Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S., D. P. ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau BUAB) „Vakarų Gotika“, Swedbank, AB, tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biurui, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, M. G. dėl vartotojų teisių gynimo, pripažįstant hipoteką pasibaigusia, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiojo asmens Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius prašo ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra, nepažeidžiant trečiojo asmens teisių, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad 2008-05-20 ieškovai ir trečiasis asmuo sudarė būsto kreditavimo sutartį, pagal kurią ieškovams buvo suteiktas 228 175,06 JAV dolerių kreditas poilsio pastatui su žemės sklypo dalimi adresu: (duomenys neskelbtini), pirkti, sumokėtam avansui refinansuoti ir apdailos darbams užbaigti. 2008-05-29 hipotekos lakštu ieškovai įkeitė iš atsakovo UAB „Vakarų Gotika“ įsigytą nekilnojamąjį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad 2007 m. kovo 27 d. Swedbank, AB, ir UAB „Vakarų gotika“ pasirašė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais), pagal kurią UAB „Vakarų gotika“ buvo suteiktas 17 062 000,00 Lt kreditas (1 tomas, 92–106 b. l.), ir sutarties įvykdymas, be kita ko, buvo užtikrintas hipotekos lakštais įkeistu žemės sklypu ir pastato-poilsio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu (1 tomas, 107–112, 115–118 b. l.). 2008-04-08 padarytas hipotekos lakšto pakeitimas ir įkeistas pastatas padalytas į atskirus turtinius vienetus (1 tomas, 119 b. l.).

2007-04-06 M. G. (pirkėjas) ir UAB „Vakarų Gotika“ (pardavėjas) sudarė preliminarią poilsio pastato ir 1,65 ha ploto žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo pastatyti ir parduoti, o pirkėjas už 408 000 Lt nupirkti vieną poilsio pastatą ir 1/55 dalį 1,65 ha žemės sklypo (1 tomas, 9–14 b. l.). (sutarties 1, 2, 3.9, 6 punktai). Pagal sutarties 8 punktą prieš pasirašant sutartį pirkėjas įsipareigojo sumokėti 120 000 Lt avansą.

2007-04-13 M. G. sumokėjo UAB „Vakarų Gotika“ 120 000 Lt pagal prieš tai minėtą sutartį (1 tomas, 15 b. l.).

2008-04-15 ieškovai, trečiasis asmuo M. G. ir atsakovas UAB „Vakarų Gotika“ pasirašė susitarimą dėl teisių ir pareigų perleidimo, pagal kurį M. G. perleido ieškovams visas pirkėjo turtines ir neturtines teises ir pareigas, numatytas 2007-04-06 preliminarioje sutartyje (1 tomas, 16–17 b. l.) (sutarties 1.1 punktas).

2008-06-11 trečiasis asmuo M. G. ir ieškovė V. P. (S.) pasirašė pakvitavimą, ir jame M. G. patvirtino, kad ieškovai su juo atsiskaitė pagal 2008-04-15 susitarimą (2 tomas, 28 b. l.).

2008-04-28 ieškovai ir atsakovas UAB „Vakarų Gotika“ notarine tvarka sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Vakarų Gotika“ pardavė ieškovams nekilnojamąjį turtą – 101,18 kv. m. ploto poilsio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 288/16500 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 18–23 b. l.). UAB „Vakarų Gotika“ patvirtino, kad prieš sutarties sudarymą gavo iš ieškovų 120 000 Lt (sutarties 2.1 punktas), o likusius 288 000 Lt ieškovai, gavę kreditą iš banko, įsipareigojo pervesti į AB bankas Hansabankas (šiuo metu Swedbank, AB) sąskaitą (2.2 punktas).

2008-05-20 ieškovai ir trečiasis asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius sudarė būsto kreditavimo sutartį, pagal kurią ieškovams buvo suteiktas 228 175,06 JAV dolerių kreditas poilsio pastatui su žemės sklypo dalimi, adresu: (duomenys neskelbtini), pirkti, sumokėtam avansui refinansuoti ir apdailos darbams užbaigti (1 tomas, 48–57 b. l.).

2008-06-12 Swedbank, AB, buvo pervesti 288 000 Lt (2 tomas, 52 b. l.).

Šiaulių apygardos teismo 2011-01-13 nutartimi UAB „Vakarų Gotika“ iškelta bankroto byla (1 tomas, 124–125 b. l.).

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Byloje kilo ginčas dėl hipotekos pabaigos ir sprendžiamas klausimas, ar įkeistų nekilnojamųjų daiktų (poilsio patalpos ir žemės sklypo dalies) pirkėjų prievolės pardavėjui (hipotekos skolininkui) įvykdymas yra pagrindas pripažinti, kad hipoteka yra baigta, kai pardavėjas (hipotekos skolininkas) neįvykdė savo prievolių hipotekos kreditoriui, taip pat sprendžiamas vartojimo pirkimo-pardavimo teisinių santykių buvimo klausimas.

Minėta, kad atsakovo Swedbank, AB, kredito, suteikto UAB „Vakarų Gotika“, įvykdymas buvo užtikrintas žemės sklypo ir pastato-poilsio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), įkeitimu.

Ieškovai, remdamiesi tuo, kad trečiasis asmuo M. G. sumokėjo UAB „Vakarų Gotika“ 120 000 Lt pagal 2007-04-06 preliminarią poilsio pastato pirkimo-pardavimo sutartį, ir jie perėmė iš M. G. pirkėjo turtines ir neturtines teises ir pareigas, numatytas 2007-04-06 sutartyje, o vėliau hipotekos kreditoriui (bankui) buvo sumokėti 288 000 Lt pagal 2008-04-28 nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. nekilnojamojo turto (poilsio patalpos ir žemės sklypo dalies) kaina buvo sumokėta, mano, jog įgijo teisę reikalauti, kad nekilnojamojo turto hipoteka būtų baigta.

Pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalį įkeisto daikto savininkas ar skolininkas gali reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jeigu: 1) yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas; 2) daiktui panaikinta hipoteka; 3) hipotekos kreditorius arba hipotekos kreditoriaus buvimo vieta nežinoma dešimt metų nuo skolos mokėjimo termino pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad hipoteka gali baigtis hipotekos kreditoriaus ir skolininko susitarimu ar kai hipotekos kreditorius hipotekos atsisako.

Atsakovas Swedbank, AB, (hipotekos kreditorius) nurodė, kad nei ieškovai, nei BUAB „Vakarų Gotika“ nesumokėjo jam likusių 120 000 Lt už hipotekos negyvenamajai poilsio patalpai ir 288/16500 dalims žemės sklypo atsisakymą.

Pažymėtina, kad Swedbank, AB, nėra 2008-04-28 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, todėl ši sutartis neturi bankui įstatymo galios (CK 6.189 str. 1 d.). Be to, pagal šios sutarties 3.13 punktą pardavėjas UAB „Vakarų Gotika“ įsipareigojo padengti likusį įsipareigojimą bankui ir kreiptis į banką dėl hipotekos išregistravimo. Taigi šios sutarties sudarymo metu ieškovai žinojo, kad UAB „Vakarų Gotika“ neatsiskaitė su banku.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai kelia klausimą dėl Swedbank, AB, duoto sutikimo parduoti nekilnojamąjį turtą, įvertina ir šiais aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007-12-18 pažymoje atsakovas Swedbank, AB, pažymėjo, jog leidžia UAB „Vakarų gotika“ parduoti ir įkeisti pakartotiniu įkeitimu (su sąlyga, kad kreditas (paskola), užtikrinama paskesnių įkeitimu yra suteikiama tokiam nekilnojamajam turtui įsigyti) bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą su sąlyga, kad kredito gavėjas ne mažiau kaip 80 proc. pardavimo kainos be PVM, bet ne mažiau kaip po 4000,00 Lt už kiekvieną parduodamo ploto kvadratinį metrą, nukreips kreditui grąžinti. Pažymoje nurodyta, kad bankas atsisakys tokio parduoto nekilnojamojo turto įkeitimo, kai šiame punkte nurodyta nekilnojamojo turto pardavimo kainos dalis bus nukreipta kreditui padengti. Gautas pajamas už parduotus butus bankas nurodė pervesti į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Hansabankas“ ir nurodyti mokėtoją ir tai, jog grąžinama kredito Nr. (duomenys neskelbtini) dalis (1 tomas, 123 b. l.). Ieškovų teiginius, kad iki 2013-02-25 banko pranešimo gavimo jie nežinojo apie minėtą Swedbank, AB, sutikimą (1 tomas 3 b. l., 2 tomas, 22 b. l.) paneigia bylos medžiaga, iš kurios matyti, jog 2007-12-18 banko pažyma buvo minima 2008-04-28 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje (3.1 punktas), ir notaras patvirtino, kad ruošiant šią sutartį su ieškovais sutarties sąlygos buvo individualiai aptartos (1 tomas, 40 b. l.). Trečiasis asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius taip pat pažymėjo, kad pakartotiniam turto įkeitimui Nordea pirmosios eilės hipotekos turėtojas Swedbank, AB, buvo pateikęs 2007-12-18 pažymą (sutikimą) (1 tomas, 43 b. l.).

Prieš tai minėta, kad bankas 2007-12-18 pažymoje nurodė konkrečią sąskaitą, į kurią turėjo būti pervesti pinigai už parduotus butus, ir į ją buvo įnešti tik 288 000 Lt už ieškovams parduotą turtą (2 tomas, 52 b. l.). Ieškovo teiginius, kad 2008-03-21 UAB „Vakarų Gotika“ padengė likusį įsipareigojimą bankui, paneigia išrašas iš sąskaitos (2 tomas, 98 b. l.), iš kurio matyti, jog pinigai buvo pervesti ne į banko 2007-12-18 pažymoje nurodytą sąskaitą, todėl nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas UAB „Vakarų Gotika“ padengė likusį įsipareigojimą bankui už ginčo nekilnojamąjį turtą. Be to, šis mokėjimas buvo atliktas 2008-03-21, o nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta žymiai vėliau 2008-04-28, ir joje nustatyta, kad UAB „Vakarų Gotika“ padengs likusį įsiskolinimą bankui (sutarties 3.13 punktas). Patys ieškovai nurodė, kad po sutarties sudarymo kreipėsi į UAB „Vakarų Gotika“, prašydami įvykdyti sutarties 3.13 punkto sąlygą (1 tomas, 4 b. l.). Taigi 2008-03-21 mokėjimas nėra susijęs su UAB „Vakarų Gotika“ įsipareigojimu padengti bankui likusį įsiskolinimą už ieškovams parduotą nekilnojamąjį turtą.

Ieškovai mano, kad atsakovai turėjo gauti M. G. sutikimą dėl hipotekos įregistravimo nekilnojamajam turtui. Iš 2007-04-06 preliminarios poilsio pastato pirkimo-pardavimo sutarties 4.9 punkto matyti, kad pirkėjas M. G., pasirašydamas šią sutartį sutiko, jog UAB „Vakarų Gotika“ įkeistų poilsio pastatą bankui (1 tomas, 11 b. l.). Minėta, kad UAB „Vakarų Gotika“ suteikto kredito tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas hipotekos lakštais įkeistu žemės sklypu ir pastato-poilsio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) įkeitimu (1 tomas, 107–112, 115–118 b. l.). Pagal CK 4.171 straipsnio 9 dalį, perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą. Ieškovai notarine tvarka sudarydami 2008-04-28 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį turėjo galimybes įvertinti sutarties 3.1 punktą, kuriame nurodyta, kad parduodamas turtas yra įkeistas bankui.

Dėl šalių sudarytos 2007-04-06 sutarties kvalifikavimo ir CK 6.401 straipsnio nuostatų taikymo

Ieškovai teigia, kad 2007-04-06 preliminari poilsio pastato pirkimo-pardavimo sutartis atitinka būsimo būsto pirkimo-pardavimo sutarties sąvoką ir šiuo atveju taikytinos CK 6.401 straipsnio nuostatos.

Teismas pažymi, kad specifinė būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutarties subjektinė sudėtis ir sutarties šalių tikslai (pirkėjas – fizinis asmuo – gyvenamąjį namą ar butą paprastai įsigyja ne su vartotojo verslu ar profesija susijusiu tikslu) lemia tai, kad ši sutartis laikytina vartojimo sutartimi (CK 1.39 straipsnio 1 dalis) ir šiai sutarčiai taikytinos pirkėjo (vartotojo) interesus apsaugančios specialiosios teisės normos (CK 6.188 straipsnis).

Vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (CK 1.39 straipsnio 1 dalis; Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina nustatyti esminius požymius, pagal kuriuos sutartį galima kvalifikuoti kaip vartojimo: 1) prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; 2) fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės–komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; 3) prekes ar paslaugas teikia verslininkas.

Nors, ieškovai teigia, kad preliminarią sutartį sudarė šeimos poreikiams tenkinti (pvz., 1 tomas, 4 b. l.), teismas pažymi, jog 2007-04-06 sutartyje nurodyta, kad jos objektas yra poilsio pastatas, kuris, atsižvelgiant į turto pobūdį ir naudojimą, negali būti šiuo atveju priskiriamas gyvenamajai patalpai, skirtai šeimos poreikiams tenkinti. Teismo išvadas patvirtina ir VĮ Registrų centro išrašas, kuriame ginčo patalpa nurodyta kaip negyvenamoji – poilsio patalpa (pvz., 1 tomas, 31 b. l.). Pažymėtina, kad ir 2008-04-28 sutartyje nurodyta, jog ieškovams parduodama negyvenamoji poilsio patalpa (sutarties 1.1 punktas).

Minėta, kad dar prieš ieškovams pasirašant 2008-04-28 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, buvo padarytas hipotekos lakšto pakeitimas ir įkeistas pastatas padalytas į atskirus turtinius vienetus (1 tomas, 119 b. l.), ir šis pakeitimas įregistruotas hipotekos registre (CK 4.185 str.) (1 tomas, 32 b. l.).

Teismas, atsižvelgdamas į ginčo turto paskirtį, į tai, kad ieškovai pagal 2008-04-28 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį įgijo suformuotą turtinį vienetą, kurio baigtumas siekė 86 proc., sprendžia, jog nagrinėjamu atveju netaikytinos CK 6.401 straipsnio ir vartotojų interesus apsaugančios specialiosios teisės normų nuostatos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį atmetus, tenkintinas trečiojo asmens Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į atsiliepimo trijų lapų turinį, kuriame nurodomos tik ieškovams suteikto kredito suteikimo aplinkybės (1 tomas, 44 b. l.), t. y. įvertindamas trečiojo asmens atstovės advokatės darbo sąnaudas, teisinių paslaugų kompleksiškumą ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatas, taip pat tai, jog atsiliepime neanalizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose, panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis, trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas sumažina nuo 2359,50 Lt iki 1000 Lt (2 tomas, 82–89 b. l.). Teismo vertinimu, teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Iš ieškovų taip pat priteistina po 48,72 Lt išlaidų (1 tomas, 35 b. l.), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis).

Atsakovams Swedbank, AB, ir BUAB „Vakarų Gotika“ bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, kadangi išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) trečiam asmeniui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui (į. k. 112025592) po 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat po 48,72 Lt proceso išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.