- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-06-23
- Bylos Nr.
- 1A-260-107-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Dalius Jocys, Rasa Valentinienė
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Nuteistasis
- R. Č.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-17 nuosprendžio, kuriuo R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. vieneriems metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam 1194,42 Lt turtinę žalą bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Iš R. Č. A. B. priteista 1194,42 Lt turtinei ir 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
n u statė:
R. Č. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 18 d., apie 21.09 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p., 133 p. reikalavimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairuodamas automobilį „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir važiavimo sąlygas, posūkyje automobilio nesuvaldė, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Daewoo Nubira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Šio eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Daewoo Nubira“ vairuotojo A. B. ir automobilio „Ford Escort“ keleivio M. D. sveikata.
Apeliaciniame skunde Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroras R. J. nurodė, kad R. Č. du kartus buvo baustas už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti ir esant neblaiviam. Pirmą kartą skirtą 2 000 Lt baudą R. Č. sumokėjo, o antrą kartą paskirtos 4000 Lt baudos nesumokėjo iki šiol. Prokuroro nuomone, akivaizdu, kad 2006 m. taikytos administracinio poveikio priemonės R. Č. jokios įtakos nepadarė, nes jis 2009 m. rugsėjo 18 d., neturėdamas teisės vairuoti bei būdamas neblaivus, ir vėl vairavo transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta net dviejų žmonių sveikata, todėl, įvertinus šias aplinkybes, nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 41 str. 2 d. numatyta, kad bausmė, be kitų tikslų, turi atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo. Atidėjus R. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, šie bausmės tikslai nebūtų pasiekti.
Atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nebuvo atimta ar apribota R. Č. galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, nes jis, būdamas laisvėje, gali ir vėl, neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, vairuoti transporto priemonę, pažeisti Kelių eismo saugumo taisykles, sukelti eismo įvykį, kurio metu būtų sutrikdyta kitų žmonių sveikata ar net žūtų žmonės. Tokia galimybė yra tikėtina, nes R. Č. 2006 m. net du kartus buvo baustas administracine tvarka, bet 2009 m. rugsėjo 18 d. ir vėl vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti bei būdamas neblaivus.
Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, „kad baudžiamosiose bylose dėl kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo atidedant paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą asmenims, kurių charakteristika būtų panaši į R. Č., gali susiformuoti neigiama teismų praktika, negatyviai įtakojanti eismo įvykių, kuriuose dėl neblaivių vairuotojų kaltės sužalojami ar žūva žmonės, skaičių. Kadangi susiformavus tokiai praktikai, asmenys, kurie du kartus administracine tvarka būtų bausti už transporto priemonės vairavimą, neturint teisės vairuoti ir būnant vidutinio ar sunkaus neblaivumo (girtumo) laipsnio, galėtų ir trečią kartą, neturėdami teisės vairuoti ir būdami sunkaus neblaivumo (girtumo) laipsnio, vairuoti kelių transporto priemonę, žinodami, kad net ir tuo atveju, jei dėl kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo būtų sukeltas eismo įvykis, dėl kurio būtų nesunkiai sutrikdyta net dviejų žmonių sveikata, jiems būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas būtų atidėtas, įpareigojant atlyginti padarytą turtinę žalą bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.“
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad baigiamojoje kalboje prokuroras prašė R. Č. kartu su bausme paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, tačiau teismas šios baudžiamojo poveikio priemonės nepaskyrė. Nors R. Č. šiuo metu neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau jam nepaskyrus baudžiamojo poveikio priemonės, nuteistasis turėtų galimybę išlaikyti vairuotojo egzaminą, įgyti ir naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kadangi naudotis tokia teise jam neuždrausta. Jeigu baudžiamojo poveikio priemonė R. Č. būtų paskirta, būtų uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, vairuotojo egzamino jis laikyti negalėtų.
Prokuroras R. J. atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, padarytas neblaivaus (girto) asmens, vairuotojams, turintiems teisę vairuoti transporto priemones, su bauda arba administraciniu areštu užtraukia ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Taigi R. Č. nepaskyrus baudžiamojo poveikio priemonės susidarytų visiškai nelogiška ir teisiškai nepagrįsta situacija, kada neblaivus vairuotojas, padaręs administracinį teisės pažeidimą, pažeidęs Kelių eismo taisykles ir sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, teisės vairuoti transporto priemones netektų nuo trejų iki penkerių metų, o neblaiviam asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti ir padariusiam sunkesnį teisės pažeidimą – nusikaltimą, t. y. pažeidusiam Kelių eismo saugumo taisykles ir sukėlusiam eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nebūtų uždrausta.
Prokuroras pažymi, kad, jeigu R. Č. būtų paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, po nuosprendžio įsiteisėjimo už transporto priemonės vairavimą, neturint teisės vairuoti, R. Č. būtų traukiamas ne administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 128 str., o baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 str. už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Prokuroras R. J. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 17 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės pakeisti. Panaikinti R. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, vadovaujantis BK 67 ir 68 straipsniais R. Č. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams.
Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl BK bendrosios dalies normos (BK 68 str.) nepritaikymo (BPK 328 str. 1 p.).
Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
R. Č. laisvės atėmimu vieneriems metams nuteistas už nusikaltimą, kurį padarė dėl neatsargumo (BK 16 str., 281 str. 2 d.). Kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas nusprendė įvertinęs dėl neatsargaus nusikaltimo kilusias pasekmes, tai, kad R. Č. anksčiau neteistas, kokių nors teisės pažeidimų iki tol nebuvo padaręs, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, jog sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. 2006-05-29 ir 2006-11-27 R. Č. transporto priemones vairavo neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus. Laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda tik tada, jeigu jis per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadaro naujo administracinio teisės pažeidimo (ATPK 36 str.). Paskutinį kartą – 2006-12-06 – R. Č. administracine tvarka buvo baustas pagal ATPK 129 str. 4000 litų bauda, kurią dalimis tebemoka iki šiol.
Paprastai teismas neturėtų skirti laisvės atėmimo bausmę ir atidėti jos vykdymą, jeigu, atsižvelgus į bylos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, galima paskirti sankcijoje numatytą kitą švelnesnę bausmę. Net ir pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą asmeniui teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (BK 55 str.).
Skirdamas laisvės atėmimo bausmę R. Č., teismas atsižvelgė tik į kilusias pasekmes (nesunkiai buvo sutrikdyta dviejų asmenų sveikata), kitų motyvų laisvės atėmimo bausmei paskirti teismas nuosprendyje nenurodė. Nesunkų kito asmens sveikatos sutrikdymą numato ir pati BK 281 str. 2 d. dispozicija. Nuosprendyje laisvės atėmimo bausmei skirti motyvacija yra nepakankama. Todėl prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai bausmės vykdymo atidėjimui (BK 75 str.) panaikinti tinka skundžiamo nuosprendžio motyvacijai dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo nuteistajam papildyti. Apskritai, taikydamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, apylinkės teismas BK 75 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatų laikėsi, todėl apeliacinio skundo dalis, kuria prašoma panaikinti R. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, netenkinama.
Apeliacinio skundo dalis, kuria prašoma paskirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę (BK 68 str.), tenkintina. Visiškai pritartina prokuroro nuomonei, kad teisės vairuoti transporto priemonę neturėjimas nėra kliūtis taikyti nuteistajam BK 68 straipsnio nuostatas. Nuteistasis transporto priemones, neturėdamas tam specialios teisės, vairavo ir iki nusikaltimo padarymo. Toks nuteistojo elgesys pavojų visuomenei didina. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 str. 2 d.).
Nėra pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad, nepritaikius nuteistajam R. Č. BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę (ATPK 27 str.) atimama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Todėl tas faktas, kad nuteistasis R. Č. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise neteisėtai naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir nuosprendyje nustatytą laiką ateityje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, tai, kad nuteistasis transporto priemones, neturėdamas tam teisės, vairavo jau keletą kartų būdamas neblaivus, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti R. Č. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip bent iš dalies užtikrinti visuomenės saugumą, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Rezoliucinė dalis
n usprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-17 nuosprendį pakeisti.
Paskirti R. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – dvejus metus uždrausti naudotis teise vairuoti motorines kelių transporto priemones (BK 68 str.).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.