Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-04-05 · Civilinė byla Nr. e2S-486-796/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-05
Bylos Nr.
e2S-486-796/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-17003-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Domarkienė
Ieškovas
R. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-486-796/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-17003-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.14.; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 5 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. J. atstovo advokato S. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutarties, kuria ieškinys gražintas jį padavusiam asmeniui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad atsakovė R. Š. savo veiksmais įžeidė ieškovo R. J. garbę ir orumą, priteisti ieškovui iš atsakovės 1 (vieną) eurą neturtinės žalos atlyginimo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-01-06 nutartimi laikė ieškovo R. J. ieškinį atsakovei R. Š. nepaduotu ir gražino jį padavusiam asmeniui, gražino ieškovui sumokėtą žyminį mokestį. Nurodė, kad 2016-12-23 nutartimi ieškovui buvo nustatytas 7 dienų terminas ištaisyti ieškinio trūkumus, nurodytus nutartyje, t. y. nurodyti atsakovės gyvenamąją vietą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, pateikti atsakovės darbovietės adresą patvirtinančius įrodymus, nurodyti procesinių dokumentų įteikimo būdą, primokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio ir pateikti mokėjimą patvirtinančius įrodymus. Nustatė, kad ieškovo atstovas advokatas S. Š. 2016-12-28 pateikė teismui prašymą dėl trūkumų šalinimo, su juo kartu pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog primokėta trūkstama dalis žyminio mokesčio. Prašyme nurodyta, kad ieškovas neturi informacijos apie atsakovės gyvenamąją vietą, o tokios informacijos gavimas iš Gyventojų registro tarnybos per teismo suteiktą 7 dienų terminą neįmanomas, be to, ieškinyje yra nurodyta interneto tinklalapio nuoroda, patvirtinanti, jog atsakovė dirba (duomenys neskelbtini).Ieškovas nei ieškinyje, nei prašyme dėl trūkumų šalinimo nenurodė atsakovės gyvenamosios vietos adreso. Nurodė, kad ieškinio teismingumo klausimas yra sprendžiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o ne pagal atsakovo darbovietės adresą, todėl nesant duomenų apie atsakovės gyvenamosios vietos adresą, teismas neturi galimybės išspręsti ieškinio teismingumo klausimo.Pažymėjo, kad ieškovo atstovo prašyme dėl trūkumų šalinimo nurodyta, kad ieškovas prašo pratęsti galimai nustatytinus procesinius terminus atsižvelgiant į ieškovo atstovo atostogų laikotarpį. Įvertinus prašyme nurodytas aplinkybes ir suformuluotą prašymą, laikytina, kad ieškovas nepateikė konkretaus prašymo pratęsti teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovo atstovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-06 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškovo R. J. ieškinį R. Š.. Netenkinus pirmojo prašymo, ieškovo atstovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-06 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti ieškovui R. J. papildomą 30 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Taip pat ieškovo atstovas išdėsto trečią prašymą, tai yra panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-06 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi ja pažeistas CPK 30 str. ir 122 str. įtvirtintas teisinis reguliavimas, nukrypta nuo LAT formuojamos teismų praktikos. Teigia, kad vertinant aprašytas proceso normas kompleksiškai, darytina išvada, kad procesinių dokumentų įteikimas atsakovui jo darbo vietoje yra tinkamas, o kadangi ieškovui nežinoma atsakovės gyvenamoji vieta, ieškinyje nurodyta jos darbo vieta, kurioje galima įteikti procesinius dokumentus. Todėl šiuo atveju turėjo būti taikomas teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą.Taip pat pažymėjo, kad advokato teisė gauti informaciją kai kuriais atvejais yra ribota, jei tai nesusiję su jo atstovaujamu klientu. Kadangi atsakovė civilinėje byloje nėra ieškovo atstovo klientė, yra tikimybė, kad Gyventojų registro tarnyba galėtų ir atsisakyti suteikti advokatui prašomą informaciją. Taip pat nurodo, jog teismas, manydamas, kad tik informacijos gavimas iš registro legitimuoja ieškinio priėmimą, turėjo teisę nustatyti pakartotinį terminą trūkumams pašalinti, atsižvelgdamas į dokumentų gavimo iš registrų laiko sąnaudas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria nustatyta, jog ieškovo ieškinys atsakovei laikytinas nepaduotu, ir gražintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo. Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, ši teisė yra ir vienas iš civilinio proceso principų (CPK 5 straipsnis). Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą – ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismą, inter alia, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.).Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011).Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu.Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas nutartimi nurodė ieškovui pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. nurodyti atsakovės gyvenamąją vietą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, pateikti atsakovės darbovietės adresą patvirtinančius įrodymus, nurodyti procesinių dokumentų įteikimo būdą, primokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio ir pateikti mokėjimą patvirtinančius įrodymus, nustatė 7 dienų terminą šiems trūkumams pašalinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas dalį trūkumų pašalino (T. 1, b. l. 49–51) ir nurodė, kad ieškovui atsakovės gyvenamoji vieta niekada nebuvo žinoma, per 7 dienas nėra galimybių atsakovės adresą sužinoti iš Gyventojų registro, todėl per numatytą terminą šių trūkumų ištaisyti nėra galimybės.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečius, taip pat ir jų gyvenamąją vietą (Gyventojų registro įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo apžvalgos 4.2 p. išaiškinta, kad, kai ieškovui nežinoma atsakovo (fizinio asmens) gyvenamoji vieta ar kiti galimi procesinių dokumentų įteikimo adresai arba šiais adresais siųsti procesiniai dokumentai neįteikiami, ieškovas turi teisę procesiniame dokumente nurodyti, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta nėra deklaruota, faktinė gyvenamoji vieta ar kiti procesinių dokumentų įteikimo adresai nežinomi, ir prašyti teismo procesinius dokumentus įteikti teisme (CPK 127 straipsnis), kuratoriui (CPK 129 straipsnis), viešo paskelbimo (CPK 130 straipsnis) ar kitais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347–393). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog ieškovas privalo nurodyti atsakovės gyvenamosios vietos adresą arba pateikti įrodymus, jog negali jo gauti ar sužinoti.Apeliantas atskirajame skunde nurodė, jog teismas, manydamas, kad tik informacijos gavimas iš registro legitimuoja ieškinio priėmimą, turėjo pareigą nustatyti pakartotinį terminą trūkumams pašalinti, atsižvelgdamas į dokumentų gavimo iš registrų laiko sąnaudas. Pirmosios instancijos teismas savo nutartyje nurodo, jog ieškovo atstovo prašyme dėl trūkumų šalinimo nurodyta, kad ieškovas prašo pratęsti galimai nustatytinus procesinius terminus atsižvelgiant į ieškovo atstovo atostogų laikotarpį, tačiau įvertinęs prašyme nurodytas aplinkybes ir suformuluotą prašymą, laikė, kad ieškovas nepateikė konkretaus prašymo pratęsti teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumams pašalinti. CPK 77 str. numatyta, jog teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. Iš ieškovo atstovo prašymo dėl trūkumų šalinimo nustatyta, jog prašyme ieškovo atstovas nurodė, kad jeigu teismas manys, kad trūkumai nėra ištaisyti ir ieškovui būtina nurodyti ieškovės gyvenamosios vietos adresą, prašo pratęsti teismo nustatytus procesinius terminus atsižvelgiant į jo atostogų laikotarpį. Šis prašymas suformuluotas kaip alternatyvus reikalavimas prašymo rezoliucinėje dalyje. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, kad per 7 dienas nėra galimybės gauti dokumentų iš Gyventojų registro tarnybos, tai, jog ieškovo atstovas trūkumų šalinimo pareiškime prašė pratęsti terminą galimiems trūkumams pašalinti, turėjo nustatyti papildomą terminą ieškinio trūkumams šalinti, o ieškovui per papildomai nustatytą terminą neišnaudojus visų galimybių pašalinti ieškinio trūkumą, spręsti klausimą dėl ieškinio priėmimo. Pažymėtina, kad ieškovo atstovas atskirajame skunde taip pat nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi ja pažeistas CPK 30 str. ir 122 str. įtvirtintas teisinis reguliavimas, nukrypta nuo LAT formuojamos teismų praktikos. Teigia, kad vertinant aprašytas proceso normas kompleksiškai, darytina išvada, kad procesinių dokumentų įteikimas atsakovui jo darbo vietoje yra tinkamas, todėl šiuo atveju turėjo būti taikomas teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą. Su šiuo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kadangi CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš kelių kompetentingų išnagrinėti ginčą teismų, o CPK 122 str. reglamentuojamas procesinių dokumentų įteikimas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovės adresas turi būti nurodytas siekiant nustatyti bylos teismingumą, o ne procesinių dokumentų įteikimo būdą. Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatytinas bylose, kuriose ginamos itin reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui numatytos lengvatos, kad jis ekonomiškai lengviau galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis teisinės gynybos. CPK 30 straipsnyje yra pateiktas baigtinis galimų atvejų sąrašas, kada gali būti taikomas teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą. Nagrinėjamu atveju paduotas ieškinys dėl asmens garbės ir orumo bei neturtinės žalos atlyginimo, tačiau tokio pobūdžio ieškinio pareiškimas pagal CPK 30 str. nesuteikia teisės ieškovui pasirinkti teismą, į kurį kreiptis. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 straipsnis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovo galimai pažeistos teisės nepatenka į išvardytus atvejus, kai taikomas alternatyvus teritorinis teismingumas, todėl toks ieškovo argumentas laikytinas nepagrįstu.Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino procesines teisės normas, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė ieškinį nepaduotu ir gražino jį padavusiam asmeniui. Kadangi, kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovas turi nurodyti atsakovės gyvenamosios vietos adresą arba pateikti įrodymus, kad jo sužinoti neturi galimybės, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-06 nutartis naikintina ir ieškovui nustatytinas 14 dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-23 nutartyje, susijusius su atsakovės gyvenamosios vietos adreso pateikimu teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti.

Nustatyti ieškovui R. J. 14 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-23 nutartyje dėl atsakovės gyvenamosios vietos adreso pateikimo teismui.

Teisėja Kristina Domarkienė