Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-03-15 · Civilinė byla Nr. 2S-199-372/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-15
Bylos Nr.
2S-199-372/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė (pran.), Regina Agota Gutauskienė, Rasa Bartašienė
Pareiškėjas
V. Š.
Ieškovas
R. Š.
Atsakovas
V. Š.
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja B. Simonaitienė KopijaTeisėjas A. Martinavičius Civilinė byla Nr. 2S-199-372/2010
Procesinio sprendimo kategorija 122.3 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUŠiauliai, 2010 m. kovo 15 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Simonaitienės,

kolegijos teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Rasos Bartašienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjos V. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo formos pakeitimo ir prievolės dalies įskaitymo bei išlaikymo dydžio pakeitimo, iškeltoje pagal ieškovo R. Š. ieškinį ir atsakovės V. Š. priešieškinį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. Š. prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą. Pareiškėja prašė: 1) atnaujinti procesą Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl išlaikymo formos pakeitimo ir prievolės dalies įskaitymo bei išlaikymo dydžio pakeitimo, iškeltoje pagal ieškovo R. Š. ieškinį ir atsakovės V. Š. priešieškinį, išnagrinėtoje Šiaulių miesto apylinkės teisme 2008-04-22 sprendimu, kuris Šiaulių apygardos teismo 2009-04-08 sprendimu panaikintas; 2) panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009-04-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti visiškai. Pareiškėjos manymu, procesas turi būti atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-09-22 nutartyje nustatė aplinkybę, kuri iki nutarties priėmimo pareiškėjai nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma. Teismas nustatė, kad 2005-04-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, šioje byloje neturi prejudicinio fakto galios turto pasidalijimo dalyje. Teismas konstatavo, kad „...šioje byloje netaikytina prejudicija CPK 182 str. 1 d. 2 p. pagrindu“. Ši aplinkybė negalėjo būti žinoma nei atsakovei, nei ieškovui, nes byla dėl santuokos nutraukimo ir ši (nagrinėjamoji) byla buvo iškelta ir nagrinėta tarp tų pačių šalių, o turto pasidalijimo klausimą buvo būtina išnagrinėti santuokos nutraukimo byloje, priešingu atveju teismas nebūtų galėjęs priimti galutinio sprendimo (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str., 3.62 str. 3 d., CPK 382 str. 1 d. 4 p., 539 str. 2 d.). Pareiškėja teigė, kad ji turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog 2005-04-22 teismo sprendimas, kuriuo išspręsti turto pasidalijimo ir vaikų išlaikymo klausimai, turės prejudicinio fakto galią šioje byloje, todėl neįrodinėjo esminių, reikšmingų ir svarbių šioje byloje aplinkybių dėl turto pasidalijimo, kuris įvyko iki sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo ir pasirašymo. Apeliacinės instancijos teisme nebuvo nustatyta, kad 2005-04-22 šalių santuokos nutraukimo sprendimas neturi prejudicinės galios; atvirkščiai, apeliacinės instancijos teismas suklydo ir nurodė, jog 40000 Lt, dėl kurių kilo ginčas šioje byloje, buvo sumokėti atsakovei ne iki santuokos nutraukimo, bet po santuokos nutraukimo. Kasacinės instancijos teismas šią klaidą ištaisė, tačiau iš atsakovės buvo atimta galimybė įrodinėti 40000 Lt paskirtį ir kilmę, nes atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti, jog neturi teisės be išlygų remtis santuokos nutraukimo sprendimu.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 5 d. nutartimi pareiškėjos V. Š. prašymą atnaujinti procesą atmetė bei priteisė valstybei iš pareiškėjos 6,15 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nustatė, jog atsakovė V. Š. šios bylos nagrinėjimo metu niekada nebuvo nurodžiusi, jog 2005-04-22 priimtas sprendimas ar surinkti įrodymai prieš priimant sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatytas prejudicinis faktas, kuriuo ji vadovautųsi byloje. Pažymėjo, kad V. Š. kasaciniame skunde nurodė, jog apeliacinis teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes, konstatuodamas kaip nustatytas ir neįrodinėtinas aplinkybes, prejudicinius faktus, kurie civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje priimtu sprendimu buvo nustatyti. Todėl teismas padarė išvadą, kad esanti nuoroda į bylos Nr. (duomenys neskelbtini)medžiagą negali būti vertinama kaip prejudicinis faktas. Konstatavo, jog tai pripažinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-22 nutartyje. Teismo vertinimu, tą aplinkybę, jog nei teismo sprendimo, nei byloje surinktos medžiagos, atsakovė V. Š. ir teismai nevertino kaip prejudicinio fakto, patvirtina ir tai, kad pati atsakovė pareikalavo iš teismo išreikalauti iš archyvo ir prijungti prie civilinės bylos šią civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kas teismo ir buvo padaryta. Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga buvo vadovaujamasi įrodinėjimo procese, ja atsakovė vadovavosi ir baigiamosiose kalbose, kaip rašytiniu įrodymu. Nustatė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008-04-22 sprendime nesivadovavo sprendimu kaip prejudiciniu faktu, priešingai, ši bylos medžiaga buvo pagarsinta įrodymų tyrimo metu, civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsta tiek į apeliacinę instanciją, tiek į kasacinę instanciją. Teismas padarė išvadą, kad nė viena iš šalių, nė vienas teismas nevertino byloje surinktos medžiagos kaip nustatyto prejudicinio fakto, o faktai, nustatyti šioje byloje priimtu teismo sprendimu, pareiškėjos V. Š. nebuvo ginčijami nei po jų priėmimo, nei dabar. Todėl teismas pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą atmetė.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja V. Š. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: atnaujinti procesą šioje byloje CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu ir nurodyti pirmosios instancijos teismui paskirti bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas visiškai nenagrinėjo ir neaptarė vieno iš proceso atnaujinimo pagrindu nurodytų argumentų - bylos dėl teismo leidimo reikšmė neteisėto sprendimo priėmimui. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, nurodė dvi aplinkybes: 1) vieną - susijusią su prejudicinių faktų taikymu (netaikymu): pareiškėjos ir atsakovo santuokos nutraukimo byloje 2005-04-22 priimtą sprendimą, kuris, pareiškėjos manymu, turėjo prejudicinio fakto galią nagrinėjamojoje vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo byloje dalyje dėl turto padalijimo, kol Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009-09-22 nutartimi konstatavo kitaip; 2) antrą - susijusią su civilinėse bylose dėl santuokos nutraukimo (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dėl teismo leidimo išdavimo (Nr. (duomenys neskelbtini)). Tačiau pirmosios instancijos teismas tik abstrakčiai pasisakė dėl civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimo ir bylos medžiagos reikšmingumo, sprendžiant prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą, bet visiškai nepasisakė dėl kitos civilinės bylos (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir joje esančios medžiagos (rašytinių įrodymų), kurie nebuvo žinomi spendimą priėmusiems apeliacinės instancijos ir kasacinės instancijos teismams. Tuo pačiu ir pareiškėjai nebuvo žinoma, kad jie gali būti susiję su nagrinėjamu klausimu išlaikymo dydžio bei formos pakeitimo byloje, nes nebuvo konstatuota, jog santuokos nutraukimo byloje esantis sprendimas neturi res judicata galios. Apeliacinės instancijos teismo 2009-04-08 sprendime yra nurodyta, kad V. Š. argumentavimo apie 40000 Lt, kuriuos ji gavo iš ieškovo, paskirtį pagrindas yra tai, kad V. Š. nepareiškusi priešieškinio dėl turto pagerinimo išlaidų kompensavimo. Akivaizdu, kad tokio priešieškinio pareikšti pareiškėja nebegalėjo kasacinės instancijos teisme, t.y. po apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, nors tokios sąlygos pareiškėjai turėjo būti sudarytos. Teismo nutartis yra nemotyvuota, joje nėra nurodyta teisinių argumentų ir teisės normų, kuriomis remiantis pareiškėjos prašymas atmestas. Teismo nutarties motyvuojamąją dalį sudaro keturi sakiniai, trys iš jų visiškai nesuprantami, todėl, pareiškėjos manymu, skundžiama nutartis neatitinka CPK 291 str. 1 d. 5 p. reikalavimų. Be to, skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti kai kurie neteisingi faktiniai duomenys: 1) nurodoma, kad R. Š. yra atsakovas, taip pažeistas CPK 291 str. 1 d. 3 p., kuris įpareigoja teismą nurodyti dalyvaujančius byloje asmenis; 2) nutarties aprašomojoje dalyje nurodytas ieškovas V. V., tačiau tokio dalyvaujančio byloje asmens nebuvo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjos V. Š. atskirąjį skundą ieškovas R. Š. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) visi dokumentai, susiję su R. Š. turimu turtu, jo pardavimu, piniginių lėšų pervedimu atsakovei buvo civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir visos aplinkybės bylos nagrinėjimo metu egzistavo ir buvo žinomos tiek pareiškėjai V. Š., tiek teismui, nes šios civilinės bylos, pačios atsakovės V. Š. prašymu, buvo prijungtos prie civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kad ne dėl jos kaltės nebuvo galimybės anksčiau jų pateikti teismui. Be to, ieškovo manymu, pareiškėja naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos šalims ar teismui bylos nagrinėjimo metu, sampratą interpretuoja sau naudinga linkme. Toks pareiškėjos siekimas atnaujinti procesą ir iš naujo įrodinėti santuokoje įgyto turto masę ir turto pasidalijimas arba piniginių kompensacijų už asmeninio turto pagerinimą prisiteisimas, nesukels bylos šalims teisinių pasekmių, nes įstatymas draudžia iš naujo nagrinėti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas dėl santuokinio turto padalijimo.Pareiškėja prašyme atnaujinti procesą Šiaulių miesto apylinkės teismo prašo panaikinti aukštesnės instancijos teismo, t.y. Šiaulių apygardos teismo 2009-04-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti visiškai. Tai reikštų, kad pirmosios instancijos teismas turėtų revizuoti aukštesnės instancijos teismo sprendimą. Tačiau tokia teisė pirmos instancijos teismui nesuteikta. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad kasacinės instancijos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas, tačiau, pateikdama prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš esmės siekia iš naujo nagrinėti bylą, kurioje yra priimti ir įsiteisėję apeliacinės ir kasacinės instancijos teismo sprendimai. Pareiškėja praleido nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti, kadangi visos aplinkybės, susijusios su turto padalijimu, pareiškėjai buvo žinomos bylų nagrinėjimo metu. Aplinkybė, kad faktas dėl santuokinio turto, nustatytas santuokos nutraukimo byloje, nebuvo pripažintas prejudiciniu faktu vaikų išlaikymo byloje, negali būti laikoma svarbia priežastimi dėl ko buvo praleistas terminas prašymui paduoti. Kitų svarbių priežasčių pareiškėja teismui nenurodė, todėl nėra pagrindo priimti prašymo atnaujinti procesą, nes jis pateiktas praleidus įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą.Neteisingai įvardinta šalies procesinė padėtis, šiuo atveju R. Š. nurodyta kaip atsakovo, arba neteisingos pavardės įrašymas aprašomojoje dalyje, neturi jokios lemiamos reikšmės sprendimo priėmimui, nes iš viso prašymo atnaujinti procesą priėmimo proceso matyti, kad R. Š. yra ieškovas. Be to, ir toliau ginčijamoje nutartyje R. Š. įvardijamas ieškovu, rezoliucinėje nutarties dalyje nurodyta, kad R. Š. ieškovas, o V. Š. atsakovė, todėl tai galima laikyti kaip teismo rašymo apsirikimo klaidą, kuri nekeičia sprendimo esmės.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Proceso atnaujinimas – tai išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 str. 1 d.), be to, tik konkrečiais įstatyme nurodytais pagrindais (CPK 366 str. 1 d. 1 – 9 p.).

Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų faktinių ar teisinių klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Spręsdamas šį klausimą, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o teisės normas turi taikyti atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nes asmeniui, kurio interesus pažeidžia neteisėti ir nepagrįsti sprendimai, įstatyme nustatyta galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje paprastai yra vienintelė priemonė jo teisių ir interesų pažeidimui pašalinti (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str.). Taigi, šioje stadijoje svarbu išsiaiškinti du dalykus: 1) ar yra bent vienas iš CPK 366 str. 1 d. nurodytų pagrindų atnaujinti procesą; 2) jeigu toks pagrindas yra, ar jis turėjo įtakos priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir kiek jis reikšmingas pačiam procesui.

Pareiškėja V. Š. procesą civilinėje byloje prašo atnaujinti vadovaudamasi CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu).

Pažymėtina, kad naujai paaiškėjusiomis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios turi visus šiuos požymius: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos dėl objektyvių priežasčių; 3) pareiškėjai tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja V. Š. kaip pagrindą atnaujinti procesą pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. nurodė tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-09-22 nutartyje nustatė aplinkybę, kuri iki nutarties priėmimo pareiškėjai nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma. Teismas nustatė, kad 2005-04-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, šioje byloje neturi prejudicinio fakto galios turto pasidalijimo dalyje. Teismas konstatavo, kad „...šioje byloje netaikytina prejudicija CPK 182 str. 1 d. 2 p. pagrindu“. Pareiškėjos teigimu, ji turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog 2005-04-22 teismo sprendimas, kuriuo išspręsti turto pasidalijimo ir vaikų išlaikymo klausimai, turės prejudicinio fakto galią šioje byloje, todėl neįrodinėjo esminių, reikšmingų ir svarbių šioje byloje aplinkybių dėl turto pasidalijimo, kuris įvyko iki sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo ir pasirašymo.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, pagrįstai konstatavo, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-04-22 sprendimas nebuvo vertinamas kaip prejudicinis faktas, o tik kaip rašytinis įrodymas. Be to, kaip matyti iš V. Š. kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2009-04-08 sprendimo (b.l. 5 – 6, t. 3), ji jau tuomet rėmėsi tais pačiais motyvais dėl prejudicinių faktų, kaip ir pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo. Visa tai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą remiantis CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, nes šios aplinkybės pareiškėjai buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu.

Kaip minėta aukščiau, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo būtina išsiaiškinti tai, kad jeigu CPK 366 str. 1 d. nurodytas pagrindas yra, ar jis turėjo įtakos priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir kiek jis reikšmingas pačiam procesui. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-22 nutarties matyti, kad „teisėjų kolegija, nors ir nustačiusi netinkamą įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymą, konstatuoja, kad šie procesinės teisės normų pažeidimai neteikia pagrindo panaikinti iš esmės teisėto apeliacinės instancijos teismo sprendimo“ (b.l. 44, t. 3). Tai įgalina pripažinti, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, nes tokiu būdu būtų pažeidžiami civilinio proceso tikslai, įtvirtinti CPK 2 str., taip pat civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo pricipai, įtvirtinti CPK 7 str.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl šių aukščiau padarytų išvadų pripažinus, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, kiti pareiškėjos atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Dėl nurodytų motyvų Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartis paliktina nepakeista.

Atmestus atskirąjį skundą, iš pareiškėjos priteistinos pašto išlaidos valstybei (CPK 88 str. 1d. 3 p., b.l. 101, t. 3).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 8,14 Lt (aštuonis litus 14 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkė Birutė SimonaitienėTeisėjai Regina Agota GutauskienėRasa BartašienėKopija tikraTeisėjaBirutė Simonaitienė