Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2111-1072/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-07-02
Bylos Nr.
e1-2111-1072/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20719-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
M. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2111-1072/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20719-2021-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje:

M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 7 kartus, paskutinį kartą 2019 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 259 straipsnio 2 dalį - 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a. papunkčiu, paskirta 30 parų arešto bausmė pakeista 30 dienų laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šio teismo nuosprendžiu paskirtos 20 dienų laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta 2018 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 dienų laisvės atėmimo bausmė, galutinė paskirta bausmė – 22 dienos laisvės atėmimo,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

M. J. 2021 m. birželio 24 d. apie 17.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sugyventine D. D. metu, tyčia kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė pastarajai į dešinės pusės veido sritį, taip pastarajai sukeldamas fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis M. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo prisipažįsta visiškai. Su D. D. jau 8 metai kaip gyvena kartu, jos bute adresu (duomenys neskelbtini). Bute du kambariai, gyvena dviese. Vakar su D. D. dviese namuose gėrė alkoholinius gėrimus, pradėjo maždaug nuo 12 valandos. Negali pasakyti, kuri buvo valanda, bet jis paskui jau atsigulė, o D. D. pradėjo prie jo kabinėtis, žnaibytis, neduodama miegoti. Jis jai sakė ramintis, bet kadangi ji taip pat buvo išgėrusi, ji nereagavo. Ką jis jai sakė, sakydamas, kad ji liautųsi, negali pasakyti, kokius konkrečiai žodžius sakė, norėdamas, kad ji atstotų, bet negrasino su ja kaip nors susidoroti ar pan., nors ir buvo supykęs. Kai ji į jo žodžius nereagavo, tuomet jis jai ir sudavė vieną kartą kumščiu į veidą. Po ko iškart jos atsiprašinėjo, matėsi nuo suduoto smūgio gumbas. Po ko jis pats paskambino numeriu "112" ir pasakė, kad sudavė sugyventinei. Atvyko pareigūnai ir jį sulaikė. Laikinai gali pagyventi pas motiną V. J. adresu (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 84-86).

Nukentėjusioji D. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini)su sugyventiniu M. J.. 2021 m. birželio 24 d. apie 17 val., tarp jos ir sugyventinio įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad M. J. prisigėrė ir pradėjo prie jos kabinėtis, „koliotis“ necenzūriniais žodžiais, grasino fiziniu susidorojimu (pasakė, kad užmuš), ko pasekoje, kairės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai į dešinės pusės veido sritį, dėl ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Visas konfliktas vyko virtuvėje sujungtoje su miegamuoju kambariu. Tai ne pirmas kartas, kai M. J. prieš ją naudoja fizinį smurtą (el. b. l. 1-8).

Pareiškimo apie padaryta nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog pareiškėja parodė, kad 2021 m. birželio 24 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis M. J. gim. (duomenys neskelbtini) m. būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu trenkė jai į veidą, ko pasekoje pajautė fizinį skausmą. Pareiškėjai padaryta fizinė žala, tačiau civilinio ieškinio ji atsisakė (el. b. l. 1-8).

Alkotesterio kvito duomenimis, 2021 m. birželio 24 d. 20.08 val. M. J. nustatytas 2,15 prom. neblaivumas (el. b. l. 49).

Fotolentelė, kurioje užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta bei nutenėjusiosios D. D. veidas po įvykio (el. b. l. 58-62).

Vilniaus apsk. VPK Vilniaus m. 6 PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. S. tarnybinio pranešimo duomenimis, D. D. telefonu nurodė, jog ji su užduotimi atlikti objektų tyrimą pas teismo medicinos specialistus nevyko ir nevyks (el. b. l. 95-96).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kaltinamasis nurodė, jog jau 8 metus gyvena kartu su nukentėjusiąją D. D., pačios nukentėjusiosios parodymuose taip pat užfiksuota, jog jie gyvena kartu. Laikytina, jog tiek laiko gyvendami kartu, vesdami bendrą ūkį, kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai.

Kaltinamasis M. J. kaltę pripažino visiškai, parodė, kad tarp jų su sugyventine kilo žodinis konfliktas, nors tiksliai neatsimena, ką sakė, jai nepaklausius jo žodžių vieną kartą sudavė kumščiu jai į veidą, matėsi nuo smūgio suduotas gumbas. Jo parodymus patvirtina nukentėjusiosios parodymai, jog kilusio žodinio konflikto metu jos sugyventinis M. J. sudavė jai į veidą, ko pasekoje ji pajautė skausmą, taip pat fotolentelė. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis M. J. aukščiau minėtomis aplinkybėmis smurtavo prieš savo sugyventinę, sukėlė jai fizinį skausmą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad M. J. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis M. J. su bausmės rūšimi ir jos dydžiu bei baudžiamojo poveikio priemonėmis sutinka.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę M. J., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių smurtinių nusikaltimų, padarytas nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta faktą, jog asmuo buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamajam nustatytas 2,15 promilės neblaivumas, ką patvirtina alkotesterio kvito duomenys, be to, jis pats duodamas parodymus pabrėžė, jog buvo neblaivus, nukentėjusioji taip pat teigia jog konfliktas prasidėjo nes neblaivus M. J. pradėjo kabinėtis, todėl teismas daro išvadą, jog kaltinamojo girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis 7 kartus teistas už analogiškas teisei priešingas veikas, taip pat už kitas smurtinio, turtinio pobūdžio veikas (el. b. l. 63-74), administracine tvarka taip pat baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su nepagarba visuomenei (nedideliu viešosios tvarkos sutrikdymu, buvimu neblaiviam viešoje vietoje, turto sugadinimu) ir kitus panašaus pobūdžio nusižengimus (b. l. 97-106), nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant prokurorės siūlomą arešto bausmę, nustatant jos dydį kiek didesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis.

M. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla užbaigta baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

VI. Kiti klausimai

M. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. birželio 24 d. 19.30 val., iki 2021 m. birželio 25 d. 14.42 val. t. y. vieną parą (el. b. l. 9-12, 24-27). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, M. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 1 parai arešto.

Civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas neskirtas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, M. J. skirti bausmę – 40 parų arešto.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021 m. birželio 24 d. 19.30 val., iki 2021 m. birželio 25 d. 14.42 val. t. y. vieną parą, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai, ir M. J. laikyti nubaustu galutine bausme – 39 paromis arešto.

Išaiškinti M. J., kad:

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Eglė Venckienė