- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-30
- Bylos Nr.
- 1S-265-935/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Nuteistasis
- M. K.
Skundas Nr. 1S-265-935/2025 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15.2
2025 m. gruodžio 30 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. K. (M. K.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. spalio 22 d. nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti šiam nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu M. K. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų;
- pagal BK 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas dvylikai metų.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalį, kuria M. K. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams, ir, vadovaujantis BK 37 straipsniu, šį nuteistąjį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 2 dalį bei baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukė. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendis buvo pakeistas:
- nuteistojo veikos, kvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį bei 260 straipsnio 3 dalį, buvo kvalifikuotos pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį;
- M. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį buvo paskirtas laisvės atėmimas vienuolikai metų ir šešiems mėnesiams;
- vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, M. K. paskirta bausmė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį bausmių apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį paskirta bausme ir nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas vienuolikai metų ir šešiems mėnesiams.
3. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. gegužės 20 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. lapkričio 20 d.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi atmetė nuteistojo M. K. skundą dėl Komisijos 2025 m. spalio 22 d. nutarimo.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
6. Skunde nuteistasis M. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
7. M. K. nurodo, kad jam, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistojo įsitikinimu, žemesnysis teismas nepagrįstai atsižvelgė į faktus, kurie buvo nustatyti 2018-2019 metais ir kurie nebeatspindi dabartinio jo elgesio. Nuteistasis daugiau nei šešerius metus nėra baustas drausmine tvarka, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra minimali.
8. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad M. K. dalyvavo resocializacijos programose, įgijo dvi profesines specialybes, būdamas laisvėje, turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, galėtų dirbti, jis vykdo įsipareigojimus antstoliams. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, jis turi šeimą, būdamas laisvėje pateisino jam parodytą pasitikėjimą.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo M. K. skundas atmestinas.
9. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jie atliko du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog M. K. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą formalų kriterijų, susijusį su atliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, kuriam egzistuojant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vis tik vien šis faktas nėra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nes įstatymas įpareigoja nustatyti ir tai, ar egzistuoja viena iš alternatyvių įstatyme numatytų aplinkybių, t. y. žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad nuteistasis, kuris atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus kriterijus, gali būti, o ne privalo būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
10. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad šiuo metu M. K. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taigi tam, kad nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra būtina nustatyti akivaizdžią jo pažangą mažinant paminėtą riziką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o ne vien tik jo pastangos šią riziką mažinti, t. y. vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo mąstymas bei elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau pageidaujamų pokyčių būtų galima siekti sumažinus nuteistojo izoliavimo nuo visuomenės mastą, jo priežiūrą bei kontrolę.
11. Pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad bausmės atlikimo metu M. K. vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones (priešingai nei tvirtinama skunde, šį faktą žemesnysis teismas įvertino itin teigiamai, nurodydamas, jog nuteistasis yra linkęs keistis tinkama linkme), skirtas kriminogeniniams poreikiams mažinti ir apsauginiams veiksniams stiprinti, aktyviai įsitraukė į numatytas intervencijas, mokymus ir užsiėmimus, patobulino finansinių įgūdžių, problemų sprendimo, emocijų valdymo, socialinius įgūdžius, dalyvavo prevencinėse ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Žemesnysis teismas įvertino tai, kad nuteistojo individuali veikla 2025 m. gegužės 14 d. buvo prilyginta darbinei veiklai, taip pat atsižvelgė ir į tai, jog nuteistasis buvo du kartus skatintas, jis vykdo įsipareigojimus antstoliams, palaiko ryšius su artimaisiais. Be jokių abejonių, nurodyti faktai teigiamai apibūdina M. K. bei jo elgesį bausmės atlikimo metu. Vis tik aukštesnysis teismas pritaria Komisijos ir žemesniojo teismo pozicijai, kad nurodyti faktai nėra pakankami tam, jog šiuo metu būtų galima daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia jam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Čia būtina pastebėti, kad, reaguojant į M. K. pozityvius elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nuteistasis 2025 m. rugpjūčio 5 d. buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, o nuo 2025 m. rugsėjo 15 d. jam buvo suteikta teisė vykti į trumpalaikes išvykas.
12. M. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką išliko vidutinė. Akivaizdu, kad vien faktas, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, nereiškia, kad ši rizika nekito/nemažėjo. Be jokių abejonių, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, darbinė veikla, nuteistojo socialiniai ryšiai, taip pat jau kurį laiką besitęsiantis tinkamas elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu teigiamai apibūdina M. K. ir rodo, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką egzistuoja. Vis tik šie faktai, įvertinus skundžiamoje nutartyje aptartus nuteistojo gyvenimo stiliaus, mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumus, nėra pakankami tam, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog M. K. turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kad pageidaujamų tikslų galima siekti mažinant jo izoliavimo nuo visuomenės mastą.
13. Aukštesnysis teismas įvertina tai, kad iš socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų matyti, jog nuteistasis anksčiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nedirbo, nurodydamas, kad įstaigoje jam nebuvo pasiūlytas darbas, nedarbą teisino sveikatos problemomis (rankos trauma). Nuteistasis buvo baustas už atsisakymą dirbti pagal įstaigos numatytą grafiką. Įvertinęs tai, kad M. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka ir už nusikaltimų, susijusių su siekiu gauti materialinės naudos, padarymą, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog motyvacija dirbti ir darbinė veikla yra itin svarbi nuteistojo efektyviai resocializacijai. Teisėta darbinė veikla mažintų nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nes ji sudarytų sąlygas tenkinti paties nuteistojo ir jo šeimos būtiniausius poreikius, formuotų pozityvius įpročius. Vis tik yra akivaizdu, kad tam tikru laikotarpiu nuteistasis stokojo motyvacijos dirbti.
14. M. K. 2022 m. birželio 21 d. laisvės atėmimo vietos įstaigoje buvo leista užsiimti apmokestinama individualia veikla – individualių treniruočių bei mitybos planų sudarymu, kaip jau buvo minėta, nuo 2025 m. gegužės 14 d. ši veikla buvo prilyginta darbinei veiklai. Tuo pačiu pastebėtina ir tai, kad nuteistojo veikla, atsižvelgus į tai, jog bausmę jis atliko pusiau atviro režimo sąlygomis, Komisijos buvo įvertinta kaip abejotino realumo. Nuteistasis 2025 m. gegužės 8 d. sutiko būti įtrauktas į darbinę veiklą, kurią paskirs įstaigos administracija, tačiau duomenų, kad nuteistasis būtų dirbęs kitokio pobūdžio darbą, nėra. Aukštesnysis teismas įvertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu darbinę veiklą pradėjo vykdyti tik po to, kai buvo atlikta tokia laisvės atėmimo bausmės dalis, kurią atlikus atsirado galimybė taikyti lygtinį paleidimą, o iki tol daugiau kaip septynerius metus darbinės veiklos nevykdė. Aptarti faktai neleidžia daryti pakankamai pagrįstos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad nusikalstamas veikas, dėl kurių nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis padarė tuo metu, kai užsiėmė darbine veikla. Tokia aplinkybė leidžia manyti, kad darbinė veikla nėra faktorius, eliminuojantis galimą nuteistojo nusikalstamą elgesį.
15. Be jokios abejonės, M. K. šeiminiai ryšiai ir darbo turėjimas galėtų veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau vien šeiminių ryšių turėjimas, galimybė įsidarbinti laisvėje nelaikytinos aplinkybėmis leidžiančiomis neabejotinai spręsti, kad toliau bausmės tikslų galima siekti nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. K. skunde nurodomos panašios aplinkybės, susijusios su jo šeiminiais ryšiais, egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau, akivaizdu, jog jos nuteistojo nuo nusikaltimų darymo neatgrasė. Be to, įvertintina ir tai, kad M. K. nusikalstamai veikė kartu su sūnumi, su kuriuo šiuo metu atlieka bausmę viename būryje. Tuo pačiu atsižvelgtina ir į tai, kad pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys leidžia teigti, jog M. K. yra artimos kriminalinio elgesio nuostatos, jis laikosi nuteistųjų subkultūros. Ši aplinkybė neigiamai apibūdina nuteistąjį ir kelia abejonių, dėl galimybių šiuo metu keisti jo elgesį sumažinus priežiūrą bei kontrolę.
16. Nėra pagrindo sutikti su nuteistojo teiginiu, kad, priimant sprendimus dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nepagrįstai buvo įvertinti nuteistojo ankstesni baustumai drausmine tvarka 2018-2019 metais, kurie nebegalioja. Teigtina, kad apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę, įmanoma spręsti tik iš jo ankstesnio elgesio bausmės atlikimo metu ir iki jos atlikimo. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje, sprendžiant klausimą dėl galimybės M. K., kuris anksčiau yra teistas už nusikalstamų veikų, susijusių su siekiu gauti finansinės naudos, padarymą, taikyti lygtinį paleidimą, visiškai pagrįstai buvo įvertintas jo elgesys viso bausmės atlikimo metu, taip pat jo elgesys iki bausmės paskyrimo, anksčiau taikytų teisinio poveikio priemonių rezultatai.
17. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, aukštesnysis teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų mažinti jo izoliavimo nuo visuomenės mastą. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo M. K. skundą dėl Komisijos 2025 m. spalio 22 d. nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Dėl šios priežasties nuteistojo skundas yra atmestinas ir skundžiama nutartis paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo M. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.