą pagal mokėjimo kvitą Nr. 172171724 ir jį (užstatą) grąžinti V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš S. K., R. C., R. S., R. Š., S. L. solidariai 5000,00 (penkis tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai ir 5000,00 (penkis tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš R. Š. 1116,00 litų (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiolika litų) žalos atlyginimo R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.