Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-30-714/2017 pagal ieškovo G. G. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo ir pagal atsakovės N. G. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, turto padalijimo ir kompensacijos už kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas G. G. teismui pateiktu ieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką dėl sutuoktinio kaltės ir padalinti santuokoje įgytą turtą. Atsakovė N. G. pateikė teismui priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo už kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą. Atsakovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti G. G. vardu įregistruotą asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 41/100 dalis pastato – gyvenamojo namo su priklausiniais, 4155/10135 dalis žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini); bei įpareigoti ieškovą G. G. netrukdyti N. G. gyventi ir naudotis ieškovui G. G. priklausančia nekilnojamojo turto dalimi ir jame esančiais baldais, kaip šeimos turtu iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-30-714/2017 dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi tenkino atsakovės N. G. prašymą dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo ir areštavo G. G. vardu įregistruotą asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas įpareigojo ieškovą G. G. netrukdyti N. G. gyventi ir naudotis ieškovui G. G. priklausančia nekilnojamojo turto dalimi ir jame esančiais baldais, kaip šeimos turtu iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-30-714/2017 dienos.Teismas nurodė, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti jos naudai iš ieškovo 10 262,00 Eur dydžio kompensaciją už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą, yra tiesiogiai susijęs su ginčo objektu, kurį prašoma areštuoti. Atsakovė N. G. negali išsikelti iš sodybos, nes šiuo metu neturi kito gyvenamojo būsto ir neturi galimybės taip greitai jį susirasti. Kilnojamasis turtas – daiktai, kuriuos atsakovė prašo jai priteisti po santuokos nutraukimo, yra ieškovui priklausančioje sodyboje, kurioje šiuo metu gyvena atsakovė. Šio turto atsakovė kol kas neturi galimybės išvežti. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra šeimos turtas, nes atsakovė jame yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Savo asmenines pinigines lėšas ji yra investavusi į G. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantį vienintelį turtą. Santuoka prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikimo momentu yra nenutraukta. Vadinasi, santuoką dar galima išsaugoti, todėl ieškovo sutuoktinė turi teisę šiuo turtu naudotis, nors tai ir asmeninė ieškovo G. G. nuosavybė. Šiuo metu N. G. gauna tik nedidelę senatvės pensiją, kurios užtenka tik pragyvenimui, todėl ji neturėtų finansinių galimybių nuomotis kitą būstą. Be to, kaime ((duomenys neskelbtini) k.) nėra taip paprasta rasti nuomojamą būstą, o visas savo turėtas asmeninės lėšas N. G. investavo į G. G. nekilnojamąjį turtą. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas G. G. prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Atsakovė prieš šešis mėnesius buvo įspėta, kad ieškovas nutraukia panaudos sutartį su atsakove, todėl turėjo pakankamai laiko susirasti kitą būstą. Apeliantas, nenorėdamas konfliktuoti su atsakove, yra priverstas nuomotis butą.

6.2. Atsakovė netinkamai naudojasi ieškovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir nuo 2014 m. lapkričio 3 d. nemoka komunalinių mokesčių. Šią aplinkybę atsakovė pripažino teismo posėdžio metu. Šiuo atveju yra grėsmė, kad bus atjungtas elektros energijos tiekimas, nes skola už elektros energiją siekia 422,27 Eur.

6.3. Po teismo posėdžio atsakovė įsipareigojo išsikraustyti iš sodybos iki 2017 m. gegužės 4 d., todėl ieškovas nesikreipė į teismą dėl jos priverstinio iškeldinimo. Akivaizdu, kad atsakovė savo procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai.

6.4. Teismo argumentai, kad šalių santuoka dar nenutraukta ir ji gali būti išsaugota neatitinka tikrovės, nes abi šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad kartu negyvena ir neketina išsaugoti santuokos.

6.5. Atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tik bandymas bet kokiais būdais likti gyventi apeliantui priklausančioje sodybos dalyje ir nėra susiję su atsakovės pajamomis ar galimybėmis išsikelti. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, nes atsakovė ketina užsėti daržus, todėl gali kilti sunkumų nuimant derlių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje sprendžiamas nutarties, kuria patenkintas atsakovės prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Todėl Civilinio kodekso normos numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 str. 1 d.), taikydamas specialias šeimos teisinių santykių byloms CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu (CK 3.65 str. 2 d. 3 p.) ir/arba, areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui (CK 3.65 str. 2 d. 6 p.). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Nagrinėjamoje byloje atsakovė N. G. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti G. G. vardu įregistruotą asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą bei įpareigoti ieškovą G. G. netrukdyti N. G. gyventi ir naudotis ieškovui G. G. priklausančia nekilnojamojo turto dalimi ir jame esančiais baldais, kaip šeimos turtu iki teismo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę, turėdamas tikslą užtikrinti atsakovei galimybę netrukdomai naudotis gyvenamuoju būstu, kuris iki pradėjus santuokos nutraukimo bylą buvo šeimos gyvenamoji patalpa. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantui G. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: 41/100 dalis pastato – gyvenamojo namo su priklausiniais, 4155/10135 dalis žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini). Šalys susituokė 2008 m. rugpjūčio 1 d. ir kartu apsigyveno apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame būste, o tai reiškia, kad pagal CK 3.84 straipsnio nuostatas šis turtas įgijo šeimos turto teisinį statusą. Atsakovė N. G. savo gyvenamąją vietą deklaravo taip pat šiuo adresu. Apeliantas siekia, kad atsakovė dar iki teismo sprendimo byloje priėmimo išsikeltų iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Tai jis nurodo ir atskirajame skunde. Tačiau pažymėtina, kad pagal atsakovės pareikštą priešieškinį, ji siekia, jog būtų padalytas tarp šalių santuokoje įgytas kilnojamas turtas, kuris šiuo metu yra minėtoje ieškovui priklausančioje namų valdoje ir vienas iš ieškovės reikalavimų yra piniginės kompensacijos priteisimas už ieškovui priklausančio turto pagerinimą. Taigi, tarp šalių yra iškilęs ginčas ne tik dėl turto, kuris yra apeliantui priklausančioje namų valdoje ir kuris tarp šalių dar nėra padalintas, bet ir dėl piniginės kompensacijos už minėto turto pagerinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra realus poreikis taikyti suvaržymus apeliantui priklausančio turto atžvilgiu, tikslu apsaugoti atsakovės turtinius ir neturtinius interesus iki bus išnagrinėtas šalių ginčas. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą. Šalys neneigia, kad jų tarpusavio santykiai buvo nutrūkę ir anksčiau, dėl to šalys 2014 m. gruodžio 29 d. pasirašė neterminuotą panaudos sutartį, pagal kurią atsakovei apeliantas įsipareigojo leisti atsakovei nevaržomai gyventi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančioje valdoje, o apie numatomą turto perleidimą, sutarties nutraukimą įsipareigojo įspėti atsakovę prieš šešis mėnesius. Apeliantas 2016 m. rugpjūčio 19 d. per notarą pranešė atsakovei, kad ketina sudaryti minėto nekilnojamojo turto perleidimo sandorį, todėl pareikalavo, kad atsakovė išsikeltų iš užimtų patalpų per šešis mėnesius nuo pranešimo įteikimo dienos. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas ketina sudaryti perleidimo sandorį šiuo metu dar esančio šeimos turto, dėl to atsakovė gali netekti gyvenamosios vietos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti vieno iš sutuoktinių interesus, kol bus priimtas byloje teismo sprendimas, nes apeliantui perleidus minėtą turtą tretiesiems asmenims, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Be to taikomas suvaržymas nepažeis ginčo šalių interesų pusiausvyros, bus pakankama ir kartu nereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti (CPK 144 str., CK 3.65 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės patvirtina būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemone, tokiu būdu užtikrinant laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą bei apsaugant atsakovės interesus. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas byloje laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės priėmė teisėtą nutartį, kuri paliktina nepakeista, o apelianto G. G. atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.